EKONOMIKA
02 10. Ar daugiabučiams namams reikia kailinių ar marškinių?
Albinas Žeimys
Dabar „pozicija“ ir „opozicija“, įvairios „frakcijos“ ir „akcijos“ bei jų vadai ir vadukai žino, kad pokario metais pastatytus pastatus reikia apšiltinti, kaip žmonės sako, „apvilkti kailiniais“. Kažkaip pritilo tik šią tiesą atkakliai skleidę šilumos tiekėjai; gal jie prisiminė medžiotojų patarlę „Nei tavo kiškis, nei tu kiškis“. Tačiau atsirado mokslininkų, kurie įrodinėja priešingai. Štai ištrauka iš vieno spaudoje išspausdinto straipsnio: „Storinant namų sienas „kailiniais“, šilumos sutaupoma palyginti mažai ir tokia investicija yra neefektyvi. Liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos pavyktų sutaupyti tik investuojant į sandarumo užtikrinimą“.
Tokiems mokslininkams, nors nepatogu, tenka priminti, kad mokesčiai už šildymą tiesiogiai proporcingi nutekančios iš patalpų šilumos kiekiui, o šis kiekis - atvirkščiai proporcingas atitvarų šiluminei varžai. Dar galima pasiūlyti pasibraižyti grafiką, kaip keitėsi šilumos kaina per praėjusius 20 metų ir tą grafiką punktyru pratęsti bent dešimčiai metų į priekį Toks metodas moksle vadinamas ekstrapoliacija (pagal eilę duotų funkcijos reikšmių radimas kitų jos reikšmių, esančių už tos eilės ribų), kitaip sakant pažiūrėti, kas bus toliau ir tuomet spręsti apie investicijų efektyvumą.
Dabar dedama daug vilčių į biokurą. Lietuva tikrai gali išsiversti be įvežamo kuro, prieš karą ir pokario metais pastatai buvo kūrenami malkomis, o kaime - ir žagarais. Tik tai nebuvo nei labai patogu, nei pigu. Todėl buvo statomi namai su storomis sienomis ir mažais langais. O ir čia nėra garantijos ir dėl tos ekstrapo...
Kalbant apie sandarumą, tai mūsų protėviai mokėjo langų plyšius užklijuoti iš laikraščių iškirptomis juostelėmis, kad šiltas oras „fontanais“ nesiveržtų į išorę (gal dėlto ir spauda buvo didesnėje pagarboje?). Dabar parduotuvėse gausu visokių hermetikų ir tarpiklių, kuriais nesunku užtaisyti ar užklijuoti sienų ar langų plyšius. Pavyzdžiui, kad per mineraline vata užpildytas karkasinių pastatų sienas neprasiskverbtų oras, pakanka jas apklijuoti polietilenine plėvele (padeda ir geri dažai), tik reikia žinoti iš kurios pusės sieną reikia hermetizuoti, kad ji neprisigertų drėgmės. Statybininkai sako, kad „marškinius reikia vilktis prie kūno, o kailinius iš viršaus“. Čiukčiai žino - reikia nešioti išvirkščius kailinius, kad jie neprisigertų prakaito ir nepradėtų pelyti – oda arčiau kūno, plaukai - išorėje; taip juos išmokė gamta. Šiltinti sienas reikia iš išorės, sandarinti – iš vidaus.
Nesiimu rekomenduoti, ar pastatų sienas geriau šiltinti mineraline vata ar polistirolu. Netinkamai panaudota mineralinė vata gali prisigerti drėgmės ir sukristi. Polistirolas degus, be to, gali trukdyti sienai „kvėpuoti“ - išgaruoti iš jos drėgmei. Palieku šį klausimą statybinės fizikos specialistams ir šioje srityje dirbantiems praktikams.
Norisi atskirai pakalbėti apie stambiaplokščių namų apšiltinimą. Šių namų sieninės plokštės dieną įkaista, naktį atvėsta; dar didesnis temperatūrų skirtumas tarp saulėtos vasaros dienos ir žvarbios žiemos nakties, todėl plokštės plečiasi arba traukiasi. Kadangi keičiasi ir patalpos bei lauko temperatūrų skirtumas, plokštės dar ir gaubiasi (išlinksta) į šiltesnio oro pusę. Mastika, kuria užsandarintos siūlės tarp plokščių, per daugelį metų sukietėjusi, todėl skilinėja ne tik vertikalios, bet ir horizontalios siūlės. Atsiradus tarp plokščių plyšiams, per juos prasiskverbia drėgmė, todėl rūdija metalinės suvirintos plokščių jungtys. Bandoma tas siūles taisyti, bet dažnai nesėkmingai – jos po metų kitų vėl sutrūkinėja. Plyšiai matomi plika akimi, bet gali būti ir neįžiūrimi.
Ne geresnė ir balkonų būklė. Tie balkonai, kuriuos gyventojai įsistiklino (dauguma savavališkai), išsilaikę pakenčiamai, bet atviri balkonai surūdiję iki tokio laipsnio, kad gyventojai iš jų gali iškristi kartu su turėklais.
Šiuos namus būtina skubiai tvarkyti, nelaukiant, kol jie pradės griūti. Manau, kad sienų šiltinimas – pagrindinis tokių namų vaistas. Dirbant ant pastolių būtų galima patikimai užtaisyti visus plyšius, o padengtos izoliacinėmis medžiagomis plokštės būtų geriau apsaugotos nuo lauko temperatūros svyravimų, todėl būtų mažiau siūles ardančių poslinkių.
Deja, šie reikalai dabar juda lėtai: dažniau šiltinami tik tie namai, kuriuose gyvena energingesni, sugebantys susiorganizuoti žmonės. Yra tokių namų, kuriuose viena sekcija (laiptinė su butais) apšiltinta, kita - ne. Galima įsivaizduoti, kaip jaučiasi kitoje laiptinėje gyvenantys žmonės, kurių butuose šalčiau, o už šildymą reikia mokėti brangiau.
Kritiškai vertinu paplitusią nuomonę, kad namus būtina iš karto šiltinti kompleksiškai, t.y. tvarkyti ne tik fasadus, bet ir visą pastato įrangą – šildymo sistemą, šaltą bei karštą vandentiekį ir kt. Taip organizuojant darbus atsiranda daug problemų rengiant projektus, jų įgyvendinimui reikalingi skirtingų profesijų kvalifikuoti specialistai, kai kurie darbai sezoniški (pvz., negalima šildymo sistemą pakeisti žiemą). Suvestinės tokių darbų kainos gąsdina mokėtojus.
Manau, kad pastatų šiltinimo darbus reikia suskirstyti į etapus. Pirmajame darbų etape tvarkyti pastatų fasadus, gal net nejudinant butų langų, kurių dalį yra pasikeitę patys gyventojai, o kita dalis patenkinamos būklės (to negalima pasakyti apie laiptinių langus). Statybininkams sudaryti sąlygas dirbti ne atskiruose namuose arba jų sekcijose, bet visame kvartale, leidžiant pasistatyti laikinas apšildomas buitines patalpas, sandėlius, kad nereikėtų iš miesto vieno galo į kitą vežioti pastolių ir kt. Tokiam darbui nereikėtų ypatingų individualių projektų – pakaktų kelių variantų rūpestingai parengtų įkainių, pvz., 1 kv. m sienai ar stogui apšiltinti, vienam balkonui sutvarkyti ir kt. Didelę darbų dalį galėtų atlikti įdarbinti žemesnės kvalifikacijos darbininkai. Atitinkamai turėtų būti nukreipiamos ir Vyriausybės numatomos skatinimo priemonės - juolab, kad tai būtų akivaizdus darbas, tikrai reikalingas gyventojams, be to, lengvai patikrinamas lėšų panaudojimo skaidrumas.
Norint sėkmingai tęsti gyvenamųjų namų šiltinimo darbus, būtina, kad gyventojai išsirinktų savo namo bendrijas (jeigu jų dar neturi). Pastatų vidaus sistemų atnaujinimo sėkmė galima tik aktyviai įsijungus į šį darbą patiems gyventojams.
Atgal
.jpg)
(1).png)
