VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

02 08. Didelė vidaus paklausa ir atsigaunąs eksportas stiprina Lietuvos ekonomikos augimą

Europos Komisijos ketvirtadienį paviešintoje prognozėje tikimasi, kad 2016 m. Lietuvos ekonomikos augimas sustiprės, nes išlieka didelis privatus vartojimas ir auga eksportas. Prognozuojamas 2,9 proc. Lietuvos BVP augimas šiais ir 3,4 proc. ateinančiais metais. Nurodoma, kad 2015-aisiais rodiklis pakilo 1,6 proc.
Manoma, kad laikinai sumažėjęs Europos Sąjungos (ES) lėšų išmokėjimas sulėtins investicijų augimą iki 1 proc. 2016 m., tačiau 2017 m. investicijų augimas turėtų atsigauti iki 7 proc.
Kadangi darbo rinka traukiasi, 2016 m. atlyginimų augimas, nepaisant krentančių energijos kainų, turėtų padidinti infliaciją iki -0,1 proc. (palyginus su -0,7 proc. 2015 m.). Ateinančiais metais prognozuojama 2,1 proc. infliacija. Tiesa, augant atlyginimams kylančios realiosios disponuojamos pajamos ir žemas infliacijos lygis turėtų užtikrinti, kad solidaus vartojimo vidaus rinkoje augimo sulauksime ir 2016-aisiais.
Eksporto augimą 2016 metais skatinti turėtų kylanti paklausa iš ES, o štai recesija Rusijoje ir kitose NVS šalyse statistiką gali smukdyti. Stiprėjant ES atsigavimui 2017 metais suaktyvės ir eksporto apimčių augimas Lietuvoje, sektorių skatins ir atsigauti galinti paklausa Sąjungai nepriklausančiose rinkose. Solidi paklausa vidaus rinkoje turėtų neleisti atsilikti importo apimčių augimui.
Numatoma, kad Lietuvoje nedarbo lygis smuks iki 8 proc. šiais ir iki 7,2 proc. ateinančiais metais.
2016 m. bendrasis viešojo sektoriaus biudžeto deficitas turėtų išaugti iki 1,2 proc. BVP - tiek ir siekia vyriausybės nurodomas tikslinis rodiklis. Stipri paklausa vidaus rinkoje, energingas darbo užmokesčio augimas ir kiek padidinti mokesčiai turėtų paremti biudžeto pajamų augimą. Tiesa, jo neužteks norint kompensuoti neapmokestinamų pajamų, pensijų ir dalies viešojo sektoriaus pareigūnų darbo užmokesčio augimą.
Jeigu nebus imtasi jokių didesnių pokyčių politikoje, viešojo sektoriaus biudžeto deficitas 2017-aisiais turėtų kristi iki 0,4 proc. BVP. Tam daugiausiai įtakos turės žvalus ekonomikos augimas ir numatomas nedidelis išlaidų didinimas.
Viešojo sektoriaus skola 2014-2015 metais pakilo nuo 40,7 iki 42,7 proc. BVP. 2016-aisiais rodiklis vėl sumažės - iki 40,6 proc. BVP, o 2017 metais turėtų vėl kilstelėti - iki 42,3 procento BVP. 
Europos Komisijos prognozė rodo, kad ekonomika toliau nuosaikiai auga, ir tai iš esmės lemia vartojimas. Kita vertus, didžioji dalis pasaulio ekonomikos susiduria su dideliais sunkumais, todėl auga pavojus Europos augimui. Bendras augimo vaizdas nuo rudens pakito menkai, tačiau - daugiausia dėl išorinių veiksnių - padidėjo rizika, kad ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Euro zonoje augimas turėtų didėti iki 1,7 proc. šiais metais, palyginti su 1,6 proc. pernai, o 2017 m. turėtų pasiekti 1,9 proc. Prognozuojama, kad ES ekonomikos augimas išliks stabilus - 1,9 proc. šiais metais ir iki 2,0 proc. ateinančiais metais.
Tikimasi, kad kai kurie augimą skatiną veiksniai turėtų stiprėti ir trukti ilgiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Tarp jų - mažos naftos kainos, palankios finansavimo sąlygos ir žemas euro kursas. Savo ruožtu pavojai ekonomikai darosi akivaizdesni ir kyla naujų sunkumų: lėtesnis ekonomikos augimas Kinijoje ir kitose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, vangi pasaulinė prekyba, taip pat didelis geopolitinis ir politinis neapibrėžtumas.

Atgal