VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

04 30. G. Nausėda: lengvatiniai PVM tarifai - pranašesni nei bendrojo tarifo mažinimas

Lengvatiniai PVM tarifai yra pranašesni nei bendrojo tarifo sumažinimas - jie taikomi tikslinėms produktų grupėms ir sudaro prielaidas apčiuopiamam jų kainos mažėjimui, teigia SEB banko prezidenti patarėjas Gitanas Nausėda.
"Vargu ar Lietuva gali sau leisti prabangą mažinti ir bendrąjį PVM tarifą, ir įvesti lengvatinius tarifus maisto produktams ir kitoms prekių grupėms. Todėl reikėtų pasirinkti mokesčių politikos prioritetus. (...) Svarbu, kad procesas būtų tinkamai administruojamas iki lengvatinio tarifo įsigaliojimo ir tam tikrą laiką po jo", - pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžia dar vieną paradoksalų aspektą - Lietuvoje dažnai giriamasi, kad PVM surinkimas yra vienas iš geriausių, tačiau tuo pat metu mūsų šalis yra paskutinėse vietose Europos Sąjungoje pagal faktiškai gaunamų ir potencialiai galimų surinkti pagal esantį vartojimą PVM įplaukų santykį.
"Kai kurių Vidurio ir Rytų Europos valstybių patirtis rodo, kad lengvatinių PVM įgyvendinimas padeda sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį ir padidina oficialią prekių apyvartą bei pagerina mokesčių surinkimą", - teigė G. Nausėda.
Atsižvelgdami į subalansuotą eksporto ir vidaus rinkos plėtrą, SEB analitikai tikisi, kad 2016 metais ir 2017 metais šalies BVP plėtra bus gerokai spartesnė nei pernai - atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento. Jeigu, kaip žadėta, MMA bus pakeltas iki 380 eurų šių metų liepos 1 d., vidutinis nominalus darbo užmokestis šiemet gali išaugti iki 7 proc., kitąmet - apie 6 procentais.
Šių metų pradžioje buvo padidinta tiek minimali mėnesio alga (MMA), tiek vidutinė senatvės pensija, kurios SEB banko analitikų vertinimu pagerino nepasiturinčių gyventojų materialinę padėtį. Kaip žinoma, tokie namų ūkiai labiau vartoja būtiniausias prekes ir paslaugas, todėl maisto produktų apyvartos pagyvėjimą galima sieti su minėtuoju veiksniu. Be to, praėjusių metų pradžioje, ką tik įvedus eurą, vartojimas buvo atsargus, todėl susiformavo žemoka palyginamoji bazė.
"Tampa akivaizdu, kad ateityje kelti MMA tokiu tempu kaip 2015-2016 metais nebepavyks, kadangi MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis priartėjo prie optimalia laikomos 50 proc. ribos. Tačiau ne viskas prarasta - galima ir reikia sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris pastaraisiais metais augo lėčiau nei MMA", - pažymėjo G. Nausėda. 
Be to, naujajame socialiniame modelyje numatyta laipsniškai mažinti darbdavio socialinio draudimo įnašą bei nustatyti jo "lubas". Tai, anot SEB analitikų vertinimu, gali sudaryti prielaidas atlyginimams kelti, jei darbdavys nuspręstų pasidalinti su darbuotoju gauta mokestine nauda.
SEB banko analitikų nuomone, šalies eksportas šiais metais išaugs 3,5 proc., o importas - 2 procentais. Importo augimą palaikys spartus galutinio vartojimo prekių paklausos didėjimas, kita vertus, jį stabdys lėtesnis nei pernai investicinių prekių importo kilimas ir vidutiniškai mažesnės nei 2015 metais degalų kainos. Be to, 2016 metais rodikliai bus lyginami su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kuomet Rusijos importo sankcijos jau galiojo ir padarė neigiamą poveikį Lietuvos eksporto rodikliams.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo, šių metų pradžioje importo struktūra atrodo gana nepatraukliai - sparčiausiai augo "pravalgomų" galutinio vartojimo prekių įvežimas. Tuo tarpu investicinių prekių importas, skirtingai nei praėjusiais metais, augo lėtai. Anot jo, būtų pernelyg skubota daryti išvadą apie silpstantį investicijų procesą, tačiau šį reiškinį reikėtų atidžiai stebėti.
"Tvirta BVP plėtros atrama ir šiemet išliks vidaus vartojimas. Tiesa, jo akcentai, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek pasikeitė - sparčiau augo maisto produktų, nealkoholinių gėrimų ir tabako pardavimas, tuo tarpu ne pirmojo būtinumo prekių paklausos augimo tempas bent kol kas nėra toks įspūdingas kaip didžiąją 2015 metų dalį", - sako G. Nausėda.

 

Atgal