VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

06 07. 2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga (3)

Vladimiras Trukšinas

Palūkanų kaitos pasekmės – palūkanų žirklių įvairovės sudarymas

Skirtingomis kryptimis ir skirtingais tempais (greičiais) bankams keičiant palūkanas LT ir EUR, suformuota tam tikra įvairovė palūkanų skirtumų – palūkanų žirklių, kurios turi tam tikrą ekonominę prasmę bei pasekmes. Priimamų įmonių ir namų ūkių naujų indėlių LT ir EUR palūkanų žirkles-1 matome grafike Nr. 15.

Grafikas Nr. 15.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu

Nuo š. m. kovo mėn. indėlių palūkanos LT priartėjo prie palūkanų EUR ir jų skirtumas (LT-EUR) tapo minimaliu. Galima teigti, kad indėlių LT ir EUR palūkanų skirtumo žirklės ,,uždarytos“.

Indėlių LT ir EUR palūkanų žirklių-1 sudarymas ir jų didinimas iki praėjusių metų pabaigos turėjo reikšmingai paskatinti taupymą nacionaline valiuta. Deja, nieko panašaus 2008-2009 m. neįvyko: indėlių LT likučiai nuolat mažėjo, sparčiai didėjant indėlių likučiams EUR. Š. m. I-jį ketv. indėlių likučiai LT mažėjo, sparčiai didėjant indėlių likučiams USD bei kitomis valiutomis, ką ir matome lentelėje Nr. 8 ir grafike Nr. 16.

Lentelė Nr. 8.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.7.7. duomenų pagrindu

Grafikas Nr. 16.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.7.7. duomenų pagrindu

Šiais metais indėlių likučių valiutinėje kaitoje išlieka praėjusių metų pabaigoje susiklosčiusios tendencijos: nedidėja indėlių likučiai nacionaline valiuta, sparčiau didėjant likučiams užsienio valiutomis.

Daug svarbesnės yra teikiamų paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumų žirklės-2. Bet ir jos š. m. I-ąjį ketv. visiškai ,,užsidarė“, (grafikas Nr. 17).

Grafikas Nr. 17.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu

Skolinimo LT ir EUR palūkanų bei jų skirtumų (žirklės-2) mažinimas nebuvo lydimas paskolų LT teikimo ir jų likučių didinimu, ką ir matome lentelėje Nr. 9 ir grafike Nr. 18.

Lentelė Nr. 9.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.6. duomenų pagrindu

Grafikas Nr.18.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.6. duomenų pagrindu

Žemos skolinimo palūkanos tiek LT, tiek EUR neįtakojo skolinimo didinimo, kadangi galiojo skolinimo embargas, taikomas nuo 2008 m. IV ketvirčio. Pirmąjį š. m. ketvirtį įmonių ir namų ūkių paskolų likučiai nacionaline valiuta ne mažėjo (+1,0 proc.), mažėjant paskolų likučiams užsienio valiutomis.

Įmonių ir namų ūkių indėlių ir paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumai beveik išnyko ir jų santykiai prilygo 1.

Grafikas Nr. 19.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu

Palūkanų žirklių veikimo rezultatai

Bankų skolininkų ,,bėgimo“ nuo nacionalinės valiutos (LT), t. y. žirklių-2 veikimo rezultatus, apibūdina įmonių ir namų ūkių paskolų LT likučių dalies mažėjimas nuo 43,2 proc. 2008 01 iki 15,5 proc. š. m. sausio mėn. ir kartu paskolų likučio EUR, USD bei kitomis užsienio valiutomis dalies didėjimas, atitinkamai iki 84,5 proc. O pastaraisiais mėn. paskolų teikimas nacionaline valiuta padidėjo iki trečdalio (34,3 proc.), mažėjant teikiamų paskolų užsienio valiutomis daliai. Visa tai matome grafike Nr. 20.

Grafikas Nr. 20.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 3.1. duomenų pagrindu

Šalies pinigų rinkoje sudaryta keista valiutinė struktūra: skolinimas jau daugiau nei 70 proc. vyksta EUR ar kitomis užsienio valiutomis, o taupymas ir pinigų apyvarta – dar 25,6 proc. vyksta nacionaline valiuta (grafikas Nr. 21). Tarp jų vyksta daugkartinis valiutų konvertavimas: paskolos EUR ir kitomis užsienio valiutomis naudojimui dažnai keičiamos į LT, o uždirbti ar sutaupyti LT paskolų grąžinimui keičiami į EUR.

Grafikas Nr. 21.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.5.6.duomenų pagrindu

Bankams tai tik į naudą: per praėjusius, 2010 m., grynasis pelnas iš operacijų užsienio valiutomis buvo 114 mln. Lt. Per šių metų I-ąjį ketv. grynasis pelnas iš operacijų užsienio valiutomis sudarė 27,1 mln. Lt, t. y. 17,5 proc. daugiau, nei jo gauta 2010 m. I-ąjį ketvirtį.

Be to, 2010 m. bankų kitų finansinių paslaugų grynosios pajamos padidintos, palyginti su 2009 m. 3,7 proc. (kaitos indeksas 1,037), kai mokėjimų negrynaisiais pinigais apimtys, kurios išsamiausiai reprezentuoja bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų apimtis, sumažėjo 8,7 proc. (kaitos indeksas 0,913). O tai reiškia, kad per 2010 m. bankai kitų finansinių paslaugų įkainius bei tarifus padidino net 13,6 proc. (1,037/0,913). Per 2010/2008 metus bankų kitos finansinės paslaugos pabrangintos net 36,3 proc. (1,2x1,136) Gi vartojimo infliacija (VKI, v. m.) per tą laiką tesudarė tik 5,4 proc., ekonomikai (BVP) krentant net -17,1 proc. Pirmąjį š. m. ketvirtį bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų tarifų didinimo nefiksuojama.

III. Kredito unijų veiklos rodikliai

Aukščiau pateiktuose bankų veiklos rodikliuose įskaičiuoti ir kredito unijų veiklos rodikliai. Bet atskiro dėmesio vertos ir didžiųjų bankų mažosios sesės – kredito unijos (toliau – KU), kurios dirba tyliai ir ramiai savo kasdienį darbą, taip ir neužsukdamos skolinimo kranelių, nedalindamos verslui ir visuomenei nerealių prognozių apie ekonomikos ,,atsigavimo“ iliuzijas (kredito unijų veiklos apžvalgai naudota Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento Kredito įstaigų veiklos apžvalgų duomenys).

Atgal