VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

08 31. Vartotojų pasitikėjimas rugpjūtį sumažėjo dviem procentiniais punktais

Tomas Dautartas

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūčio mėn. buvo minus 17 ir, palyginti su liepos mėn., sumažėjo dviem procentiniais punktais.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą rugpjūtį lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn.

Rugpjūčio mėn. 9 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 39 proc. - kad pablogėjo, 52 proc. manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (liepos mėn. - atitinkamai 7, 43 ir 49 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 17 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 24 proc. manė, kad finansinė padėtis pablogės (liepos mėn. - atitinkamai 16 ir 25 proc.). 56 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 18 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 44 proc. - kad pablogėjo, 37 proc. - kad nepasikeitė (liepos mėn. - atitinkamai 17, 47 ir 37 proc.). Rugpjūčio mėn. 25 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 27 proc. prognozavo pablogėjimą, 44 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (liepos mėn. - atitinkamai 27, 24 ir 46 proc.).

Rugpjūčio mėn. kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 41 proc. prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą (liepos mėn. - atitinkamai 25 ir 35 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūčio mėn. skyrėsi 6 procentiniais punktais. Palyginti su liepos mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime - sumažėjo 6 procentiniais punktais. Miesto gyventojų optimistiškesnį savo namų ūkio finansinės padėties ir taupymo perspektyvų vertinimą per artimiausius 12 mėn. atsvėrė blogesnės šalies ekonomikos prognozės, padaugėjo miesto gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. išaugs, dalis padidėjo nuo 35 iki 42 procentų. Palyginti su liepos mėnesiu, besitikinčių nors kiek sutaupyti kaimo gyventojų dalis sumažėjo nuo 25 iki 17 procentų. Kaimo gyventojai taip pat pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Per metus - 2011 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2010 m. rugpjūčio mėn., - vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičių didėsiant, dalis sumažėjo nuo 62 iki 41 procento, besitikinčių, kad bedarbių mažės, padaugėjo nuo 12 iki 20 proc. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 35 iki 27 procentų, besitikinčių ekonominės padėties gerėjimo - padaugėjo nuo 19 iki 25 procentų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis sumažėjo nuo 31 iki 24 procentų. Gyventojų nuomonė apie tikimybę bent kiek sutaupyti per ateinančius metus, palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėn., nepasikeitė.

Tuo tarpu Europos Sąjungos Verslininkų ir vartotojų optimizmas 17-oje eurą įsivedusių šalių rugpjūtį sumažėjo, o tai sustiprino nerimą, kad artimiausiais mėnesiais regiono ekonomikos augimas sulėtės.

Europos Sąjungos (ES) ekonominių nuotaikų indeksas rugpjūtį sumažėjo 4,7 punkto, iki 98,3 punkto. Jis smuko šeštą mėnesį iš eilės.

Vokietijos verslininkų ir vartotojų optimizmas sumažėjo labiausiai, taip pat smarkiai krito Nyderlandų indeksas, kiek mažiau Italijos.

Sumažėjusį Europos verslininkų ir vartotojų optimizmą lėmė tai, kad gamintojai pesimistiškiau vertina ateitį, o vartotojai bijo prarasti savo darbo vietas.

Ekonomistai ir vyriausybių atstovai teigia, kad ekonomiką pradeda veikti finansų rinkos pakilimai ir nuosmukiai, kuriuos sukelia baimė, kad vyriausybės gali nepajėgti išsikapstyti iš skolų. Rugpjūčio pabaigoje akcijų ir obligacijų rinkos smarkiai krito sustiprėjus nerimui, kad euro zonos vyriausybių lyderių pastangos neleisti sklisti euro zonos skolų krizei gali būti bevaisės.

Atgal