VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

07 26. Europos sąjungos prioritetų įgyvendinimas

Soc. m. dr. Vytautas Ramanauskas

Kiekviena laisvosios rinkos valstybė siekia kuo efektyvesnio savo finansinio kapitalo ir fizinių fondų panaudojimo ne tiktai savo šalyje, bet ir už jos ribų. Pagrindinis investavimo tikslas yra užtikrinti ekonomikos augimo stabilumą. Suprantama, kad ekonomikos augimo stabilumas bei konkurencingumas priklauso ne vien tiktai nuo atskirų šalių ūkinės ir finansinės veiklos, bet ir nuo bendros to meto pasaulio ekonominės-finansinės būklės. Tai patvirtina pasaulio ekonominių krizių periodiškumas. Siekiant sumažinti besikartojančių ekonominių krizių poveikį atskiroms valstybėms, būtinas suderinamumas tarp prekių pasiūlos ir paklausos bei tarp importo ir eksporto ne tiktai Europos, bet ir pasaulio mastu. Kylant Europos Sąjungos (ES) ekonomikai didėjo ES eksportas į kitas Europos ir pasaulio šalis-Šveicariją, Turkiją, Pietų Korėją, Kiniją ir užtikrino teigiamą (2013 m. - 54,6 mlrd. EUR) prekybos balansą. Apie 40 proc. ES eksporto sudaro mašinų bei transporto gamybos įrenginių vertė. Didelė dalis šių prekių yra eksportuojama į JAV. Didžiausią dalį, apie 75 proc. importuojamų prekių vertės, sudaro žaliavų ir mašinų detalių prekės. Lietuvos eksporto augimas per 2008-2013 m. siekė 17 proc. ir apie 3 kartus viršijo vidutinį ES euro zonos šalių eksporto padidėjimą. Mūsų šalies eksportas (2013 m.) viršijo importą 1,6 mlrd. eurų ir sudarė teigiamą prekybos balansą. Deja po Rusijos paskelbto importo iš ES šalių apribojimo 2015 m. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 2,3 mlrd. eurų. Labiausiai, apie 17 proc., sumažėjo lietuviškos kilmės mineralinių produktų eksportas. Tačiau trąšų metinis eksporto augimas viršijo 10 proc., o Lietuvoje pagamintų baldų eksportas padidėjo beveik 8 proc. Taigi nepaisant artimojo užsienio kaimynų ekonominių, politinių ir karinių grėsmių Lietuva, laikydamasi ES vieningos veiklos, turi galimybių plėsti savo gamybą ir didinti prekių eksportą. Žinoma, labai gaila, kad viena iš didžiausių Europos šalių- Jungtinė Karalystė, kurios eksportas sudarė apie trečdalį (225 mlrd. Eur-2013 m.) viso ES eksporto, nusprendė palikti ES. Tai gali neigiamai paveikti Lietuvos eksporto ir darbo rinką. Tačiau, pradėjus dirbti Europos Komisijos pirmininkui J.Cl.Junkeriui, siekiama įgyvendinti dešimties prioritetų politinę programą, kurios svarbiausias tikslas atstatyti Europos „tiltus“ ir atgauti piliečių pasitikėjimą. Vienas pirmųjų šios programos prioritetų yra naujas postūmis darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms-neįbrendant į naujas skolas. Pagrindinis ES Komisijos dėmesys skiriamas sumaniam turimų finansinių išteklių panaudojimui, lanksčiai paskirstant viešąsias lėšas, siekiant kuo efektyvesnio jų panaudojimo derinant su privačiais investavimo šaltiniais. Komisija, daugiausia dėmesio skirdama strateginiams ir visuomeninės svarbos projektams, bendradarbiaudama su Europos investicijų banku 2015 m. įsteigė naują Europos strateginių investicijų fondą, į kurį jau įnešta 21 mlrd. eurų. Planuojama, kad ši suma per artimiausius trejus metus padidės iki 315 mlrd. eurų. Ketvirtadalį šių lėšų numatyta investuoti į smulkesnį verslą, kas leistų sukurti 1,3 mln. naujų darbo vietų. Šį projektą patvirtino visos ES narės. Investicijos bus skiriamos infrastruktūrai-plačiajuosčiam ryšiui, energetikos tinklams, transportui, atsinaujinančiai energijai bei kuo efektyvesniam jos vartojimui, švietimui, moksliniams tyrimams, pažangių (inovatyvių) technologijų kūrimui ir jų panaudojimui. Viena labai svarbi šių investicijų paskirčių yra jaunų žmonių įdarbinimo projektų kūrimas. Integruota ES ekonomika yra viena geriausių priemonių išlaikyti globalizacijos išbandymus. ES privalo sukurti bendrą ir efektyviai veikiančią produktų bei paslaugų vidaus rinką, kuri užtikrintų pramonei ir jos įmonėms galimybę klestėti pasaulio ekonomikoje. Antras svarbus prioritetas, kurį 2015 m. ES Komisija nusprendė įgyvendinti, yra bendra skaitmeninės rinkos strategija. Atskiros 28 ES šalių nacionalinės skaitmeninės rinkos bus pertvarkytos į bendrą skaitmeninę rinką, kurioje atsiras šimtai tūkstančių naujų darbo vietų ir ES ekonomiką papildys 415 mlrd. eurų. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka leis atsisakyti telekomunikacijų bendrovių reglamentavimo, autorių teisių ir duomenų apsaugos teisės aktų, radijo bangų valdymo ir konkurencijos teisės aktų taikymo, laikantis skirtingų nacionalinių principų. Trečias prioritetas siejasi su naujausiais geopolitiniais įvykiais, kurie įspėjo, kad Europa yra labai priklausoma nuo dujų ir iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos. Todėl būtina reformuoti bei pertvarkyti Europos energetikos politiką ir sukurti naują ES energetikos sąjungą. ES Komisija yra pateikusi komunikatą (planą) kaip iki 2020 m. visos ES narės galės pasiekti 10 proc. tikslesnį elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą. Praeitų metų antroje pusėje Komisija priėmė naują strateginį energetikos technologijų planą, kuriuo siekiama sumažinti anglies dioksido kiekį ir išvengti pavojingos klimato kaitos, neleidžiant klimato atšilimui priartėti prie +2 laipsnių Celsijaus. Tai svarbus įspėjimas politikams ir investuotojams, kad pasaulis pereina prie švarios energijos. Ketvirtas prioritetas-stipresnė, teisingesnė ir tvirtesnės pramoninės bazės vidaus rinka, suteikianti didžiausią Europos privalumą besiplečiančiame globalizacijos pasaulyje. ES bendrosios rinkos pranašumas jau suteikė lengvesnę prieigą prie daugelio produktų ir paslaugų su mažesnėmis kainomis. Ypač svarbu, kad praeitų metų pabaigoje ES Komisija paskelbė apie kapitalo rinkų sąjungą ir veiksmų planą, kas padės mažesnėms įmonėms patekti į kapitalo rinkas ir rasti reikiamą kapitalą. Komisija pateikė priemonių planą užtikrinantį didesnį skaidrumą pelno apmokestinimo srityje.

Praeitų metų pradžioje Lietuvai tapus Euro zonos šalimi svarbiausiuoju prioritetu ne tiktai mums, ES nariams, bet ir visam pasauliui tapo ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Šiuo keliu einant siekiama sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas visiems ES piliečiams, pasirengti globaliems ateities uždaviniams, ypač didinant konkurencingumą ir užtikrinti tolimesnį ES klestėjimą. Siekiant šių tikslų svarbus yra šeštasis ES prioritetas-susitarimas su JAV bei kitomis didžiosiomis pasaulio rinkos valstybėmis dėl laisvosios prekybos subalansavimo ir investicijų partnerystės. Vienas svarbiausiųjų ES prekybos politikos tikslų yra derybos su didžiausiais pasaulio partneriais dėl laisvosios prekybos rinkų atvėrimo. Septintajame prioritete numatytas bendras visų ES šalių vertybių puoselėjimas, atsižvelgus į 28 valstybių narių konstitucinius ir kultūrinius tradicijų skirtumus. ES toliau plėtoja teisingumo ir pilietybės politiką grindžiamą pagrindinėmis vertybėmis-demokratija, laisve, tolerancija ir teisinės valstybės principais. Po pasaulį sukrėtusio šimtų tūkstančių pabėgėlių brovimosi į Europą ES Komisija, laikydamasi savo aštuntojo prioriteto, siekia suformuoti tvirtą bendrą prieglobsčio ir naują teisėtos migracijos politiką. Paruošta darbotvarkė, kuria siekiama sumažinti neteisėtos migracijos paskatas, gelbėti gyvybes ir apsaugoti išorines ES sienas. Numatyta suformuoti tvirtą prieglobsčio ir naują teisėtos migracijos politiką. Devintajame ES prioritete pabrėžiama, kad Europai būtina laikytis stipresnės užsienio reikalų politikos, ypač sprendžiant Ukrainos ir Artimųjų Rytų krizinę būklę. 2015 metais ES prisidėjo prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos naujos darnaus vystymosi programos priėmimo, siekdama įgyvendinti skurdo mažėjimą pasaulyje. Paskutiniame dešimtajame prioritete siūloma ES tapti demokratinių pokyčių sąjunga. Nacionaliniai parlamentai, dalyvaudami politiniuose dialoguose su Europos Komisija ir naudodamiesi subsidiarumo kontrolės mechanizmu, gali pareikšti savo nuomonę, jei ES teisės aktų projektuose nesilaikoma Tautos interesų principų.

Atgal