EKONOMIKA
02 24. Šalies ekonomika įžengė į lėtesnio augimo stadiją
Mikas Daumantas
Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.
Lietuvos banko teigimu, tokia padėtis blogina Lietuvos namų ūkių ir įmonių lūkesčius, riboja įmonių investicijų planus, varžo užimtumo plėtrą, skatina namų ūkius taupyti. Šie veiksniai leidžia manyti, kad Lietuvos realusis sektorius artimiausiu metu augs lėčiau. Neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos plėtrai turės ir AB banko SNORAS sustabdyta veikla. Nors tiesioginis šio bankroto poveikis ūkio raidai bus mažas dėl palyginti nedidelės neapdraustų lėšų sumos, tačiau numatoma netiesioginė įtaka. Prognozuojama, kad realusis Lietuvos BVP, 2011 m. paaugęs 5,8 proc., 2012 m. padidės 2,2 proc., o 2013 m. - 3,3 proc.
Svarbus realiojo BVP augimo veiksnys yra privatus vartojimas. Jį didina tam tikrą laiką augusios gyventojų pajamos - tiek dėl kilusio darbo užmokesčio, tiek dėl ūgtelėjusio užimtumo. Kaip rodo mažmeninės prekybos įmonių duomenys, namų ūkiai gerokai daugiau pinigų išleidžia būsto įrangai, automobilių degalams ir maistui.
Vis dėlto dėl tebekylančių kainų ir menkstančio pasitikėjimo privataus vartojimo išlaidos artimiausiu metu nebeturėtų didėti taip sparčiai. Įmonėms atsargiau imantis naujų investicijų, mažiau bus kuriama naujų darbo vietų, nuosaikiau bus keliamas darbo užmokestis, o tai ribos namų ūkių pajamų prieaugį, taigi ir privatų vartojimą. Po spartaus augimo 2011 m. (5,6 proc.), privatus vartojimas 2012 ir 2013 m. turėtų mažiau - atitinkamai 2,5 ir 2,6 proc. - padidėti.
Kita vidaus paklausos sudedamoji dalis - bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas - auga pastebimai mažiau negu anksčiau. Įmonių sprendimus dėl investicijų veikia neaiški tolesnė šalies ir pasaulio ekonomikos plėtra. Didesnės nei prieš metus yra investicijos į negyvenamosios paskirties pastatus ir statinius, o investicijos į gyvenamuosius pastatus, transporto priemones, mašinas ir įrenginius yra mažesnės apimties negu prieš metus. Gamybos pajėgumų plėtra šiuo metu rūpinamasi mažiau nei per ankstesnius keletą ketvirčių, o tai turės įtakos šalies ekonominei raidai prognozuojamu laikotarpiu. Dėl ne tokių palankių ūkio kaitos perspektyvų, investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą 2012 m. turėtų didėti mažiau nei vidutiniškai augo iki šiol (prognozuojama, kad jos padidės 5,0 proc.), 2013 m. investicijos turėtų ūgtelėti daugiau - 7,9 proc.
Padėtis darbo rinkoje vis dar gerėja, tačiau lėčiau. Vertinant pokyčius per metus, šalyje mažėja nedarbas, daugiau samdoma darbuotojų. Per metus darbuotojų ypač pagausėjo didžiausiame pagal užimtumą - paslaugų - sektoriuje, daugiausia prekyboje ir transporto bei saugojimo veiklose. Užimtųjų taip pat padaugėjo statyboje ir pramonėje. Tačiau, pastebėtina, kad pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis dirbančių žmonių pastaruoju metu nebegausėja. Pagal šiuos duomenis, šiek tiek daugiau nei anksčiau samdoma dirbančių ne visą darbo dieną, o dirbančių visą darbo dieną samdoma mažiau. Įmonėms atsargiai vertinant ūkio perspektyvas, tikėtina, kad užimtumas prognozuojamu laikotarpiu šalyje augs nedaug.
Atgal
.jpg)
