EKONOMIKA
07.20. Trumpa skolinimosi istorija/ Ko nežinojote apie skolinimąsi: įdomūs istoriniai faktai
Skolinimosi ištakos siekia žmonijos pradžią. Skolinimosi idėjos esmė – perduoti lėšų ar daiktų tiems, kuriems tuo metu reikia, pasitikint, kad atėjus sutartam laikui jie skolą gražins – nepasikeitė tūkstančius metų. Keičiasi tik skolinimo objektai, mechanizmai ir technologijos. Jos tobulėja milžiniškais žingsniais.
Mesopotamija
Mesopotamija yra antikinis regiono tarp Tigro ir Eufrato upių pavadinimas, kur buvo įsikūrę vienos ankstyviausių civilizacijų atstovai – šumerai. Pradžioje jie vertėsi augalininkyste ir gyvulininkyste. O laukinių gyvūnų prijaukinimas, plūgo išradimas ir rašto atsiradimas nutiesė kelią pirmųjų miesto civilizacijų kūrimuisi. Apie 3000 m. pr. Kr. kūrėsi pirmieji miestai, aktyviau ėmė veikti amatininkai, atsirado pirmieji raštmenys ant molio lentelių. Šumerai skatino ekonominį ir kultūrinį Mesopotamijos vystymąsi.
Ėmė klestėti prekyba, o su ja ėmė rastis ir pirmosios komercinio skolinimo apraiškos. Ūkininkai, norėdami užauginti daugiau derliaus pardavimui, ėmė skolintis sėklas, gyvulius ir įrankius. Dažniausiai iš vieno grūdo išauga javai, sunokinantys varpas su 100 ir daugiau grūdų, taigi javapjūtės dieną skolininkai galėdavo lengvai gražinti skolą, o palūkanas taip pat mokėdavo grūdais. Toks pat principas taikytas ir skolinant gyvulius – atsiskaitoma buvo naujos vados jaunikliais. Įdomu tai, kad šumerai tuo pačiu žodžiu – „mas“ – vadino ir veršiukus, ir palūkanas. Egiptiečiai panašų žodį vartojo apibūdinti palūkanas ir gimdymą. Skolinantis įrankius, skolintojų pelnas būdavo keletas juos naudojant padarytų gaminių.
Greitai besivystančios urbanistinės bendruomenės Egipte ir Mesopotamijoje paskatino žemių karalių ekonomiką sutelkti į savo rankas ir valdyti centralizuotai. Jis reguliavo socialinius ryšius bei ekonomiką, nurodydamas ko ir kiek sodinti ir kiek derliaus atsargų laikyti. Žemės ūkio produktai ir metalo gaminiai (daugiausia sidabro) buvo naudojami kaip primityvi pinigų sistema (vertė nustatoma pagal svorį). Pagal karaliaus įstatymus, buvo leidžiama skaičiuoti palūkanas metalu. Skirtingai nei žemės ūkio srityje naudojamos sėklos ir gyvūliai, sidabras natūraliai negeneruoja prieaugio. Tad buvo itin svarbu tiksliai apibrėžti tokios prekės vertę. Apie 1754 m. pr. Kr. Babilonijos karalius Hammurabi išleido savo vardo kodeksą. Ši molio lentelė – vienas iš seniausių ir ilgiausiai išlikusių rašto pavyzdžių. Kodeksas numatė teisinius ir viešuosius įsipareigojimus, taip pat pateikta ir palūkanų tarifų lentelė, nurodant paskolų, teikiamų sidabru, kainų ribas. Tai pirmasis bandymas reguliuoti palūkanų normas.
Antikinė Roma
Viena iš seniausių skolinimo praktikų – lombardas. Tokio tipo įstaigų būta jau Antikinėje Romos imperijoje ir Senovės Graikijoje. Skolos gražinimas su palūkanomis užsitikrinanamas paimant vertingą užstatą. Taip skolintojas sumažina riziką, kad bus apgautas. Taip pat sumokamas papildomas mokestis, siekiant užtikrinti, kad sutartą laikotarpį lombarde užstatas bus saugomas, o jo neišsipirkus laiku, skolintojas turi teisę jį parduoti. Lombardai sėkmingai gyvuoja iki šių dienų.
Viduramžiai
Viduramžiais krikščiomims ir musulmonams užsiimti skolinimu siekiant pelno draudė religija. Tuo tarpu žydams jų tikėjimas netrukdė skolinti pinigų ar prekių su palūkanomis kitų religijų atstovams, o saviems galėjo skolinti tik iš draugiškų paskatų, neimant jokių papildomų mokesčių.
Kadangi žydų tautai teko patirti daug diskriminacijos ir tuo metu buvo suvaržytos teisės siekti karjeros ar užsidirbti pragyvenimui kitose srityse (pavyzdžiui, jiems nebuvo leista turėti savo žemės Italijoje ir kai kuriuose kitose šalyse), tad jie pasklido po pasaulį ir tapo profesionaliais finansinių paslaugų teikėjais. Nors kartais buvo vadinami lupikautojais ir brangininkais, jų paslaugomis naudojosi daugelis Venecijos pirklių.
Dažniausiai jie įsikurdavo turguose ir kitose masinių susibūrimų vietose, o prekystaliu tapdavo suolas, itališkai vadintas “banca”. Nuo šio žodžio kilo dabar plačiai įvairiose kalbose naudojamas žodis “bankas”. Kai kurie iš skolintojų sumanydavo nutraukti veiklą, jie kartais sulaužydavo suolą, sakydami “banca rupta”. Taip kilo žods “bankrotas”.
Baigiantis ankstyviesiems viduramžiams ir prasidedant Renesansui XV a. ėmė kurtis pirmieji šeimyniniai bankai, pavyzdžiui Medici giminė įsteigė pirmą komercinį banką Italijoje. Iš pradžių jie daugiausiai dėmesio skyrė ūkininkams ir pirmąkart pasiūlė derlių apdrausti ir apsisaugoti nuo nuostolių nesėkmingais metais.
Rotšildų era ir tarptautinė bankininkystė
XVIII a. yra laikomas tarptautinės bankininkystės pradžia ir siejamas su Rotšildų šeima. Mayer Amschel Rothschild penkis savo sūnus išsiuntė penkis pagrindinius Europos miestus ir sukūrė bankų tinklą piniginėms perlaidoms. Per 100 metų Rotšildai tapo viena garsiausių ir turtingiausių dinastijų pasaulyje.
Kreditinės kortelės ir IT technologijos
1950 m. verslininkas Frank McNamara apmokėjo restorano sąskaitą su maža kartonine kortele ir šis įvykis laikomas pirmąja tokio tipo atsiskaitymo operacija. Praėjus 8 metams, „Bank of America“ paleido korteles „BankAmericard“, kurios vėliau tapo „Visa“. Pirmoji Didžiosios Britanijos kredito kortelė „Barclaycard” pagaminta 1966 m. 1973-iaisiais Dee Hock kompiuterizavo kreditinės kortelės „Visa“ sistemą ir sumažino pervedimo laiką iki mažiau nei minutės. Na o šiandien, gyvenant skaitmeniniame amžiuje su išmaniaisiais telefonais, internetine bankininkyste, virtualiomis parduotuvėmis ir atsiskaitymais internetu – imti kreditus, atlikti mokėjimus ir vykdyti įvairias finansines operacijas galime kaip niekad greitai ir paprastai.
Skolinimo veikla siekiant pelno daugumoje religijų vertinima ne itin palankiai. Didieji mąstytojai, tokie kaip Platonas, Aristotelis ir kiti laikė tai viena didžiausių nuodėmių. Dantė, Šekspyras, Dickensas, Dostojevskis ir kiti rašytojai pinigų komercinį skolinimą apibūdino kaip piktadarystę ar niekšybę. Tačiau nepaisant moralinių aspektų ir neigiamo dalies visuomenės vertinimo, jei nebūtų buvę skolininomosi galimybės, greičiausiai nebūtų ir didžiųjų geografinių atradimų, pramonės revoliucijos ir skaitmeninės eros. Taigi legalios, aiškiai reglamentuotos ir skaidrios paskolos, greitieji kreditai ir kitos skolinimo paslaugų veiklos gali pasitarnauti visuomenės vystymuisi, augimui ir tapti varomaja jėga žmonijai kurti dar stipresnę civilizaciją, pažinti ne tik savo planetą, bet ir vis daugiau atradimų atlikti kosmose ir kurti modernią, pažangią ateitį.
Atgal
.jpg)
(1).png)
