EKONOMIKA
04 03. Mokslininkai: nei terminalas, nei atominė elektrinė vartotojams energijos neatpigins
Nei planuojamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, nei atominė elektrinė nesumažins elektros ir šilumos kainų, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docento Valdo Lukoševičiaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjo prof. habil. dr. Vytauto Martinaičio teigimu, pagrindinė energetikos sektoriaus problema yra ta, kad visas dėmesys skiriamas gigantiškiems projektams, kurie atneš naudą tik po kelių dešimtmečių ir daugiausiai jų savininkams, nors šiandien jau daugelis žmonių gyvena žemiau energetinio skurdo ribos.
"Tie pagrindiniai strateginiai projektai - Visagino atominė elektrinė (VAE), suskystintų gamtinių dujų terminalas, nauji elektros tiltai (...), žinoma, gerai ilgalaikėje perspektyvoje, nes duoda daugiau galimybių apsirūpinti energija Lietuvos vartotojams, bet ar tai sprendžia tas skaudžiausias, aktualiausias dabarties problemas? Orientacija į tolimą ateitį, kuri nesprendžia šiuo metu egzistuojančių katastrofiškų energetikos problemų, yra sunkiai suprantama. Didieji energetikos projektai nesumažins žmonių išlaidų šilumos ir elektros energijai. Šiandien turime rūpintis skubių priemonių diegimu, kurios užkirstų kelią dar vienam "brangiausiam visų laikų šildymo sezonui", kuris neišvengiamas nuolat brangstant gamtinėms dujoms", - antradienį spaudos konferencijoje "Ekspertų požiūris: ar strateginiai energetikos projektai sumažins žmonių energetinį skurdą?" sakė V. Lukoševičius.
Docento teigimu, koncernui "Achema" su "Gazprom" pasirašius ilgalaikę dujų tiekimo sutartį (dėl 50 proc. viso Lietuvoje sunaudojamo dujų kiekio), kyla rizika, kad SGD terminalas neturės klientų.
"Mes labai bijome, kad, siekiant apkrauti terminalą vien Lietuvos vartotojams (...), nesikooperuojant su kaimynais ir neapkraunant terminalo papildomais kiekiais, o visą jo naštą (...) užkraunant tik Lietuvos vartotojams, gali kilti ekonominė problema", - teigė V. Lukoševičius.
Jo skaičiavimais, vien išdujinimo laivo nuoma, terminalo investiciniai kaštai ir eksploatacinės sąnaudos pabrangins per terminalą tiekiamas dujas apie 15-40 proc., nesvarbu, koks dujų kiekis bus per jį transportuojamas.
Docento nuomone, tai reiškia, jog laukiamos pigesnės dujos gali būti "suvalgytos" investicinių kaštų, nes neturint gamtinių dujų saugyklos vargu ar bus pasinaudota dujų rinkos privalumais. Be to, ši strategija gali stabdyti perėjimą prie pigesnių alternatyvių kuro rūšių.
"Mes bijome, kad dėl šito objekto perspektyvų ir pastangų jį apkrauti gali sulėtėti atsinaujinančių energetikos išteklių sunaudojimas šilumos ir elektros gamyboje (...) Bijome, kad tokia politika toliau paliks mus priklausomus tik nuo gamtinių dujų", - sakė V. Lukoševičius.
Docento įsitikinimu, dėl SGD terminalo apkrovos reikėtų kooperuotis su Baltarusija ir Latvija, didinti dujų srautus, tačiau kartu pripažino, jog būtų keista, jei kuris suskystintų gamtinių dujų tiekėjas sutiktų jas parduoti labai pigiai, žinodamas, kad "Gazprom" - pagrindinis tiekėjas - yra nustatęs kainą, susietą su naftos kaina, ir taip praleistų progą užsidirbti.
Kalbėdamas apie VAE efektyvumą ir reikalingumą V. Lukoševičius siūlė atsižvelgti į būsimos elektros kainą. Jo teigimu, dabar deklaruojama elektros savikaina - 17-25 ct/kwh - yra žymiai aukštesnė už vyraujančią biržoje.
"Tai kaina, gerokai aukštesnė negu biržoje. Ir jeigu iki to laiko nuostolingai dirbs šita atominė elektrinė, visi nuostoliai atitinkamai persistums į ilgesnį laikotarpį. Ir už ją reikės mokėti ne tą svajonių 10 ct/kwh kainą, bet žymiai daugiau", - pabrėžė jis.
V. Martinaitis spaudos konferencijoje akcentavo, jog, pagal Europos Sąjungos standartus, Lietuvoje gyvename energetinio skurdo zonoje - kiekvienas energijai išleidžiame daugiau nei 10 procentų savo pajamų.
"Energija turi būti prieinama, ji turi mūsų neskurdinti (...) ir ta ES paskelbta skurdo riba - 10 proc., mes, manau, visi čia esantys, jau esame už to ES modelio (...), tikrai daugiau nei 10 proc. pajamų išleidžiame energijai", - sakė jis.
Abu mokslininkai sutarė, jog geriausia išeitis - stiprinti Lietuvos biokuro energetikos kryptį. Ir nors valstybiniu mastu tai viešai deklaruojama, viskas kalbomis ir lieka.
"Natūralus sprendimas turėtų būti Skandinavų pavyzdys. Jis mus įkvepia - atsisakyti šito tarptautinio kuro (susieto su globaliu mastu vykstančiais įvykiais - ELTA) maksimaliai ir kaip galima greičiau pereiti prie biokuro", - išeitį pristatė V. Lukoševičius.
Docento teigimu, biokuro kainos nepriklauso nuo pasaulio ekonominių "banginių" apetito ir, turėdama plačiai išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, Lietuva galėtų didžiosiose katilinėse ir elektrinėse deginti ne brangiąsias dujas, kaip dabar, o žymiai pigesnes kuro rūšis - biokurą, durpes, šiaudus.
Šios ir kitos kuro rūšys - komunalinės atliekos, biodujos iš kanalizavimo ir žemės ūkio atliekų - visiškai pakeičia gamtines dujas kaimyninėse Šiaurės šalyse.
"Danijoje jau dabar iš tokių šaltinių gaminami energijos kiekiai visiškai patenkintų visus mūsų menkus energetinius poreikius. Lietuvoje (skirtingai nei Europoje) šilumos sunaudojama (24 TWh) žymiai daugiau negu elektros (10 TWh). Tai vėlgi unikali situacija, kuri sudaro galimybes kartu su šiluma iš pigaus vietinio kuro centralizuotai pagaminti apie 70 proc. Lietuvai reikalingo elektros kiekio. Ir visiems šiems planams įgyvendinti tereikia apie 3-5 mlrd. litų - ne 17 mlrd., kaip VAE", - aiškino V. Lukoševičius.
Docentas taip pat pabrėžė, kad tik vietos energetiniai ištekliai, kurių turime daug ir kuriems įtakos nedaro globali politika, yra tikras energetinio ir ekonominio saugumo ir nepriklausomybės garantas.
"Ir mes, žinodami, kad praėjęs šildymo sezonas buvo istoriškai brangiausias, bijome, kad dar ne vienas bus brangesnis ir brangesnis, jeigu nieko nebus daroma", - pabrėžė V. Lukoševičius.
.jpg)
(1).png)
