VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

02 28. Bankų pelnosi kaip ir anksčiau

2011 metų ir IV-jo ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo

ir pinigų kiekio kaitos šalies ekonomikoje apžvalga

Vladas Trukšinas

Reziumė ir bendresni pastebėjimai

Štai ir sulaukėme ,,statistinio“ praėjusiųjų metų užbaigimo: Statistikos departamentas tikrai pradžiugino įspūdingais ekonomikos atsigavimo rodikliais: +5,8 proc., palyginti su praėjusiais, 2010 m. Nors, palyginti su praėjusiu, III-ju ketvirčiu, ir turime ir -5,6 proc.

O Lietuvos bankas džiugino santūriomis žiniomis apie tai, kad bankai verslą kredituoja jau aktyviau, o privačioms įmonėms naujai išduotų paskolų suma viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus. Ir vėl - labai džiugiomis žiniomis apie ...gautų pelnų rekordus.

2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno. Šis veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 m. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai.„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin konservatyviai“,– teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

,,Nors Lietuva praėjusiais metais rodė įspūdingus augimo tempus, mūsų šalyje veikiantys bankai labiau kredituoti privataus verslo nepradėjo. Ekonomikos stiebimasis buvo finansuojamas iš užsienio gaunamomis paskolomis, Europos Sąjungos parama ir tautiečių iš Vakarų į Tėvynę atplukdomais pinigais. Ateityje Lietuvoje veikiančios daugiausia užsienio finansinės institucijos žada dar mažiau dalyvauti ekonominėje veikloje“, - sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

,,Džiaugsmus“ bankų rodomais (bet neuždirbamais) pelnų dydžiais, ko gero, labai taikliai apibūdino daugybė tokių žinių komentatorių internetinėse erdvėse, teigdami, kad tai ne pelnai, o šalies žmonių apiplėšimų rezultatai, kuriais džiaugtis ir didžiuotis – tiesiog amoralu; tai ne uždirbti, bet buhalterinėmis machinacijomis ,,sukurti“ pelnai ir t. t. bei panašiai.

O kaip visa tai atrodo, žvelgiant šiek tiek ,,iš šalies“?

Atrodo logiška tikėtis, kad, bent kiek atsigaunant ekonomikai, turėtų panašiai aktyvuotis bei didėti ir ūkio subjektų mokėjimų srautai bei apimtys už ūkinius sandorius per bankus, t. y. didėti pinigų apyvarta. Deja, skelbiami Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) panašaus apimčių didėjimo (bentiki š. m. 3-4K) nerodo.

Ir tik š. m. III-ąjį ketvirtį mokėjimų negrynaisiais pinigais apimtys jau nemažėjo. Bet, palyginti su praėjusiais metais, ekonomikai išaugus net 5,8 proc., mokėjimai negrynaisiais sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. 

Ką tai galėtų reikšti?

Ar tai rodo, kad net ir kuklus ekonomikos augimas vyksta be reikšmingesnio bankų kaip svarbių mokėjimų tarpininkų dalyvavimo? Ir ne visada dėl šešėlinės ekonomikos buvimo ar net jos dalies didėjimo? O gal ir dėl ūkio subjektų ,,bėgimo“ nuo bankų mokėjimų ir jų kitų finansinių paslaugų didelių kainų bei tarifų?

Bene realiausiai ekonomikos atsigavimą atspindi Statistikos departamento pranešimo grafikas Nr. 1, kuriame matome, kad eilinis ,,smigimas” jau vėl prasidėjo… Ir dar nepasiekus prieškrizinio ekonomikos lygio.

Jau paskelbtų 2011-jų (ir patikslintų ankstesniųjų) metų statistikos duomenų pagrindu galima apibūdinti mūsų ekonomikos bent svarbiausiųjų rodiklių kaitą per praėjusius aštuonerius buvimo ES metus:

- šalies ekonomika (realus metų BVP) išaugo nuo 62,6 mlrd. Lt 2003 m. iki 80,6 mlrd. Lt 2011 m., arba +28,9 proc. (1,289);

- ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų (P3) vidutinis metų kiekis padidintas nuo 16,5 mlrd. Lt 2003 m. iki 48,8 mlrd. Lt  2011 metais, arba 3,0 karto (3,015);

- o tai sąlygojo ,,galimybę” sukaupti vartojimo infliaciją (vidutinis metų VKI) iki 39,2 proc.;

- bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas 133,8 proc. (3,015/1,289=2,338).

Ką tai reiškia mūsų praktiniame gyvenime? O, gi tai, kad,

- vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus vos ne du kartus (96,2 proc., kaitos indeksas 1,962), pinigų nuvertėjimo ir jų infliaciją ta džiugų didėjimą suvalgė iki -16,1 proc.;

- vidutinei senatvės pensijai padidėjus net 2,2 karto (kaitos indeksas 2,199), bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas visą tą džiugų didėjimą suėdė iki -7,2 proc.;

- privačių (II pakopos) pensijų fondų vidutinei svertinei apskaitos vieneto vertei padidėjus 34,3 proc., bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas visą tą džiugų didėjimą suėdė iki -42,6 proc.

Dėl „Snoro“ bankroto paskelbimo ir jo skubaus ,,perklasifikavimo“ į nefinansinių korporacijų sektorių, jo duomenų ,,eliminavimo“ iš šalies ekonomiką aptarnaujančio pinigų ir finansinio turto kiekių, kartu taikant ir keistus ,,sandorių-nesandorių“ metodus, lieka neaišku, kaip per praėjusius metus pasikeitė ekonomikoje esantis pinigų kiekis: ar tikrai padidėjo 4,9 proc., ar padidėjo net 14,2 proc., kaip teigiama LB-ko statistikos pranešime, ar sumažėjo net 6,8 proc., kaip rodo skaičiavimai, tikrai eliminavus „Snoro“ duomenis iš pinigų kiekio, buvusiu prieš pat „Snoro“ bankrotą, dar spalio pabaigoje?

Motininių bankų lėšos sudaro 90 proc. visų išorės lėšų, kurios naudojamos bankų kredito ištekliams. Dar 2,6 mlrd. Lt kredito išteklių pasitelkta iš kitų ne rezidentų, t. y. užsienio subjektų.

Tai štai gruodžio mėn. ir tos lėšos pastebimai ,,sujudo“: jų likutis sumažėjo 888 mln. Lt, arba net ketvirtadaliu (-25,1 proc.). Nejau ir tai ,,įvyko“ dėl „Snoro“ ,,eliminavimo“ iš pinigų statistikos, vadinat reiškinį ,,nesandorine kaita“, matuojama net -1,0 mlrd. Lt?

Skubus šalies ekonomiką aptarnaujančių pinigų kiekio ir finansinio turto ,,nusnorinimas“ verčia abejoti net pinigų statistikos patikimumu apskritai.

Jau nuo 2010 m. II-ojo ketvirčio ekonomiką aptarnaujančio pinigų kiekio didėjimą ,,palaikė“ apyvartinių pinigų - einamųjų sąskaitų ir grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje likučių gan aktyvus didėjimas. Kartu nedidėjant terminuotųjų, iki 2 m. trukmės, indėlių likučiams. O tai gali reikšti vos ne pusantrų metų tvyrantį tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. Ir tai sąlygojo didelė ir nemažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas. Nors apie ,,sėkmingą“ Lietuvos banko pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinimą rašoma kasmet, ir net po du kartus metuose.

Ir kol kas bankų veikloje galime tikrai džiaugtis bent tuo, kad jų teikiamų finansinių paslaugų kainos bei tarifai ne tik nepadidėjo, bet, nors ir ne daug (vos -0,9 proc.), palyginti su praėjusiais, 2010 m., sumažėjo. O tik per praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį – net -30,6 proc. Ir tai tikrai tik Lietuvos banko kryptingos veiklos dėka.

Pinigų kiekio kaita

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai, likučiai laikotarpio pabaigoje) - per praėjusius, 2011 metus, padidėjo beveik 2,4 mlrd. Lt arba 4,9 proc.

Per praėjusius, 2010-sius metus, šalies ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų kiekis (P3) padidėjo daugiau nei 3,9 mlrd. Lt, arba 8,9 proc.

Šalies ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų vidutinis 2011 metų kiekis, palyginti su jų kiekiu prieš metus, padidėjo 8,2 proc. (kaitos indeksas 1,082). Tuo pat metu šalies ekonomika (BVP), analogiškai, augo tik 5,8 proc. (kaitos indeksas 1,058). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 2,2 proc. (1,082/1,058), palyginti su analogiška, vidutine metų 4,1 proc. vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

Jau nuo 2010 m. II-ojo ketvirčio ekonomiką aptarnaujančio pinigų kiekio didėjimą ,,palaikė“ apyvartinių pinigų - einamųjų sąskaitų ir grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje likučių gan aktyvus didėjimas. Nuo 2010 metų vidurio nedidėjo terminuotųjų, iki 2 m. trukmės, indėlių likučiai. O tai gali reikšti vos ne pusantrų metų tvyrantį tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. Ir tai, savo ruožtu, sąlygojo didelė ir ne mažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.

Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį ir ypač gruodžio mėn., šalies ekonomiką aptarnaujančio pinigų kiekio kaitą reikšmingai ir keistai sujaukė AB ,,Snoras“ veiklos licencijos sustabdymas, staigus jo nacionalizavimas (perimtas visuomenės reikmėms) ir spartus jo bankroto paskelbimas (paskirtas laikinasis, o tuoj po to – ir bankroto administratorius) ir pradėtos bankroto procedūros jau buvusiam AB ,,Snoras“, kuris jau tapo ir nebe banku, o nefinansine (???) įmone, kurioje vykdomos bankroto procedūros.

O dar 2011 m. spalio pabaigoje ir kelios dienos prieš banko sustabdymą, dar lapkričio vos ne 10 d., pateiktose ataskaitose apie AB ,,Snoras“ buvo rodoma, kad bankas turi 278655 klientų fizinių asmenų ir 8713 – juridinių asmenų; klientams suteiktų paskolų likutis – 3581 mln. Lt; iš jų – 2391 mln. Lt – privačioms įmonėms, 698 mln. Lt - fiziniams asmenims. Priimtų indėlių - 5860,6 mln. Lt, iš jų - įmonių – 1330, fizinių asmenų – 3991,5 mln. Lt. Iš viso įsipareigojimų ir nuosavybės - už 8148,7 mln. Lt. Nors buvusio banko ,,Snoras“ bankroto procedūros prasidėjo jau lapkričio pabaigoje, pinigų statistikos rodikliuose jis neapskaitytas tik gruodžio pabaigoje. Ir jo ,,neapskaitymo“, t. y. tiesiog neįjungimo į visus pinigų statistikos rodiklius, procesas įvykdytas taikant ,,sandorių – nesandorių“ veiksmus. Bet ar ne tokie ,,neapskaitymo“ veiksmai leido, net ir praradus gan rimtą banką, iš kažkur ir kažkokių šaltinių sąskaita atlikti ,,sandorinius“ veiksmus, kurie reikšmingai padidino daugelį pinigų kiekio rodiklių? Taip kažkodėl dėl ,,sandorių“ tik per gruodžio mėn. einamųjų sąskaitų ir vienadienių pinigų likučiai padidinti net 2286 mln. Lt, sutarto termino iki 2 m. terminuotųjų indėlių likučiai padidinti 1250 mln. Lt (?).

Bet duomenys rodo, kad, nusavintų „Snore“ indėlių grąžinimas indėlių draudimo fondo lėšų sąskaita vyko lydymas dviejų reiškinių:

- grąžinami pinigai ,,bėgo“ į grynuosius ar, geriausiu atveju – į sąskaitinius pinigus. Ir jokiais būdais nepagrįstos ,,džiugios“ kalbos apie tai, kad ,,žmonės suprato bankų sistemos patikimumą ir tęsia lėšų taupymą...“;

- pinigų grąžinimas sustiprino nacionalinės valiutos ,,pozicijas“, kadangi indėlių lėšos užsienio valiutomis buvo grąžinamos tik nacionaline valiuta.

Iki praėjusių metų gruodžio mėn. dominuojant indėlių likučių užsienio valiutoms didėjimui, kito ir terminuotųjų indėlių likučiai. Bet jau gruodžio mėn. dėl minėtų su „Snoru“ susietų veiksnių terminuotųjų indėlių likučiai sumažėjo net 1,9 mlrd. Lt, arba 9,3 proc.

Rezidentų indėlių likutis per praėjusius metus sumažėjo beveik 1,0 mlrd. Lt, arba 2,3 proc. ir, iš esmės, - tik per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį -1,8 mlrd. Lt, arba net 4,0 proc. Namų ūkių indėlių likučiai sumažėjo 1,7 proc. per metus ir 2,3 proc. per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį.

Ir gan keistai kito įmonių indėlių likučiai (sudarantys apie trečdalį rezidentų indėlių sumos): per metus jų suma padidėjo 1,6 mlrd. Lt, arba net 14,4 proc., tame tarpe per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį +776 mln. Lt, arba +6,5 proc.

Indėlių likučių kaitai paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį reikšmingos įtakos turėjo „Snoro“ banko uždarymas ir to reiškinio atvaizdavimas pinigų statistikoje, panaudojant ,,sandorių-nesandorių“ procedūras.

Ir vėl sunku įsivaizduoti, iš kur ir iš kokių šaltinių pasitelktos reikšmingos lėšų sumos atlikti ,,sandorinius“ indėlių padidinimus. Nesandorinė indėlių likučių kaita aiškinama „Snoro“ veiklos sustabdymu ir jo ,,perklasifikavimu“ į nefinansinių korporacijų (t.y. įmonių) grupę. Bet ar teisinga iš likusių bankų indėlių sumų atiminėti ,,perklasifikuoto“ ir likviduoto banko indėlių sumas, kurios ir taip neturėtų būti įskaitomos į indėlių sumas likusių bankų visumoje, kadangi likviduotas bankas - tai jau ,,ne bankas“?

Ir ar turi bent kokį teisinį pagrindą bet kokie ,,sandoriai“ – tiek indėlių, tiek paskolų jau lapkričio mėn. pilnai ir su visais trenksmais sustabdytu ir ,,perklasifikuotu“ buvusiu „Snoro“ banku? Tiek to banko viduje, tiek tarp/su kitais bankais?

Kaip ir ankstesnėse apžvalgose, konstatuojame, kad pinigų kiekio šalies ekonomikoje ir rezidentų indėlių bankuose likučių kaitos (didėjimo, mažėjimo) galimi šaltiniai yra:

- šalies ekonomikoje uždirbti pinigai,

- kredito emisijos pinigai ir

- pinigų importas.

Šalies ekonomikoje praėjusiais metais uždirbti pinigai jau gali būti matuojami 10,6 mlrd. Lt – tiek, palyginti su 2010 m., padidintas nominalus BVP. Deja, jo didėjimas (+11,1 proc.) buvo 1,9 karto spartesnis nei realaus BVP didėjimas (+5,8 proc.).

Bet ir minėtas, infliacijos išpūstas, BVP didėjimas reikšmingai didinti pinigų kiekį ir jų pasiūlą dar negalėjo.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje kažkiek reikšmingiau negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, nes ir jis per metus sumažėjo beveik 2,6 mlrd. Lt, arba – 3,9 proc.

Reikšmingas vidaus kredito likučių mažėjimas buvo praėjusių metų IV ketvirtyje ir gruodžio mėn., kuomet iš statistinės apskaitos buvo išimtas bankrutavęs bankas „Snoras“, perklasifikuotas į nefinansinių korporacijų, t. y. įmonių grupę.

Štai čia ir vėl iškyla minimo ,,perklasifikavimo“ ir bankrutuojančio buvusio banko atvaizdavimas (tiksliau – neatvaizdavimas) pinigų statistikoje pagrįstumas ir ekonominis prasmingumas.

Su indėlių ,,perklasifikavimu“ į nusavintų finansinių įsipareigojimų, kurie tik iš dalies kompensuojami indėlių draudimo fondo lėšomis, grupę, bankrutuojantį banką prilyginant paprastai įmonei (nenurodant jos veiklos pogrupį, pvz. – kad ir bandelių kepimas), dar galima sutikti.

Atgal