VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

05 10. 2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga (1 dalis)

Vladimiras Trukšinas

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Per septynerius narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos vos 22 proc., o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik net 2,8 karto!!! Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 33,7 proc., o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 proc. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija.

Ką tai reiškia mūsų kasdieniniame gyvenime?

Gi tai, kad per buvimo ES septynmetį vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus beveik 2 kartus (juk džiugu tai žinoti?), paminėta pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas tą didėjimą ,,suvalgė“ (tikriau ,,suėdė“) net iki -14,0 proc. (1,966:2,286=0,86, 86,0 proc.).

Vidutinei senatvės pensijai per tą laiką padidėjus beveik net 2,2 karto (2,19), pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas iš to didėjimo ,,gražumo“ paliko visišką šnipštą: +4,2proc. (2,19:2,286=0,958).

Reali privačių pensijų fondų apskaitos vieneto vertė dėl pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo per jų (PPF) egzistavimo laiką ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo daugiau nei 39 procentais. O tai reiškia, kad privatūs pensijų fondai ten investuotų SoDros lėšų vertės ne tik neišsaugojo, bet vos ne 40 proc. jos prarado.

Vertinant praėjusių metų šalies ekonomikos raidą ir juo labiau – infliacijos šėlsmą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas jau šių metų pirmąjį ketvirtį.

Juo labiau vertinant ir tai, kad ir Statistikos departamentas tikrai pradžiugino pranešimu apie BVP kaitą per š. m. I-ąjį ketvirtį. Džiugu, kad, palyginti su tom, ką pasiekėme prieš metus, dabar ,,turime“ +6,9 procento. Bet, palyginti su ką tik buvusiais pasiekimais praėjusių metų II-jame pusmetyje, vėl krentame žemyn. Ir džiaugtis duomenimis, gautais ,,pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką“ kažin ar daug pagrindo? Juk taip vadinamo informacijos ,,sezoninio išlyginimo“ ekonominė prasmė nusakoma gan keistu žodžių rinkiniu: kaip būtų, jei būtų taip, kaip nebuvo ir būti negalėjo....

Grafikas Nr. 1.

Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=8983

Mažai (o gal – tik santūriai) džiugias ekonomikos (BVP) atsigavimo žinias ir šį kartą nepatvirtina Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimčių didėjimą, kurios, palyginti su gretimu, 2010 m. IV ketv., sumažėjo 7,3 proc. Tarptautinių mokėjimų didėjimas per visus praėjusių metų ketvirčius, nuo 35,4 mlrd. Lt 2010 m. 1K iki 47,4 mlrd. Lt per I-ąjį š. m. ketvirtį, t. y. +33,9 proc., liudija apie eksporto didėjimą (grafikas Nr. 2).

Grafikas Nr. 2.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; SD interneto svetainė

Tarptautinių mokėjimų negrynaisiais pinigais džiugus didėjimas niekaip nekompensuoja reikšmingą mokėjimų negrynaisiais mažėjimą vidaus rinkoje: 2011 I ketv. palyginti su praėjusiu, gretimu, 2010 m. IV ketv. -11,2 proc. ir palyginus su 2010 m. I ketv. net -22,7 proc.

Nors pinigų kiekis, aptarnaujantis šalies ekonomiką (platieji pinigai P3) per I-ąjį š. m. ketvirtį, priešingai, nei ankstesnius ketvirčius, net tik nedidėjo, bet net sumažėjo, jų vidutinė ketvirčio suma, palyginti su praėjusių metų IV-ju ketvirčiu padidėjo 2,4 proc. O tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniu, 2010 m. IV ketv., toliau krentant šalies ekonomikai (BVP - 8,1 proc. ), toliau lieka prielaidos ir sąlygos infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmui.Bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 11,4 proc. (1,024/0,919), palyginti analogiška, vidutine ketvirčio, 1,3 proc. vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

Pinigų kiekio didėjimą I-ąjį š. m. ketvirtį sąlygojo spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas. Reiškia, kad nacionalinės valiutos išstūmimo iš pinigų kiekio ir rinkos procesas tęsiasi.

Bankai šalies ekonomikai ir toliau taiko skolinimo embargą. Motininiai bankai tik per ketvirtį iš šalies ekonomikos ,,išėmė“ beveik 1,5 mlrd. Lt kredito išteklių – beveik trečdalį sumos, ,,išimtos“ per praėjusius metus.

Bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti senkantį bankų kreditavimą.

Siautėjančios infliacijos išpūstą pinigų kiekį šalies ekonomikoje palaikė pinigų importas: ES paramos lėšos ir valdžios skolinimasis užsienyje.

Didėja (ir jau priartėjo prie 40 proc.) būsto paskolų skolininkų dalis, kuri turi paskolų grąžinimo problemų: keitė ar žada keisti skolinimo sąlygas.

Bankams šalies ekonomikai toliau taikant skolinimo embargą, palūkanų normų dydžių kaita ūkio subjektams didesnės reikšmės jau nebeturi. Indėlių ir paskolų palūkanos LT ir EUR praktiškai suartėjo. Bet paskolų bei indėlių EUR palūkanų kaita praėjusiame ketvirtyje (didėjant EURIBOR‘ui didinamos ir paskolų EUR palūkanos) reikšmingai komplikuos dominuojantį skolinimąsi EUR, dar daugiau apsunkins jau suteiktų ir perfinansuotų į EUR būstų ir kitų paskolų grąžinimus.

Pirmąjį š. m. ketvirtį bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų tarifai nedidėjo, nors jų didėjimo tendencija, palyginti su 2008 m., lieka reikšminga.

Palyginti su bankų veikla, kredito unijų veikimas buvo ir yra pastebimai ramesnis ir pozityvesnis. Atrodo, kad KU-jos ir toliau lieka tuo šiaudu (keliu), kuris galbūt ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę.

I. Pinigų kiekio kaita.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per praėjusį šių metų I-ąjį ketvirtį nedidėjo. Priešingai, jis net sumažėjos 428 mln. Lt, arba 0,9 procento; kai per praėjusių metų IV-ąjį ketvirtį minimas pinigų kiekis padidėjo net 2,6 mlrd. Lt – 66 proc. viso metų prieaugio.

Minėtą pinigų kiekio mažėjimą sąlygojo jo kiekio reikšmingas mažėjimas (-809 mln. Lt, arba -1,7 proc.) sausio mėn. Šalies ekonomiką aptarnaujančių pinigų kiekio mažėjimą per I-ąjį š. m. ketvirtį lėmė visų svarbiausiųjų jų sudedamųjų dalių likučių reikšmingas mažėjimas: grynųjų (nacionalinių) pinigų -87 mln. Lt, arba -1,1 proc., einamųjų sąskaitų indėlių -137 mln. Lt, arba -0,7 proc., terminuotųjų indėlių -308 mln. Lt, arba -1,5 proc. (lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

Per praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis padidėjo daugiau nei 3,9 mlrd. Lt, arba 8,9 proc. Bet vidutinis I-jo ketvirčio plačiųjų pinigų kiekis, palyginti su gretimu, praėjusių metų, IV-jo ketvirčio jo kiekiu padidėjo 2,4 proc. (kaitos indeksas 1,024). Tuo pat metu šalies ekonomika (BVP) analogiškai smuko -8,1 proc. (kaitos indeksas 0,919). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 11,4 proc. (1,024/0,919), palyginti analogiška, vidutine ketvirčio, 1,3 proc. vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

Plačiųjų pinigų junginio (P3) pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 proc. jo sumos) kaitą matome grafike Nr. 3.

Grafikas Nr. 3.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. - grynieji nacionaliniai pinigai apyvartoje

O jame matome, kad per praėjusį ketvirtį pinigų kiekio saikingą didėjimą ,,palaikė“ einamųjų sąskaitų likučių, nors ir saikingas, didėjimas. Nuo praėjusių metų vidurio nedidėjo terminuotųjų indėlių likučiai. O tai gali reikšti tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. O tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir nemažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.

Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimą I-ąjį š. m. ketvirtį lėmė spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas: net 8,5 proc. tik per kovo mėn.

Grafikas Nr. 4.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

Panašiai, t. y. dominuojant didėjimui indėlių likučiams užsienio valiutoms, kito ir terminuotųjų indėlių likučiai, ką ir matome grafike Nr. 5.

Grafikas Nr. 5.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu

Iki 2 m. trukmės indėlių likučiams per I-ąjį ketvirtį sumažėjus 1,5 proc., indėlių likučiai nacionaline valiuta sumažėjo 3,9 proc., indėlių likučiams užsienio valiutomis padidėjus 2,7 proc. Ar ir vėl prasidėjo nacionalinės valiutos išstūmimas užsienio valiutomis iš pinigų kiekio? Tai matome grafike Nr. 6.

Grafikas Nr. 6.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu

Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio kaitą šiais metais dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

Pagrindinių šalies ekonomikos subjektų ir bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 88 proc. visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai šiais metais, priešingai praėjusių metų kaitai, ne tik nedidėjo, bet net reikšmingai mažėjo, ką ir matome grafike Nr. 7.

Grafikas Nr. 7.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

Reikšmingas įmonių ir namų ir ūkių indėlių likučių sumažėjimas įvyko š. m. sausio mėn.: -854 mln. Lt, arba -2,2 proc. Kartu mažėjant ir valdžios indėlių likučiams.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje ir rezidentų indėlių bankuose likučių kaitos (didėjimo, mažėjimo) galimi šaltiniai yra: šalies ekonomikoje uždirbti pinigai, kredito emisijos pinigai ir pinigų importas.

Šalies ekonomikoje uždirbti pinigai reikšmingai didinti pinigų kiekį ir jų pasiūlą I-ąjį š. m. ketvirtį, palyginti su gretimu, praėjusių metų, IV-ju ketvirčiu, negalėjo todėl, kad ekonomikos augimo dar nebuvo (BVP turime -8,1 proc. ).

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat toliau mažėjo: beveik 0,4 mlrd. Lt, arba – 0,6 proc. :

Lentelė Nr. 3. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5. *)centrinei +vietos

Atgal