EKONOMIKA
03.05. Energetikos ministrų taryboje aptarti strateginiai ES klimato ir energetikos ateities tikslai
ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje pirmadienį aptarti aktualūs klimato kaitos mažinimo bei energetikos sektoriaus klausimai.
Tarybos posėdyje buvo pristatytas Europos Komisijos parengtas dokumentas „Švari mūsų visų planeta. Strateginė neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“. Šiame strateginiame dokumente nubrėžti tikslai ES klimato kaitos ir energetikos politikai iki 2050 m., kurie yra būtini norint užtikrinti tinkamą ES indėlį, įgyvendinant Paryžiaus susitarime įrašytus tikslus.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Mariaus Morkevičiaus nuotr.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvos vizija energetikos ateičiai dera su Europos Komisijos parengta ilgalaike strategija - siekti, kad iki amžiaus vidurio energetikos poveikis klimatui taptų neutralus“, - sakė TTE tarybos posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak Energetikos ministerijos, kaip vieną svarbiausių priemonių tam pasiekti ilgojoje perspektyvoje Ž. Vaičiūnas išskyrė EK strategijos tikslą skatinti savarankiškus elektros energiją savo reikmėms gaminančius vartotojus. Ministras pažymėjo, kad ateities energetikos sistemoje vartotojas turės centrinį vaidmenį, todėl Lietuva tai mato kaip esminę priemonę užtikrinant teisingą energetikos pertvarką.
Kitas būtinas pokytis - kurti pažangias mažo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio technologijas. Didžiausias potencialas būtų pasiekiamas sujungus skirtingas technologijas su elektros sistemos valdymo metodais. Numatomoms ambicijoms įgyvendinti taip pat yra reikalingos ne tik privataus, bet ir viešo sektoriaus investicijos, todėl Lietuva ragina suplanuoti ES lygio finansavimo priemones, leisiančias sklandžiai pereiti prie mažo anglies dioksido ekonomikos.
Ministras taip pat pažymėjo, kad jau pradėta įgyvendinti dvišalė sutartis tarp Lietuvos ir Liuksemburgo dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje - Lietuva dalį atsinaujinančios energetikos statistikos perduoda Liuksemburgui. Tokie susitarimai, kurių pirmuoju sėkmės pavyzdžiu ES ir tapo Lietuva su Liuksemburgu, gali būti vienas iš veiksmingų instrumentų ES atsinaujinančios energetikos tikslams pasiekti.
Taryboje, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, taip pat kalbėta apie ES Dujų direktyvos peržiūrą, kuri įtvirtintų nuostatas dėl ES teisės taikymo ir tiems dujotiekiams, kurie jungia Europos Sąjungą su trečiosiomis šalimis, tarp jų ir „Nord Stream 2”.
Ministras pasveikino ES Tarybai pirmininkaujančią Rumuniją už prisiimtą lyderystę po ilgų ir intensyvių diskusijų pasiekiant susitarimą dėl Dujų direktyvos pakeitimų.
Pažymėta, kad Lietuvos pozicija dėl „Nord Stream 2“ nesikeičia - tai geopolitinis Rusijos projektas. Savo ruožtu Dujų direktyvos pakeitimai leis užtikrinti ES energetikos politikos ir Energetikos Sąjungos tikslų įgyvendinimą.
„Turėsime konkretų ir realiai veikiantį instrumentą, kuris padės saugoti ES valstybių narių interesus. Toliau svarbiausia, kad Europos Komisija, kuriai priėmus šias pataisas teks ypatingas vaidmuo ir didelė atsakomybė, užtikrintų tinkamą direktyvos principų įgyvendinimą“, - sako energetikos ministras.
Ministrų tarybos posėdyje taip pat buvo priimtas reglamentas dėl vienodo automobilių padangų ženklinimo. Šio reglamento tikslas - sudaryti sąlygas vartotojams gauti tikslesnę ir palyginamą informaciją apie naudojamų padangų įtaką degalų naudojimui, jų saugumą bei keliamą triukšmą. Vienodas ir skaidrus ženklinimas prisidės siekiant švaresnio, saugesnio ir tylesnio transporto.
Taryboje, pasak pranešimo, taip pat aptartas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) reglamentas, kuriuo nustatomi šios priemonės tikslai, biudžetas, finansavimo formos ir taisyklės 2021-2027 m. laikotarpiui. Lietuvai šis klausimas aktualus, siekiant užsitikrinti maksimalų ES finansavimą Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektui, pabrėžiama pranešime.
Taip pat TTE ministrų tarybos susitikimo metu Ž. Vaičiūnas susitiko su Latvijos ekonomikos ministru Ralfu Nemiru. Kaimyninių šalių ministrai kalbėjosi apie Baltijos šalių sinchronizacijos projektą bei bendros regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimo aspektus.
.jpg)
(1).png)
