VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

04 03. Mokslo šventovė tampa ir landyne

Vaclovas Volkus

Sąjūdžio metais valstybę kūrė tauta. Jos prieš du dešimtmečius suformuoti idealai ir tikslai nėra pasenę. Jie tebėra aktualūs ir šiandien. Esantys visų lygių valdžioje privalo būti dori ir atsakingi už Sąjūdžio idealų ir tikslų įgyvendinimą, už priimamų įstatymų kokybę, jų vykdymą. Negalima taikstytis su niekšiškumu, o dvasinėje sferoje – su tautinės sąmonės naikinimo apraiškomis. Kiekvienas pilietis, nežiūrint jo pareigų ir rango, už atsainų darbą, padarytą žalą privalo atsakyti. To reikalauja Konstitucija, Administracinis, Civilinis ir Baudžiamasis kodeksai.

Tie, kuriems tauta patikėjo ne tik pareigas, bet ir tiesiogiai, pelningai valdyti valstybės turtą, turi būti konkrečiai atsakingi už savo darbus –Vyriausybės klerkai, Seimo nariai, ministerijų ar savivaldybių darbuotojai, teisėsaugos atstovai lepinami ne tik didžiuliais atlyginimais daugumos žmonių, kuriančių materialines gėrybes, sąskaita ir prigalvotais piniginiais priedais, išvykomis ir kitomis iš sovietinių laikų nukopijuotomis privilegijomis. Tą patį galima pasakyti apie rajonų savivaldybių biurokratinį aparatą, kurio apetitai nesiskiria nuo jų viršininkų pavyzdžio.

Vien per paskutinius metus išaiškėjo negalios ne tik valdžios ir teisėsaugos viršūnėse godžių garbėtroškų, girtuoklių, kyšininkų, sureikšmintais veidais veikėjų, negebančių pakilti aukščiau savo susiraukšlėjusios dvasios, bet ir savivaldybių lygiu teleekranuose pasirodančių atsakingų rajonų atstovų su antrankiais - „geriausi iš geriausių“, savivaldybių narių išrinktųjų tūzų. Yra įkliuvę Alytaus, Panevėžio, Radviliškio atsakingi veikėjai. Kas galėtų paneigti, kad yra daugiau užglaistytų, neišplukdytų į paviršių, su neramia sąžine laukiančių savo eilės. Liaudyje sakoma: blogis kaip yla – anksčiau ar vėliau išlenda iš maišo.

Per dvidešimt du nepriklausomybės metus Kėdainių rajono valdžioje esant tiek dešiniesiems, tiek kairiesiems piktavalystė, antrankiai, belangė nesuteršė visuomenės akyse Kėdainių savivaldybės įvaizdžio, bet neišvengta nerūpestingumo, kuris jau daug metų badė akis vietiniams ir svečiams - riogsantys apleisti buvusios mokyklos pastatai šalia savivaldybės rūmų, greta Paukštelio pagrindinės mokyklos, padaryta ne vieną dešimtį tūkstančių litų siekianti materialinė ir moralinė žala.

Sovietmečio metais Kėdainiuose buvo įkurtas Tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas (TGMK), kuriame 11-12 klasių mokiniai vieną savaitės dieną mokėsi TGMK darbininkiškos profesijos, ugdė praktinio darbo įgūdžius –autovairuotojų, elektrikų, medžio darbų, siuvimo, raštvedybos, vėliau – darbo su kompiuteriu ir kitų specialybių. Moksleiviai, bebaigdami vidurinę mokyklą, TGMK laikydavo pasirinktos specialybės egzaminą, išlaikę gaudavo specialybės pažymėjimą, darbo kategoriją. Nesimokę toliau eidavo dirbti į buvusias šefuojamas įmones kaip kvalifikuoti darbininkai.

Atgavus nepriklausomybę, Kėdainių TGMK buvo reorganizuotas į bendrojo ugdymo dešimtmetę mokyklą, o esant poreikiui - su neformaliojo švietimo, vairavimo mokymo skyriais, vaikų švietimo būreliais. Į tokias mokyklas priimami vadinami „sunkūs“ 5-10-ųjų klasių moksleiviai, nepritapę prie savo mokyklų kolektyvų, praradę mokymosi motyvaciją.

2006 metais besiplečianti Kėdainių jaunimo mokykla persikėlė į naujas, rekonstruotas, erdvias patalpas, kuriose tilpo visi mokyklos bendrojo ugdymo, darbinio mokymo, vaikų užimtumo būreliai – visas šios specifinės paskirties mokyklos kompleksas. Tinkamame stovyje buvo paliktos Janušavos ir kitoje Nevėžio pusėje, Vilniaus gatvėje buvusios TGMK patalpos, raktai perduoti savivaldybės atstovams. Nuo raktų perdavimo ir prasidėjo atsakingų savivaldybės valdininkų neatsakingumas, abejinga pažiūra į patikėto turto - pastatų - išsaugojimą.

Vilniaus gatvėje, Paukštelio pagrindinės mokyklos kaimynystėje buvęs didelis medinis pastatas, kuriame bazavosi Kėdainių pirmoji vidurinė mokykla, vėliau technologinis technikumas su atskiru mūriniu priestatu, išsikėlus šeimininkams, liko beglobiais. Tokio pat likimo susilaukė ir du Janušavos gatvės pastatai – medinis ir naujai pastatytas mūrinis, per 200 metrų esantys nuo savivaldybės rūmų. Tie pastatai, jų kiemai, aplinka daug metų buvo antisanitarinėje būklėje – asocialių žmonių – girtuoklių, narkomanų, benamių pasibuvimo, pasilinksminimo ir nakvynės vieta.

Buvę TGMK pastatai valstybės lėšomis buvo remontuojami, darbinio mokymo meistrų ir mokinių rūpestingai prižiūrimi - viskas nuėjo vėjais. Vilniaus gatvėje medinis pastatas prieš porą metų sudegė. Likęs mūrinis - benamių landynė - nusiaubtas. Janušavos gatvėje buvusį pastatą savivaldybė praeitų metų gruodį pardavė. Nuostolis akivaizdus.

Kas kaltas? Savivaldybė patyrė neabejotiną materialinę žalą. Visuomenė – moralinę žalą. Mokyklos ir savivaldybės panosėje – landynės, šiukšlynai, apsileidimas.

Savivaldybės atstovė paaiškino, kad tokios negerovės atsitinka dėl biurokratinių įstatymų, instrukcijų, sprendimų trukdžio. Suprantama, biurokratizmu daug kur nusiskundžiama. Jeigu taip, kėdainiečiai turi tris Seimo narius, europarlamentarą. Kodėl neinicijuojama: šalinti biurokratų prigalvotus barjerus, nepagrįstus trukdžius, dėl ko patiriami nuostoliai.

Skaudu, kada mokslo ir šviesos šventovė visuomenės akyse paverčiama landyne.

Atgal