EKONOMIKA
01.14. DVT (darnaus vystymo tikslų) statybos sektoriuje įgyvendinimo problemos
Nepriklausoma ekspertė
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
DVT (darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimo prielaidos
Mokslinėje literatūroje esama įvairių darnaus vystymo(-si) uždavinių sprendimo pavyzdžių.Viena iš uždavinių grupių,vertinant sistemą rodiklių pagalba–darnios statybos uždaviniai. Integruotas požiūris į urbanizuotųvietovių darnią plėtrą iškyla analizuojant BEQEST (Building Environmental Quality Evaluation forSustainability through Time – Darnus pastatų ir aplinkos kokybės vertinimas laike) projektą.
BEQUEST sistemoje rodikliaiklasifikuojami į keturias grupes: aplinkos, ekonominius, socialinius ir institucinius. Tokiu būdupasiekiamas tam tikras kompromisas tarp įvairių sričių bei ryšys su tarptautinesistema. BEQEST sistemoje urbanizuotų teritorijų plėtra pagal darnos reikalavimus nagrinėjamaketuriais aspektais, grupuojant rodiklius į keturias grupes: plėtros aktyvumas,aplinka ir visuomenė, erdvinis lygis, laiko skalė.
Plėtros aktyvumą išreiškia tokiosposistemės, kaip:planavimas (strateginis ir vietinis), turto plėtotė (visuomeninio ir privataus), projektavimas (miesto,pastato ir jo komponentų), statyba (nauja statyba, rekonstrukcija, išmontavimas), naudojimo irvaldymo operacijos (naudojimas, pastatų ūkio valdymas, remontas).
Aplinkos ir socialinė posistemėsudaryta iš aplinkos (resursai, tarša, žemės naudojimas, bioįvairovė), ekonominių (gamyba, statyba,transportas, paslaugos, finansai), socialinių (prieinamumas, saugumas ir slaptumas, sveikata, gerbūvis,visuomenė) ir institucinių (vadovavimas, teisėsauga) rodiklių grupių.
Pagal erdvinį lygį plėtraklasifikuojama kaip: globali, nacionalinė, regioninė, miesto, rajono, kaimynystės, nuosavybės, pastato,komponentų ir medžiagų. Laiko periodų požiūriuskirstomi į ilgalaikius (> 20 metų), vidutinius (5 – 20 metų)ir trumpalaikius (iki 5 metų)periodus.
Aprašytosios bei kitos egzistuojančios darnaus vystymo(si)rodiklių sistemos skiriasi struktūra,posistemėmis ir rodiklių grupėmisbeivartojamais konkrečiais rodikliais. Dėl egzistuojančiosnuomoniųįvairovės, darnaus vystymo klausimų sprendimas ES statybos sektoriuje reikalauja mokslinių tyrimų, padedančių optimizuoti problemą.
Europoje darnaus vystymosi statybos sektoriujeplėtra yra ne vienoda įvairiose valstybėse, tačiau gausiausiainagrinėjama eilėje Europos valstybių, tame tarpe Jungtinėje Karalystėje. Čia sukurtakeletas rodiklių programų valstybiniame lygyje. Pristatoma JK vyriausybėspozicija subalansuotos plėtros srityje, šalies strategija ir tarptautiniai įsipareigojimai. Suformuotikompleksai, kuriuos sudaro rodikliai, taikomimakro, mikro ir vietiniame lygiuose.
Lietuvos darnaus vystymo(-si) rodiklių sąrašasparengtas atsižvelgiant į ES dokumentuose siūlomus rodiklius ir Lietuvos nacionalinę specifiką.
Nacionaliniai rodikliai
NacionalinėjeLietuvosdarnaus vystymo(-si) strategijoje rodikliai sugrupuoti pagal 3 pagrindiniussektorius – aplinkos būklė, ekonominis vystimasis ir socialinis vystimasis. Šis grupavimas ganasąlyginis, nes didelė dalis pateikiamų rodiklių yra tarpsektoriniai, charakterizuojantys sektorių sąveiką.
Atskirai pateikiami regionų vystymo(-si) rodikliai, atspindintys situaciją smulkesniuose teritorijosadministraciniuose vienetuose.Ypatigaisocialiniai, ekonominiai bei gamtiniai skirtumai yra reikšmingiatskiruose šalies regionuose.
Rodiklių formavimas.
Darnos rodiklių formavimas apima įvairias erdves tiekhorizontalia, tiek vertikalia kryptimi. Jų plėtotė vykdoma ir tarptautiniame, ir vietiniame lygyje.
Reikiamą sistemą kuria ir atskiros įmonės, ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijos. Visų,dirbančių šioje srityje, rezultatai yra skirtingi. Jie skiriasi ne tik rodiklių rūšimis ir pačiais panaudotaisrodikliais. Svarbu, jog yra skirtingas jų kūrimo procesas, naudojamos priemonės ir metodai, kassąlygoja rezultatų objektyvumą ir patikimumą.
Jų kūrimo procese dalyvaujadaugelis sprendimo priėmėjų, kad būtųgalima agreguoti skirtingus interesus ir skirtingą vertės supratimą. Rodikliai tenkinatris esmines savybes – jie yrapaprasti, apskaičiuojami irinformatyvūs. Rodikliai bus efektyvūs tik tuomet, jei bus tinkamai ir dalykiškai parinkti, teiksreikiamą informaciją ir tenkins jiems keliamus tikslus. Svarbu įsitikinti, ar naudojami mokslinių beimetodiniu požiūriu teisingi, geros kokybėsir pilnaverčiaiduomenys.
Literatūroje siūlomi gausūs reikalavimai traktuoja rodiklius kaip techninius–politiniusįrankius. Kai kurių autorių nuomone, darnus vystymas(-is) yra politiškaimotyvuotas, kylantisfizinių irsocio-ekonominių sistemų sąveikoje.Šiųsąveikųkokybinius aspektusatskleidžia rodikliai. Jų kūrimo procesą įtakoja politiką formuojantys asmenys, sprendimųpriėmėjai.
Apleisti pastatai Europos valstybėse: apimtis ir klasifikacija; Bendros Europos Sąjungos rinkos ekonominių sąlygų nustatymas ir tam tikrų rinkos sektoriųkontrolės įgyvendinimas sukėlė ekonomikos modernizavimą bei rimtus struktūrinius pokyčius.
Daugiausia problemų sukelia neeksploatuojami stambūs pramonės objektai: nadingųjų iškasenų, naftos irmetalo apdirbimo įmonės, tekstilės gaminių įmonės, laivų statyklos. Kitos paskirties apleistų pastatųgrupės, labiau būdingos Rytų Europos šalims (tame tarpe ir Lietuvai) – buvę kariniai objektai,gyvenamieji pastatai ir žemės ūkio paskirties statiniai. Daugelyje valstybių apleistų ir nenaudojamų pastatų egzistavimas laikomas tam tikraproblema, tačiau tik keletas šalių yra atlikę tyrimus ir surinkę informaciją apie apleistų objektų kiekiusir jų užstatymo plotą.
Vertinant Lietuvoskaimo statinius leidžiamataikyti tokius literatūroje siūlomus kriterijus, kaip pradinė objekto paskirtis,užstatyto sklypo plotas, nuosavybės forma, tarša, dalinis naudojimas, dalinė utilizacija. Informacijaapie projektinę statinio paskirtį yra svarbi nustatant pastato tipą, galimą sklypo taršą, įvertinantstatybos aikštelės paruošimo ir statybos darbų išlaidas, priklausomai nuo planuojamo pastatonaudojimo ir su tuo susijusių konstrukcinių ir architektūrinių pertvarkymų.
Pastatų ir jų aplinkos atnaujinimas pagal darnaus vystymo(-si) principus
Pasaulyje vykdomos naujos kokybės pastatų iniciatyvos, tokios,kaip orientuotos į darnos kriterijus, apimančiusinovatyvius, energetiškai taupius ir visuomenei palankius projektinius sprendimus Tačiau kuo toliau, tuo labiau pabrėžiama, jog darnios statybos esmė yra ne tik naujos kokybėsobjektų statyba, o, visų pirma, esamų objektų atnaujinimas ir naudojimas.Nacionalinės ir regioninės pastatų atnaujinimo iniciatyvos, jų pritaikomumas Lietuvoskaimo statinių sąlygomis. Pastatų atnaujinimo idėjos nėra itinnaujos. Šią pažangią teoriją bandėpopuliarinti organizacijos ir mokslo atstovai,esama įspūdingų gamybinių objektų atnaujinimo atvejų, pvz. Birmingemo saldumynų gamyklosantrinis panaudojimas Tačiau Europos valstybėse pasigendamaspecialių programų, skirtų apleistų pastatų sutvarkymui. Šis klausimas tik iš dalies įtraukiamas įvietinio ar regioninio lygio ekonomikos, aplinkos ar teritorijų planavimo programas. JungtinėjeKaralystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje didžiausias dėmesys kreipiamas tradicinių industrinių regionųnenaudojamų pastatų pertvarkymui. Nagrinėjami objektai pasižymi nepalankiomis sąlygomis rekonstravimui: dideliais gabaritais, maža žemės kaina, aplinkos tarša bei didelėmisrekonstrukcijos išlaidomis. Dėl išvardintų priežasčių vien nekilnojamojo turto rinka nepajėgi išspręstišios problemos. Reikalingos specialios valdymo institucijų priemonės. Jungtinėje Karalystėje,Prancūzijoje, Vokietijoje buvo skirtas finansavimas iš Europos bei nacionalinių fondų, pastatųatgaivinimo projektams taikomos mokesčių nuolaidos.
Lietuvoje, skirtingai negu daugelyje ES šalių, gyvenamojo fondo atnaujinimas vykdomas gyventojų nuosavų lėšų sąskaita, kurias jie ima iš šalyje veikiančių užsienio bankų su 3 proc. palūkanomis, kai pastarosios jau kuris laikas prilygsta net 0, 0 proc., tačiau tik ne renovacinėm lėšom, kurios panaudojamos darbo užmoesčio išmokėjimui mūsų šalies dirbantiesiems, bet ir atvykstančių iš Rytų šalių darbuotojams, dažnai menkaverčių statybinių medžiagų pirkimui, kurios gadina pastatų stovį dėl naudojimo trumpalaikiškumo ir negatyvaus poveikio statiniams bei visų kitų išlaidų padengimo renovaciniams tikslams. Tokios renovacinės programos netarnauja socialiniams tikslams, kadangi mažina gyventojų pajamingumą, todėl jos yra nepatrauklios ir susilaukia didelio butų savininkų pasipriešinimo, nes daugiabučiuose pastatuose daugumoje gyvena mažas pajams gaunantis visuomenės nariai. Šių teritorijų atnaujinimas turi būti ilgalaikis procesas, kaip ir vykusių statybų laikas, pastoviai sukaupint tam skirtas lėšas iš ES fondų bei kaupimo lėšų butų savininkų, kurios dabar yra išvaistomos Būsto įmonių elektros lempučių pirkimui bei menkaverčiams defektų šalinimams bendrose konstrukcijose. O po to teikiama parama šių butų gyventojams minimalaus pragyvenimo užtikrinimui. Naujinant šias teritorijas, būtinaspręsti urbanizacijos vystymo(-si), pirmoje eilėje ES fondų lėšomis socialines beiekologines problemas, tais pačiais principais, kaip ir kitose yra daroma ES valstybėse.
Pastatų renovacijos motyvai:
• panaudojant esamus pastatus, mažinamos naujos statybos apimtys, taupomi gamtiniai ištekliaibei apribojamas poveikis aplinkai;
• tvarkant apleistus objektus, gerinamas urbanistinių struktūrų funkcionalumas ir architektūrinėišvaizda;
• saugomas architektūrinis paveldas, istorinius pastatus pritaikant šiuolaikiniams poreikiams;
• sukuriamos naujos darbo vietos ir mažinamas nedarbas vietovėje, tiek objekto pertvarkymo metu,tiek plėtojant jame naują veiklą;
• pagerinama aplinkos kokybė, sumažinus taršą ir atkūrus buvusių pramoninių bei šiuo metuapleistų objektų sudarkytą kraštovaizdį.
Darnaus vystymo tikslų raiška ES šalyse
Kiekvienoje iš analizuojamų šalių, įgyvendinant pastatų tvarkymo projektus, suteikiamiskirtingi prioritetai.
Šiaurinėje Prancūzijoje buvo pasirinkta statinių griovimo strategija. Senipastatai nugriauti, sutvarkytos teritorijos, apželdintos ir pasiūlyta vieta naujoms statyboms ar kitamnaudojimui.
Patraukliomis kainomisiš savininkų buvo nupirkti seni ir nenaudojami gamybiniai statiniai. Nugriovus senus pastatus irišvalius statybos aikšteles, 30 proc. buvusių pramonės teritorijų vėl panaudota ekonominei veiklai,statant naujus pastatus; Tokiu būdu buvo tik sumažintas urbanizuotų teritorijų plėtimasis, tačiau nesudarytosgalimybės mažinti naujų objektų statybos kiekiusbei ekonominį efektyvumą.
Vokietijoje, atgaivinant Rūro regioną, prioritetas suteiktas ekologiniams poreikiams, derinantjuos su ekonominiais tikslais. Ankstesnio naudojimo metu vietovė pasižymėjo didele aplinkos tarša.Objektai buvo pertvarkomi taip pat į gamybinės paskirties, tačiau užtikrinant, jog nebus neigiamopoveikio aplinkai.
Programoje iškelti tokie pagrindiniai tikslai: atgaivinti pramonės objektus,eliminuojant bet kokią riziką žmonėms ir gamtinei aplinkai; reintegruoti pertvarkytus objektus įekonominį ciklą; sumažinti urbanizuotų vietovių plėtimąsi, mažinant naujų statybų gausą Vokietijoje, įgyvendinant ekologinius bei ekonominius tikslus, kreipiamas dėmesys ir įtechninių bei architektūrinių pertvarkymų svarbą. Konstrukcijų kokybė ir architektūrinis pastato bei joaplinkos sprendimas gali būti vertinami labiau nei ekonominė nauda, norima išsaugoti industrinęarchitektūrą kaip tam tikro šalies laikotarpio kultūros paveldą. Pagal tokią strategiją rekonstruotiobjektai Vokietijoje turi paklausą. Žymi dalisatnaujintų gamybinės ir komercinės paskirties objektųbuvo nedelsiant parduota, nors rinkoje yra pakankama analogiškos paskirties objektų pasiūla.Su specifinėmis apleistų pastatų problemomis susidūrė Rytų Vokietija, smunkant kai kuriųrūšių pramonei bei atlaisvinant nebereikalingus karinius objektus. Saksonijoje pradėtaįgyvendinti ES lėšomis finansuojama programa. Čia pastatų rekonstravimas, išmontavimas arkonservavimas nagrinėjami per ekonominę prizmę: išlaidų optimizavimą ir rizikos valdymą.
JungtinėjeKaralystėje vykdomų pastatų pertvarkymo programų tikslai. Vykdomos vyriausybinės programos,remiančios apleistų objektų pertvarkymą, kurios apima teritorijų planavimo darbus, teikia techninę irfinansinę paramą. Vidaus ir išorės investicijų pritraukimas, įkuriantverslo ar pramonės kompleksus, darbo vietų sukūrimas ilgą laiką buvo pagrindiniais tikslais.
Išaugus dėmesiuigyvenamajaistatybai buvusiose pramonės teritorijose iškeltas itin aktualus naujasreikalavimas: statyti naujus gyvenamuosius kvartalus, įsisavinant iki šiol neurbanizuotus plotus,galima tik tuo atveju, jei nėra tinkamų pertvarkyti ir naudoti objektų tarp esamų.
Skatindama tokius projektus, vyriausybė teikia įvairias subsidijas, lengvatines paskolas rekonstravimodarbams. Paramos prioritetai suteikiami probleminių vietovių pertvarkymui. Identifikuojami trukdžiaipotencialioms investicijoms ir imamasi priemonių jiems pašalinti: išvalomos užterštos statybųaikštelės ar pramonės įmonių teritorijos, valstybės lėšomis nutiesiami keliai ir inžinerinėskomunikacijos, suteikiamos mokesčių lengvatos.
Vyriausybė ar vietos savivaldybės suteikia subsidijas kai kuriems specifiniams projektams, kaip,norintsustiprinti miesto ekonominę struktūrą, skiriamos subsidijos tiek naujų pramonės įmonių statybai, tiekesamų ar jau nebenaudojamų atnaujinimui, komercinės paskirties nekilnojamojo turto plėtraiskurdžiuose miesto rajonuose.
Sekanti sritis tai, tvarkant apleistus objektus, kurią vyriausybė skatina irremia–esamos taršos likvidavimas ir taršos prevencija suteikiantprioritetą aplinkosaugoskriterijams, dažnai nukenčia kiti urbanizuotų vietovių plėtros tikslai. Darnausvystymo(-si) reikalavimų prislaikymaspadėssuderinti konfliktuojančius interesus.
Belgijoje,Flandrijoje pertvarkyta teritorijų planavimo sistema ir griežtai apibrėžtos gamybinės, žemės ūkio,gyvenamosios statybos ir kitos paskirties zonos. Griežtas teritorijų skirstymas pagal paskirtį apribojostatybas investuotojo pageidaujamose vietovėse ir paskatino esamų tam tikros paskirties pastatųpertvarkymą. Daugiausia šios permainos palietė nenaudojamus bei nusidėvėjusius gamybiniuspastatus, kuriuos imta rekonstruoti.
Norvegijoje netaikomas zonavimas, nerengiamos strategijos regionams, o apleistų pastatų naudojimo sprendimai priimami atskirai kiekvienoje statybos aikštelėjesuteikiant prioritetą taršos mažinimui ir kitiems aplinkosaugos kriterijams. Priimami aplinkai draugiški pastatųnaudojimo sprendimai bei vertinami ekonominiai rekonstravimo padariniai.
Austrijoje nenaudojami pastatai nelaikomi valstybės masto problema. Parengta vietinėprograma, specifinėms Vienos miesto problemoms spręstikadangi Vienoje yra didelis įvairios paskirties plotoporeikis. Teigiama, kad periferinių miesto zonų plėtojimui reikia daug laiko bei finansinių išteklių.Esamų objektų pagerinimui ir tolimesniam naudojimui suteikiamas prioritetas prieš naujas statybas, kadangi čia dominuoja išteklių taupymo prioritetas. Vienoje yra nenaudojamų komercinės, pramoninės irinfrastruktūros statinių pertvarkymo objektai. Skiriasi jų apimtis, planavimo ir įgyvendinimopriemonės. Šiuose projektuose pasigendama platesnio darnaus vystymo(-si) interpretavimo.
Italijoje bei Ispanijoje apleistų ir nusidėvėjusių pastatų problema traktuojama vienpusiškai, jųtvarkymas įtraukiamas į taršos mažinimo programas, neatsižvelgiant į išteklių taupymo prioritetus.Italijoje iš valstybinių fondų skirta lėšųnacionalinės svarbos objektams tvarkyti, pasižymintiems tam tikra lokalizacija, apimtimi, taršosdydžiu, sukeliantiems ekonominę ar socialinę įtampą, kuriems būtinas skubus sutvarkymas.
Aptartuose projektuose vis dar pasigendama kompleksinio požiūrio į pastatų atnaujinimą. Dažnaiproblema neįvardijama nacionaliniu mastu, o rengiamos tik pavienės, regioninės ar vietinės pastatųatnaujinimo programos. Nenagrinėjamas infrastruktūros objektų poreikis, statybos darbamsreikalingos sąlygos. Nepakankamai derinami inžineriniai–techniniai, socialiniai, ypatingai ekonominiai irekologiniai, o ne nauda pirmoje eilėje statybininkams,tikslai. Norint priimti efektyvų sprendimą, suderinti konfliktuojančius interesus irpasirinkti racionalų pastų tvarkymo variantą, būtinos atitinkamos sprendimų prėmimo priemonės, užtikrinančios pirmumą turto savininkų ir vietos gyventojų.
Apibendrinant firmų ir organizacijų, valdžios atstovų ir su statybos bei rekonstravimo veiklasusijusių komercinių struktūrų patirtį, išskirtinanemažai gamybinių pastatų rekonstravimo ir antrinionaudojimo pranašumų lyginant su nauja statyba.
Prielaidos, lemiančiossprendimą rekonstruoti objektą
• Esminį sprendimą dėl naudojimo lemią objekto tinkama dislokacija.
• Sekantis pagal reikšmingumą faktorius – statybos darbų kokybė ir patikimumas.
• Apsisprendimą lemia santykinai mažesni rekonstravimo kaštai, lyginant su naujo objekto statyba.
• Vieną iš svarbesnių pozicijų užima kultūrinio paveldo išsaugojimo aspektai.
• Mažiau lemia dizainas, apdaila, nes tai lengviausiai pakeičiami elementai rekonstravimo metu.
• Senų pastatų rekonstravimas atitinka darnaus vystymo(-si) nuostatas, skatinančias žaliavų taupymąir antrinį naudojimą, pastatų gyvavimo laiko pratęsimą.
Tačiau, nepaisant objektų rekonstravimo privalumų lyginant su nauja statyba, iškyla tam tikrųkliūčių, norint panaudoti apleistus statinius. Anksčiau minėti respondentai šias kliūtis įvardijo irsuteikė joms prioritetus:
• Svarbiausiais laikomi priėjimo prie nenaudojamų pastatų apribojimai ir planavimo apribojimai,dažnai neleidžiantys investuotojui įgyvendinti savo sumanymų.
• Nedaug mažiau svarbiu laikomas projekto nelankstumas, kuomet sudėtinga rekonstruojamąobjektą pritaikyti savo poreikiams ir šiandieniniams techniniams, ekonominiams ir estetiniamsreikalavimams.
• Rekonstravimo veiklai trukdo administraciniai barjerai, apsunkinantys tiek projektavimą, tiekprojekto įgyvendinimą.
Dažna situacija, ypač kalbant apie senesnius gamybinius pastatus, jog norima išsiversti su kuomažesnėmis išlaidomis. Jei į rekonstravimą investuojama ne daug, tokie objektaisusilaukia ir atitinkamo lygio naudotojų.
Pasigendama platesnio darnaus vystymo(-si) interpretavimo. Projektuosenagrinėjami tikseptyni darnos rodikliai: energetinis efektyvumas, galimybė darbo vietą pasiekti pėsčiomis ar dviračiu,aplinkai palankių ir ekologiškų medžiagų naudojimas, kultūros paveldo išlaikymas, vandens taupus naudojimas, perdirbtų statybinių medžiagų naudojimas, ryšiai su vietos bendruomene.
Apibendrinti rezultatai rodo, jog naujuose pastatuose didelis dėmesys skiriamas energijos taupymui,bet tai nėra svarbus įsipareigojimas rekonstruojant seną objektą. Taip pat yra mažesnis poreikisnaudoti ekologiškas statybines medžiagas senuose pastatuose nei naujoje statyboje. Teigiamasbruožas, jog suprantama perdirbtų statybinių medžiagų naudojimo svarba atnaujinamuose objektuosebei kultūrinio paveldo išlaikymas. Abejais atvejais kreipiamas dėmesys ryšiams su vietinebendruomene, tačiau tam skiriamas ne aukštas prioritetas. Dažnai apsieinama formaliai skelbiama informacija, kurią gyvenrtojai pamato prasidėjus statyboms., kai pagal darnaus vystymo(si) tikslus turi būti pradedama ir užbaigiama į kiekvieno tos vietovės žmogaus poreikius ir interesus. Kaip matome reikalingas labiau subalansuotaspožiūris į egzistuojančio pastatų fondo valdymą, tame tarpe į efektyvų objektų atnaujinimą. Senų pastatų adaptavimo ir naudojimo procesą, kad būtų įnešas reikšmingasindėlisį darnią urbanizuotų vietovių plėtrą, todėl būtina sukurti tinkamą sistemą ir ją taikyti rekonstravimo veiklai, tame tarpe statiniams atnaujintiir naujiems vystyti.
Tarptautinės statybos tyrimų ir inovacijų tarybos (CIB) dokumentuose teigiama,kad būtina kurti ir taikyti įvairias priemones, įgyvendinant darnaus vystymo(-si)idėjas. ProgramojeW 100 statybos techninės aplinkos, ekonominiams ir socialiniams aspektams vertinti CIB`as siūlotokius mokslinius metodus ir priemones: priežastinę teoriją, fenomenologijos būdus, veikiančio tinkloteoriją, technologijos ekologiją, pramonės ekologiją, kritinių sėkmės faktorių vertinimą, poveikioaplinkai vertinimą, gyvavimo ciklo analizę bei daugiakriterinę analizę, kadangidabartiniu laikotarpiu šiųmetodų naudojimas praktikoje, sprendžiant aplinkos darnos klausimus, nėra visuotinai paplitęs. Teigiama jog į šią veiklą būtina įtrauktimokslo visuomenę, plėtoti tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Pastatų fondui ir statinių aplinkai efektyviai valdyti būtini ne tik kokybiniai, bet ir kiekybiniai analitiniai metodai, informacinėsduomenų bazės. Todėl konkretaus mokslinio metodo adaptavimas statinių ir jų aplinkostvarkymo problemai spręsti darnaus vystymo(-si) kontekste – aktualus ir naujas mokslinis uždavinys.
Išvados
Pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų padėti išspręsti panaudotas tinkamas metodas, būtų šie: (1)apibendrinti ir įvertinti skirtingų darnos rodiklių parodymus; (2) maksimaliai suderinti suinteresuotųgrupių interesus; (3) kvalifikuotai ir pagrįstai palyginti sprendimųalternatyvas.
Vienas iš plačiau taikomų–gyvavimo ciklo metodas, naudojamas produkto ar paslaugosįtakai aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą įvertinti. Žemėsnaudojimo plėtros ir įtakos vertinimo modelis orientuotas į technologinius aplinkos problemų sprendimus Atlikti tyrimai, kaip užtikrinti vietinėsbendruomenės darnią plėtrą per infrastruktūros plėtrą, įvertinantpagal 5aspektus: erdvinį, socialini-ekonominį, politinį, biologinės įvairovės ir aplinkostik kompleksiškai įvertinus pagal kiekvieną aspektą atskirai.
Mokslo atstovai išreiškė nuomonę, jog daugiakriterinėanalizėgalėtų būti efektyvia priemone, padedančia įveikti aukščiau išvardintus sunkumusir trūkumus šioje srityje. Paprastai kiekvienas projektas turi ne vieną, o visą kompleksą tikslų beiporeikių. Dalyvaujant skirtingus interesus turinčioms sprendimų priėmėjų grupėms, procesas tampadar labiau komplikuotas. Tokiu atveju susidaro konfliktinė situacija ir tinkamiausias jos sprendimobūdas yra naudoti daugiakriterinius vertinimo metodus.Pasaulio praktikoje esama daugiakriterinių metodų taikymo darniam vystymui bandymų, tačiau jie nėra visuotinai paplitę. Tam nesukurta teorinių rekomendacijų. Todėl vienas šios srities mokslinio darbųtikslų–tinkamai irargumentuotai parinkti sprendimų priėmimo instrumentą, kad būtų išvengta galimų kliūčiųobjektyviam sprendimui pasiekti, įvertinant kompleksinį požiūrį ir sukuriant prielaidas racionaliaispręsti statybų sektoriaus sklaidą.
Atgal
.jpg)
