EKONOMIKA
01 31. Europos sutartis - įpareigojimas atsakingai tvarkyti šalies finansus
Karolina Mataitytė
Belgijos sostinėje į neformalią Europos Vadovų Tarybą susirinkę ES valstybių lyderiai pritarė parengtai Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai, kuri įpareigos euro zonos nares laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir vykdyti atsakingą valstybės ekonominę politiką. Prie naujos sutarties ketina prisijungti visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.
ES viršūnių taryboje dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuva prisijungs prie šios sutarties, nes tai naudinga šalies ekonomikai ir padės išvengti finansinio populizmo bei neatsakingos ekonominės politikos. Tokią Lietuvos poziciją patvirtino Vyriausybė bei Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai.
"Lietuva jau vykdo griežtos finansinės drausmės priemones. Prisijungdami prie sutarties mes tai dar kartą užtvirtinsime ir kartu užkirsime kelią neatsakingiems sprendimams ir finansiniam populizmui. Kad ir kokia politinė jėga būtų valdžioje, ji su valstybės finansais privalės elgtis atsakingai", - teigia šalies vadovė.
Sutartis įpareigoja, jog valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina konstituciniu lygmeniu.
Kai kurias finansinės drausmės sutarties technines nuostatas Lietuva įgyvendins tik įsivedusi eurą ir tapusi visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare.
Prezidentės teigimu, įgyvendinusios sutarties nuostatas, Europos šalys išvengs nemokumo problemų ateityje. Pasak Lietuvos vadovės, tai rimtas signalas tarptautinėms finansų rinkoms, kad Europos Sąjunga imasi būtinų priemonių stabilumui užtikrinti. Finansinių sunkumų užkluptos euro zonos narės galės lengviau pasiskolinti rinkose.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad vien tik taupymo ir griežtos fiskalinės drausmės nepakanka krizei įveikti, todėl Europos Vadovų Taryboje aptartos ir priemonės ekonominiam augimui paskatinti. ES valstybių ir vyriausybių vadovai prioritetinėmis sritimis įvardijo verslo aplinkos gerinimą, finansinę paramą smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, vieningą rinką, įskaitant ES vidaus energetikos rinkai sukurti būtinas jungtis, ir užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą. ES šalys narės įsipareigojo pagal savo nacionalinių reformų programas parengti kovos su nedarbu veiksmų planą.
.jpg)
(1).png)
