VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

02.17. NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIŲ REGULIUOJAMOJI IR SKATINAMOJI PASKIRTIS

Nepriklausoma ekspertė

Soc. m. dr., doc.  M. Rastenytė

Nekilnojamojo turto mokestis, kaip ir visi kiti mokesčiai, turi ir savo reguliuojamąją ir skatinamąją paskirtį rinkos ekonomikos sąlygomis VISUOTINĖS GEROVĖS VALSTYBĖJE. Reikėtų ne žmogų šelpti surinkus į biudžetą tam tikrą sumą lėšų, o atleisti nuo mokesčių auginančius vaikus, besimokančius vaikus bendro lavinimo ir specialybės įsigijimo mokslo įstaigose, neapmokestinti darbingo amžiaus žmonių, kuriančių arba turinčių NT  savo vaikų ir vaikaičių aprūpinimui gyvenamuoju plotų, turėti ir kitas paskatas naudingas žmogaus savarankiškai veiklai.Kuo ši paskirtis reiškiasi šioje situacijoje mūsų valstybėje? Ji dar reiškiasi daugeliu atvejų sena, buvusia iki Nepriklausomybės nusistovėjusia tvarka. Kalbant apie rinkos ekonomika, visų pirma daugeliu atvejų ji aiškinama ne visiškai adekvačiai. Tenka pastebėti, kad ją reikėtų suprasti ne kaip pirkimo - pardavimo procesą, vykstantį konkurencinėje kovoje, kuris negali egzistuoti be gamybos bei  savininko nuosavybėje esančio turto-išteklių, o kaip nuosavybės teisę kiekvieno visuomenės nario į kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Tad užtikrinimas teisių laisvai disponuoti savo turtu turėtų būti rinkos pagrindas. 

 

Neapmokestinamosios NT mokestinės ribos nustatymo ypatybės Lietuvoje.

Tikslinga būtų mūsų šalyje neapmokestinti iki tam tikrų aukštesnių ribų turto todėl, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime turėtų turėti būstą sau, ruošti būstą savo vaikams ir vaikaičiams, kadangi šeima susideda iš pirminės ir antrinės šeimų. Kodėl mūsų šalyje reiškėsi emigracija jaunimo,o gi todėl, kad pastarėji neturėjo darbo arba tie, kurie turėjo, gaudavo mažus darbo užmokesčius ir įsigyti būsto negalėjo. Tai skatino išvykti dirbti į kitas šalis. Be to, nekilnojamasturtas yrapajamų gavimo šaltinis, nes rinkos sąlygomis žmogus gali dirbti gyvuoju darbu, nekilnojamuoju turtu ir finansiniais ištekliais. Ilginant iki pensinį amžių  būtina atkreipti dėmesį, esant darbo vietų trūkumui, kad vyresnio amžiaus žmonės nepasiliktų visiškai be pajamų ir nedidintų socialiai remtinų skaičiaus, būtų racionalu jiems gauti pajamas už nuomojamą, jiems priklausantį nekilnojamą turtą, kaip tai daroma daugumoje pasaulio valstybių. Šios pajamos taip pat yra būtinos tiek dabar, tiek ateityje papildyti mažas pensijas, iš kurių žmonės negalės išgyventi. Pastarieji taip pat galėtų tą turtą panaudoti smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti savo ir savo šeimos narių.Ypatingo dėmesio reikalauja  gamybiniskaupimas, kuris turėtų būti skatintinas, nes tai atveria galimybes darbo vietoms atsirasti ir užimtumui augti.Nereikėtų kelti mokesčius arba naujus įvedinėti, o užtektų padidinti kuriančių pridėtinę vertę ir mokančių pajamų mokesčius skaičių, padedant įsikurti mažiems verslams kaimiškose vietovėse. Įprasminti gyvenančius kaimiškuose regijonuose įgyvendinti kvietimą „Pasigamink ir vartok“ aktyviai rūpintis savo aplinkoje turimos žemė panaudojimu savo poreikiams žemės ūkio produktais, gamintais savo reikmėms.

Lietuva tarptautinės praktikos kontekste.

Valstybės, kurios yra įsivedusios anksčiau nekilnojamojo turto mokestį, jos priklauso  pagal išsivystymo lygį ekonomiškai stiprių valstybių grupei. Pagal šių valstybių strategiją yra lėtinamas investicijų procesas ir neforsuojamas darbo vietų didinimas, nes nedarbas siekdavo 4-5 procentus. Dabar šis rodiklis yra  pakitęs. Ekonomiškai silpnos valstybės skatina investicijas ir didina darbo vietų steigimą. Šios grupės valstybėse, kuriai priklauso ir Lietuva, negali būti stabdomos investicijos - gamybinis kaupimas, o atvirkščiai – turėtų būti tik skatinamas. Ar galima tokiomis sąlygomis Lietuvą laikyti ekonomiškai išsivysčiusia šalimi ir įvesti turto mokestį nekilnojamam turtui nuo 150 tūkt. eurų?  

Būdami Europos sąjungos nariais, ir atsiradus galimybėms kapitalo persiliejimotiek iš vienos šakos į kitą, tiek iš vienos valstybės į kitą, mes nukreipiame savo šalies gyventojus, pardavus pas save nekilnojamąjį turtą, perlieti jį į valstybes, kur palankesnės jo funkcionavimo sąlygos. Gal reikėtų daryti atvirkščiai, pas mus sudaryti palankesnes kapitalo funkcionavimo sąlygas, kad tiek mūsų fiziniai ir juridiniai asmenys, tiek iš kitur atvykę, investuotų kapitalą į mūsų šalį, panaudodami esamą perteklinį nepanaudojamą NT valstybės nuosavybėje esamą turtą bei kartu su nuosavo turto savininkais vystytų komercinę veiklą ir steigtų papildomas darbo vietas.

Optimalios NT mokesčio nuatatymo rybos principai.

Taikant NT mokestį nuo vertės, mokesčio naštos nuo pajamų standartinis nuokrypis yra dvigubai didesnis nei mokesčio nuo ploto. Todėl racionaliam apmokestinimui nuo NT vertės būtina taikyti daugiau pataisos koeficientų, kurie mažintų mokestinės naštos skirtumą ir didintų socialinių paskatų, kaip jaunimui nuosavo būsto įsigijimą (atleisti nuo mokesčio įsigijančius gyvenamąjį būstą, steigiančius darbo vietas, kuriančius socialinę infrastruktūrą, įsigijančius  profesinį-kvalifikacinį lygį arba specialybę. Visuotinės gerovės valstybėje visi norminiai santykiai turi būti kildinami iš gyventojų galimybių ir asmeninių paskatų šiems santykiams įgyvendinti, o ne iš  institucijų nuleidžiamų direktyvų mokesčių mokėtojams, kurienesugeba nustatyti veiksmų eiliškumo, efektyvumo bei ilgaamžiškumo. 

Optimali nekilnojamojo turto apmokestinimo sistema generuoja pajamas, kurių ryšys su pagrindiniais šalies rodikliais yra stiprus. Taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo planuojamo valstybės biudžeto ir užtikrina tolygų mokestinės naštos pasiskirtymą visuomenėje.

Nagrinėjamu laikotarpiu OECD šalyse vidutinis NT mokestis siekė 250 eurų, o vidutinė mokestinė našta nuo pajamų bruto sudarė 0,65 proc. Be to, nustatyta, kad minėtas rodiklis vis didėja. Remiantis OECD šalių ekonomine analize, buvo atliktas Lietuvos NT apmokestinimo sistemos vertinimas. Nustatyta, žemės mokestis sudarė apie 15 proc. visų NT mokesčio pajamų ir vidutiniškai siekė 10 eurų vienam dirbančiajam gyventojui. NT mokesčio pajamos atitenka savivaldybėms ir tai sudaro apie 10 proc. visų surenkamų mokesčių. šis santykis mažėja. 

Laikui bėgant atsirado modernesnių būdų nustatyti mokesčio mokėtojo pajamas, ir nors NT mokestis išliko, jo paskirtis ir svarba pasikeitė. Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama šiuo mokesčiu, yra šie:

Miestų plėtros reguliavimas. NT mokestis šiuolaikinėje ekonomikoje dažniausiai yra mokamas nuo objekto vertės, todėl neefektyviai naudojantys savo turtą savininkai, kaip senų mažaaukščių namų valdytojai miesto centre yra priverčiami arba brangiai mokėti už tokį neefektyvumą arba perleisti turtą kitiems asmenims, kurie galės geriau šį turtą išnaudoti. Tai budinga Vilniui, Kaunui, klaipėdai, kur pakankamai didelė dalis turto miestų centruose valdoma privačių savininkų. Nepaisant to, kad NT plėtotojai sutinka mokėti kainas, keletą kartų viršijančias tokių namų atstatomąją vertę, savininkai nėra tuo labai suinteresuoti, kadangi nepatiria jokių papildomų sąnaudų dėl tokio neefektyvaus naudojimo.

Kainų burbulo prevencija. NT mokestis ženkliai padidina NT rinkoje spekuliuojančių asmenų sąnaudas, kartu sumažina investicijų grąžą. Atitinkamai sumažėja noras pirkti ir laikyti butus/namus spekuliaciniais tikslais. Tai ypač aktualu esant pasiūlos trūkumui rinkoje, bet daugumoje atvejų vyraujant kainų stabilizavimosi tendencijoms ir ši NT mokesčio įtaka nėra tokia aktuali mūsų šaliai.

Progresyvinis apmokestinimas– daugiau turto valdantys (taip pat ir daugiau uždirbantys) asmenys sumoka daugiau mokesčių. Deja, tai sunkiai pritaikoma Lietuvos sąlygomis, kadangi nemaža dalis gyventojų NT neįsigijo iš uždirbtų lėšų, o paveldėjo, jiems buvo atstatyta nuosavybės teisė, įsigijo ne rinkos kaina ar pasistatė savo rankomis. Tokiu atveju valdomo turto vertė visiškai neatspindi žmogaus pajamų ir nepaisant labai didelės turto vertės, asmuo gali būti nepajėgus mokėti NT mokesčio (pvz., pensininkai, gyvenantys miesto centre).

NT mokestis padeda reguliuoti ir skatinti ūkio raidą.Už  naudojamas viešąsias paslaugas, t.y. valdžia, teikianti viešąsias gėrybes (sveikatos apsauga, keliai, infrastruktūra) apmokestina brangiau tuos gyventojus, kurie valdo brangų turtą ir dažniausiai daugiau vartoja viešųjų gėrybių, kaip prabangūs namai už miesto, prestižiniai individualių namų kvartalai. Tačiau šis efektas neretai būna irgi  ginčytinas, kadangi prabangų namą miesto centre aprūpinti viešosiomis paslaugomis gali būti kur kas pigiau nei kelis kartus pigesnį namą miesto pakraštyje. 

Tenka pastebėti, kad NT mokesčiui yra būdinga labai daug neigiamų socialinių aspektų, yra gausybė atvejų, kai šis mokestis neatlieka savo funkcijų ir nėra teisingas tam tikroms visuomenės grupėms. Tai reikalauja gana didelio kiekio lengvatų, o lengvatomis, pirma, NT apmokestinimo sistemos efektyvumas priklauso nuo aukščiausių valdžos institucijų veiklos socialinio jautrumo, o ne programiniu metodu nustatytų priklausomybių.

Vykdant apmokestinimą būtina atsižvelgti į tokius šalies rodiklius, kaip bendrasis vidaus produktas;gyventojų vidutinės pajamos,  visos mokesčių įplaukos į biudžetą ir lengvatos, skatinančios gyventojų aktyvumą visuotinės gerovės kūrimui.

BVP yra apibrėžiamas, kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra vienas iš rodiklių parodančių tam tikros teritorijos ekonominį lygį. Siekiant pakelti NT apmokestinimo sistemos naudingumą  būtina sudaryti sąlygas  mokesčių mokėtojų gaunamų vidutinių pajamų bruto augimui.   

IŠVADA

Valstybės biudžeto subalansavimas atliekamas nustatant lėšų panaudojimo prioritetus, ypatingai mažinant neekonomišką valstybės lėšų panaudojimą, įvedant griežtą jų paskirties kontrolę ir lėšų panaudojimo eilliškumo tvarką pagal vieningą šalies vystymo programą, o ne atskirų valdininkų iniciatyvų pagridu, keliant darbo našumą bei intensyvumą, o ne didinant visuomenės nariams mokesčius. To negalima daryti ypatingai  prieškriziniu ir krizės laikotarpiu. Šiuo metu šie veiksmai neigiamai veikia visuomenės narius ir  mažina  ateities perspektyvų patrauklumą.

Taikoma šiuo metu Lietuvos NT apmokestinimo sistema vertinama tik patenkinamai, kadangi ryšys tarp gaunamų pajamų ir pagrindinių šalies ekonominių rodiklių nėra labai stiprus, nes koreliacijos koeficientai mažesnis už 0,9. Todėl siūlomas sudėtinio tarifo taikymas, atsižvelgiant į biudžeto poreikį, gyventojų disponuojamas pajamas, pagrindines objekto ypatybes: plotas, vertė, paskirtis ir vieta bei skatinamasias paskirtis, kurioms šiuo metu mažiausiai skiriama dėmėsio. Mažinant išlaidas NT mokesčio surinkimui turėtų būti sukurta sąsaja tarp VĮ Registrų centro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, o savivaldybės vykdytų mokesčio administratoriaus funkcijas.

 

Atgal