VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

11.02. Būna ir kitokių gerovės valstybių

Nerijus Mačiulis

Ekonomistas

Vienas būdas kurti gerovės valstybę yra didinant mokesčius ir perskirstymą per valstybės biudžetą. Dauguma rinkėjų pasakė, kad nebūtinai arba ne tai yra svarbiausia. Būna ir kitokių būdų, ir kitokių gerovės valstybių.

Čia pirma šaunanti mintis yra sena patarlė, tapusi kliše - dalinti meškeres, o ne žuvis. Gal net ne dalinti, o mokyti (nedrausti!) tas meškeres pasigaminti. Todėl vienas pirmųjų ir svarbiausių darbų bus švietimo reformos iniciavimas (ne jos imitavimas). Švietimo ministrės gali nemėgti Rektorių Konferencija ir ištuštėjusios mokyklos ūkvedys, bet jai dėkos ateities kartos (ir mokinių, ir mokytojų).

Politinio spektro posūkis nereiškia, kad regioninės bei socialinės atskirties problemos atsitraukia į antrą planą - jas galima ir reikia spręsti neslopinant visos šalies augimo potencialo. Regioninę atskirtį mažinti pristabdant ir paskurdinant (ir paskrudinant) proveržį padariusius regionus nėra išmani regioninė politika. Regionines investicijų dykvietes sukuria korupcija ir nekompetencija - nė vienos iš šių problemų neišspręsime vien didesniais mokesčiais. Atskirties, skurdo ir nelygybės problemos prasideda mokyklos suole, todėl jas spręsti turi ne mokesčių inspekcija. Net ir senjorai turbūt labiau vertintų tiesiog pagarbą ir normalius reguliarius pietus, o ne papildomą lengvai pašvinkusią žuvį kas trylika mėnesių kas keturis metus.

Šis posūkis nereiškia, kad nebus naujų mokesčių, bet bent jau kuriam laikui turbūt baigiasi beatodairiško jų didinimo, eksperimentavimo ir baudimo era. Mokesčių politikos toną turbūt užduos bendros Europos iniciatyvos - bus apmokestinama visokio pobūdžio tarša, o lengvatomis skatinama tvari veikla.

Ne mažiau svarbūs pokyčiai - bet lygiai taip pat nelengvai įgyvendinami - gali prasidėti ne tik ekonominių, bet ir asmeninių laisvių fronte. Gal sustiprės suvokimas, kad daug daugiau tikslų bei aukštumų galima pasiekti per paskatas ir švietimą, o ne baudžiamuoju kodeksu. Ir galbūt bus leidžiama daryti tai, kas gerovės valstybėse, į kurias taip norime lygiuotis, buvo įteisinta ir normalizuota dar praeitame amžiuje.

Atgal