VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

05.19. R.Masiulis: susisiekimo iki 2050 m. strategija leis nuosekliau planuoti savo investicijas

Siekdama numatyti optimalias ilgalaikes šalies transporto sektoriaus plėtros kryptis ir prioritetus, Susisiekimo ministerija inicijuoja Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos parengimą. Kuriant strategiją bus modeliuojami įvairūs galimi šalies susisiekimo plėtros scenarijai, nagrinėjama geroji užsienio valstybių patirtis, atsižvelgiama į ilgalaikes tarptautinių organizacijų rekomendacijas susisiekimo srityje.

„Ilgalaikė susisiekimo vizija – itin svarbus dokumentas sėkmingai Lietuvos transporto sektoriaus plėtrai. Tai leis numatyti svarbiausias plėtros kryptis iki 2050 m., tikslingai planuoti veiklą ir investicijas bei siekti valstybei naudingų pokyčių“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak ministro, ilgalaikius plėtros planus šiuo metu turi visos Susisiekimo ministerijai pavaldžios įmonės, valdančios šalies transporto infrastruktūrą. Tačiau bendra susisiekimo sektoriaus strategija užtikrins geresnį skirtingų transporto šakų bendradarbiavimą, intermodalumą ir nuoseklią plėtrą viso sektoriaus mastu. Be to, numatytos ilgametės gairės leis tiek savivaldybėms, tiek ir privačiam sektoriui nuosekliau planuoti savo investicijas.

Šiuo metu yra paskelbtas Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos projekto parengimo ir su tuo susijusių ekspertinių konsultavimo paslaugų viešasis pirkimas. Paslaugų teikėjas ilgalaikę strategiją turės parengti įvertindamas gerąją užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų (EBPO, PEF, PB, JT ir kt.) patirtį ilgojo laikotarpio susisiekimo strategijų rengimo srityje, atsižvelgdamas į Lietuvos susisiekimo sektoriaus strateginio planavimo dokumentus ir numatomas susisiekimo sektoriaus plėtros tendencijas bei Susisiekimo ministerijos socialinių partnerių pasiūlymus.

Strategijos rengėjas turės parengti ne mažiau kaip 6 galimus Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. scenarijus, atitinkančius tarptautines tendencijas ir Lietuvos susisiekimo sektoriaus problematiką. Šie alternatyvūs ateities scenarijai bus įvertinti atliekant Lietuvos susisiekimo sektoriaus plėtros scenarijų modeliavimą.

Atsižvelgiant į plėtros scenarijų modeliavimo rezultatus, turės būti parengtas strategijos konkrečių veiksmų iki 2030 m. planas, numatyti prioritetiniai projektai, preliminarūs jų įgyvendinimo terminai r projektų seka viso sektoriaus mastu. Taip pat bus planuojamas preliminarus investicijų poreikis ir finansavimo šaltinių alternatyvos.

Planuojama, kad 2020 m. mūsų šalis turės ambicingą ilgalaikę susisiekimo sektoriaus strategiją, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus ir pagrindinius principus, kuriais turi vadovautis ES šalys.

Atgal