VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

04 25. Didėja gyventojų atsparumas finansiniams netikėtumams

Per metus gyventojų finansinio turto vertė ir įprastose indėlių sąskaitose, ir naudojantis kitomis ilgalaikio taupymo priemonėmis ūgtelėjo visose trijose Baltijos šalyse. Visose šalyse sumažėjo ir gyventojų, kurie negalėtų padengti nenumatytų išlaidų, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje "Baltic Household Outlook". 
Per 2015 metus vidutinis realusis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 6 proc., Estijoje - 6,9 proc., Latvijoje - 7,4 proc. Nors kartu didėjo ir vartojimo išlaidos, namų ūkiams pasisekė padidinti ir savo santaupas. Gyventojų indėlių finansų institucijose vertė per metus Estijoje išaugo 7,4 proc., Latvijoje - 6,3 proc., Lietuvoje - 7,9 proc. 
"Didėjant namų ūkių santaupų vertei, didėja ir jų atsparumas galimoms finansinėms negandoms: indėlių - ne tik terminuotųjų, bet ir neterminuotųjų - sąskaitose laikomi pinigai skirti ne tik kasdienėms išlaidoms, bet yra ir atsarga nenumatytiems atvejams. Apie padidėjusį finansinį atsparumą galima spręsti ir iš kitų duomenų: remiantis Eurostato duomenimis, namų ūkių, kurie nepajėgtų padengti netikėtų išlaidų, dalis per metus Lietuvoje susitraukė nuo 54,7 iki 53,2 proc., Estijoje - nuo 39,1 iki 36,7 proc., Latvijoje - nuo 67 iki 60,4 procento", - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pensijoms sukauptas turtas vis dar nedidelis, bet pamažu auga. Per 2015 metus gyventojų pensijoms savarankiškai kaupiamo turto trečios pakopos pensijų fonduose ir pagal gyvybės draudimo sutartis vertė Lietuvoje išaugo 10,8 proc., Estijoje - 4,4 proc. ir 14,9 proc. - Latvijoje. 
"Remiantis SEB banko duomenimis, ilgalaikio taupymo priemonių sąskaitose sukaupta turto vertė, tenkanti vienam kaupiančiam asmeniui, sudaro maždaug 70 proc. vidutinės vienam indėlininkui tenkančios indėlių vertės. Vis dėlto susirūpinimą kelia tai, kad pensijai savarankiškai turtą kaupia dar labai nedidelė dalis Baltijos šalių gyventojų - 15-18 procentų. Nors žmonės ir supranta, kad yra labai svarbu patiems ruoštis pensijai, vis dėlto konkrečius veiksmus daugelis tebeatidėlioja", - sako J. Varanauskienė. 
Skolinamasis būstui ir vartojimo reikmėms sparčiai auga, bet nerimauti dar anksti. Didėjant pajamoms ir gerėjant lūkesčiams dėl ateities, didėja ir būsto, ir vartojimo paskolų paklausa. Naujų paskolų vertė Lietuvoje 2015 metais buvo 21 proc., Estijoje - 15 proc., Latvijoje - 9 proc. didesnė negu ankstesniais metais. 
"Nors ir išaugusi, naujų būsto paskolų vertė dar nesiekia prieškrizinio masto. Dabartinius augimo tempus lemia ir maža statistinė bazė, todėl apskritai skolinimosi mastas susirūpinimo nekelia", - sako J. Varanauskienė. 
Lietuvoje nuo 2015 metų liepos pradėjo augti ir vartojimo, ir kitos paskirties paskolų portfelis. Praėjusių metų pabaigoje mūsų šalyje jis buvo 6,3 proc. didesnis negu 2014 metų pabaigoje. Estijoje vartojimo ir kitos paskirties paskolų portfelis didėjo 1,8 proc. Latvijoje, nors naujų paskolų paklausa pamažu ir auga, anksčiau išduotų paskolų grąžinama arba nurašoma į nuostolius vis dar daugiau. 
Populiarėja atsiskaitymas negrynaisiais pinigais. Didesnės pajamos, interneto ir išmaniųjų telekomunikacijų priemonių skvarba, geresnis pardavėjų ir pirkėjų susisiekimas neišeinant iš namų pamažu keičia ir gyventojų pirkimo įpročius. Nuo 2011 metų mažmeninė prekyba paštu ir internetu Baltijos šalyse padvigubėjo ar net patrigubėjo. Ir tai buvo vienas iš veiksnių, didinusių mokėjimo kortelių apyvartą. Per metus atsiskaitymo kortelėmis mastas Lietuvoje padidėjo 17,5 proc., Latvijoje - 17 proc. o Estijoje - 6,5 proc. 
"Iš apyvartos augimo tempų matyti, kad atotrūkis tarp Estijos ir kitų dviejų Baltijos šalių mažėja. Vis dėlto, kad pasivytų šiaurinę Baltijos šalį, Latvijai ir Lietuvai gali prireikti kelerių metų. Mokėjimo operacijų, tenkančių vienai kortelei, skaičius Estijoje 2015 metais buvo 141, t. y. 60 proc. daugiau negu Latvijoje ir daugiau negu dukart daugiau negu Lietuvoje", - sako J. Varanauskienė.

Atgal