EKONOMIKA
08.09.Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius
Komentaro autorius Andrius Bolšaitis, SEB Inovacijų centro vadovas
Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo tikra bankų pokyčių epocha. Ir tai dar tik pradžia, nes dar didesnius finansinių paslaugų pokyčius suplanavo Europa, inicijavusi direktyvą, kurios įgyvendinimas jau visai čia pat.
Jau prieš kelerius metus tapo aišku, kad technologijų pažanga, žmonių išmanumas ir atsiradę įpročiai atėjo prie kritinio taško, tad bankų pokyčiai būtini. Dabar be interneto negalime gyventi kaip be elektros ar karšto vandens. Nebenorime gaišti laiko kamščiuose vykdami į darbą, užtrukti atsiskaitydami, laukti, kol kokia nors programėlė atsidarys nemoderniame kompiuteryje ar telefone, tikimės, kad visos funkcijos bus intuityviai paprastos, nes nebeturime laiko, kurį galėtume skirti gilinimuisi į sudėtingas instrukcijas.
Naujas impulsas pokyčiams bankuose ‒naujoji Europos antroji mokėjimo paslaugų direktyva (Payment Services Directive ‒PSD2), pagal kurią inicijuota atviroji bankininkystė. Ji paskatins tokias finansų sektoriaus naujoves, apie kokias šiandien nė nenutuokiame. Pagal šią direktyvąvisi Europos Sąjungoje veikiantys bankai privalo sukurti programinę sąsają (Application Programming Interface – API) ir kliento pageidavimu teikti informaciją apie kai kuriuos jo duomenis (pavyzdžiui, apie sąskaitos likutį, sąskaitos išrašo duomenis) kitoms įmonėms ar leisti kliento vardu iš sąskaitos inicijuoti pinigų pervedimą.SEB pirmasis iš bankų Baltijos šalyse paskelbė, kad yra pasirengęs finansinių technologijų įmonėms ir nepriklausomiems kūrėjams suteikti banko duomenų prieigą naudojant programavimo sąsajas. Visi Europos Sąjungoje veikiantys bankai vėliausiai iki 2019 metų rugsėjo taikys atvirąją bankininkystę.
Atvirosios bankininkystės galimybės didžiulės ne tik kūrybingiems inovatyviems startuoliams, bet ir bankams, kurie priešingai, negu buvo manyta, nesibaimina dėl finansinių technologijų startuolių prieigos prie klientų sąskaitų. Bankai laukia inovatyvių idėjų ir yra pasiruošę bendradarbiauti ar už jas susimokėti, taip patobulindami savo paslaugas, atrasdami naujas rinkas ar pardavimo kanalus.
Didžiausią naudą gaus bankų klientai, kurie galės naudotis dar šiandien sunkiai įsivaizduojamomis paslaugomis. Pavyzdžiui, atsidarius SEB banko programėlę bus galima vienoje vietoje matyti visas savo sąskaitas, jų likutį ir kitą informaciją. Kita vertus, pati inovacijas skatinanti direktyva atsirado dėl inovacijų ir poreikio jas reguliuoti. Dar nebuvo direktyvos, kai inovatyvios įmonės sugalvojo, kad gali teikti naujoviškas paslaugas nuskaitydamos įvairiuose interneto puslapiuose pateikiamą informaciją (pavyzdžiui, programėlė, nuskaitanti visų orus rodančių interneto svetainių informaciją ir ją pateikianti viename lange).
Tiesa, Lietuvoje buvo dar vienas dalykas, kuris paskatino nemažai inovacijų finansų srityje. Tai euro įvedimas. Dėl bendros valiutos dabar ir bankams, ir įvairių šalių programėlių kūrėjams lengviau dirbti Lietuvos rinkoje, tad į mūsų šalį atėjo įvairių finansines paslaugas teikiančių inovatyvių įmonių, kurios nebūtų Lietuvos rinka susidomėjusios, jei vis dar atsiskaitytume litais.
Kas laukia ateityje?
Tai pasakyti sudėtinga, bet galima numatyti kryptis, kur eina bankai. Lietuvoje visuomenė sensta, todėl aišku, kad bankai vis daugiau kurs investavimo sprendimų. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje cirkuliavo 1,4 mlrd. eurų grynųjų pinigų, o banko ar indėlių (už kuriuos šiuo metu arba visai nemokamos, arba mokamos itin mažos palūkanos) sąskaitose – 12 mlrd. eurų. Ir tai tik namų ūkių pinigai.
Į darbą bus pasitelkti investicijų patarėjai robotai (robo-advisory), padėsiantys klientams pasirinkti geriausią sprendimą dėl investicijų. Tokie robotai gali išsiaiškinti ir žmogaus rizikos toleranciją, užduodami įvairius klausimus (ir psichologinius), nustatydami charakterio savybes ir pasiūlydami geriausią investicijų strategiją konkrečiam žmogui.
Kita kryptis – dar daugiau skaitmenizacijos. Jau greitai neliks nė vieno dalyko, dėl kurio klientui būtų būtina ateiti į banką. Daug banko vidinių procesų taip pat bus tvarkoma naudojantis robotų pagalba, kad darbuotojai galėtų užuot dirbę techninius darbus susikaupti kūrybai. Pradėsime nuo to, kad į internetines užklausas atsakys robotai, o ateityje galbūt pereisime ir prie tokių pokalbių balsu. Patirtis ir praktika užsienyje rodo, kad jaunesni žmonės neprieštarauja bendrauti su robotais, jei tik tai padeda gerai ir greitai išspręsti problemą.
Naujovės neatsiranda savaime, joms gimti reikia sudaryti sąlygas ir sukurti procesus. Todėl šiemet pavasarį SEB bankas atidarė Inovacijų centrą, kuriame bendradarbiauja su finansinių technologijų startuoliais ir padeda jiems plėtoti naujoviškas paslaugas.
Kokias iš tikrųjų bankai teiks paslaugas ir kaip jie atrodys patys po kelerių metų, norėčiau sužinoti ir aš.
Atgal
.jpg)
(1).png)
