EKONOMIKA
04 02. Siūloma žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę susieti su ekonomine nauda
Siūloma susieti žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę su ekonomine nauda, kurią gauna ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.
Tokį Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Jonas Ramonas.
Šiuo metu naujai priimtame ir įsigaliojusiame Žemės mokesčio įstatyme yra numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė yra prilyginama jos vidutinei rinkos vertei arba vertei, nustatytai atlikus individualų žemės vertinimą, padauginus iš koeficiento 0,35.
"Tenka pastebėti, kad ir vienu, ir kitu atveju žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė nėra susiejama su jos teikiama ekonomine nauda. Taikant tokią žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės nustatymo principą daugeliu atvejų susiklostys paradoksali situacija. Tarkime, apie didžiuosius šalies miestus ir rekreaciniu požiūriu patraukliuose regionuose žemės vidutinė rinkos vertė yra nepalyginamai aukštesnė negu kitur. Šiose vietovėse žemės ūkio paskirties sklypai yra įsigyjami ne žemės ūkio veiklai, o daugiausia namų statybai, keičiant žemės paskirtį. Todėl pirkėjai, statybos įmonės ar fiziniai asmenys, yra pasirengę sumokėti gerokai didesnę kainą negu tuose regionuose, kur intensyviai vystoma žemės ūkio veikla. Tuo tarpu žemdirbiškuose regionuose (pvz., Marijampolės, Kėdainių ir kt.) žemės ūkio paskirties žemės vidutinė rinkos vertė yra nepalyginamai mažesnė, o derlingumo rodikliai - aukštesni", - sako J. Ramonas.
Todėl, jo nuomone, būtų teisinga žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę susieti su ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių gaunamomis pajamomis, kurios savo ruožtu priklauso nuo ekonominių žemės charakteristikų. Šalyje yra sukaupta visa duomenų bazė apie žemės derlingumą ir yra prigijęs ekonominis žemės vertinimas balais.
"Manau, kad šią vertinimo metodiką ir reikėtų pasitelkti, nustatant žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę", - sako įstatymo pataisos iniciatorius J. Ramonas.
.jpg)
