EKONOMIKA
12 16. Be mokslo racionalaus objekto nesukursi!
Antanas Kudzys
Buvęs akademikas
Š.m. gruodžio mėn. 5 d. „Respublika“ paskelbė straipsnį, kuris byloja, kad Lietuvos politikai ir Vyriausybė ignoruoja mūsų mokslininkus. Ignoruojamos ir šiuolaikinės mokslo naujovės, pavyzdžiui, patikimumo teorijos dėsniai, kuriuos ekonomikos sprendiniams naudoti siūlė profesoriai R.Rudzkis, E.Vilkas ir K.Antanavičius. Manosios šio mokslo sampratos bei ilgametė mokslininko praktika galėtų būti irgi valdininkų panaudoti probleminių klausimų ir uždavinių sprendimui bei įgyvendinimui.
Taip, pavyzdžiui, dar 2002.11.26 „Lietuvos Aide“ rašiau, kad naudodami paprastus aritmetikos veiksmus negalime teisingai planuoti ir prognozuoti valstybės biudžeto. Siūliau šiam tikslui naudoti matematinius biudžeto formavimo metodus. Nors likau be atsako, dabar pabandžiau šių metodų pagalba suformuoti deficitinio 2012 metų biudžeto pertvarką ir atlikau nesudėtingus skaičiavimus. Nustebau, kai racionalaus sprendinio ieškojimas atskleidė valstybės biudžeto autorių ignoruojamus faktorius. Kai kurie galimi pirminio biudžeto pajamų didinimo ir išlaidų mažinimo aspektai aiškėja iš čia pateiktos schemos.
Galimų pirminio biudžeto pajamų didinimo ir išlaidų mažinimo aspektų schema
Ši schema sudaryta remiantis taisyklėmis:
* Valstybės iždo 800 mln. Lt deficitas likviduojamas turtuolių lėšomis,
* Pertvarkyto biudžeto pajamos P viršija jo išlaidas I apie 50 mln. Lt.,
* Pirminio biudžeto pajamos P=17200 mln. Lt, ir jo išlaidos I=18000 mln. Lt yra determinuotieji dydžiai,
* Biudžeto pertvarkos faktoriai yra stochastiškai nepriklausomi atsitiktiniai dydžiai.
Biudžeto pertvarkos schemoje pateikti šie faktoriai:
1. Aferos mokestis už naudojimąsi per įstatymų landas įsigytu valstybės turtu (pastatais, žeme, poilsinėmis ir pan.), už tėviškių perkėlimą iš kaimų į miestus, paežeres ir paupius, už trukdymą valstybės institucijoms normaliai dirbti bei Klaipėdos uosto veikai ir t.t. (100 mln. litų),
2. Papildomas pridėtinės vertės mokestis negamybiniam verslui (parduotuvėms, vaistinėms, viešbučiams, restoranams, barams, advokatams, notarams, komerciniams bankams, saugykloms, taksi firmoms ir pan. (100 mln. Lt),
3. Turto mokestis už prabangius pastatus, sklypus, vasarvietes, laivus, transporto priemones ir pan. (150 mln. Lt),
4. Užšaldytos išlaidos, atidėjus mėnesiui algų mokėjimą kai kuriems bankininkams, biudžetinių institucijų vadovams, seimūnams ir pan. (150 mln. Lt),
5. Sumažintos išlaidos, panaikinus dubliuojančias institucijas, atsisakius nebūtinų administracinių pastatų ir muziejų statybos, sumažinus jubiliejinius renginius bei minėjimus ir t.t. (350 mln. Lt).
Galimi ir kiti šiam variantui artimi racionalios biudžeto pertvarkos modeliai bei jo sėkmės tikimybės. Padori finansų ministerija privalo turėti konkrečią būsimų biudžetų prognozavimo strategiją ir penkmetinių patikimumo faktorių reitingus bei indeksus. To neturėdami ir nesidomėdami mokslo naujovėmis, o remdamiesi tiktai Laisvosios rinkos instituto rekomendacijomis, valdininkai ir ateityje mulkins gyventojus, o tuo pačiu padės slopinti lietuvybę.
Baigdamas klausiu visų LR Seimo pirmininkų bei Seimo Finansų ir biudžeto komiteto aktyvisto K.Glavecko, kodėl per 21 Nepriklausomybės metus nebuvo keičiami Lietuvos banke užsisėdėję šarkinai ir ramonai?
Atgal
.jpg)
(1).png)
