VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

06 01. Lito pakeitimas euru kaip lietuviškos tradicijos sunaikinimo pabaigtuvių vainikas

 

Dr.Egidijus Mažintas

Iš  universiteto auditorijoje  nugirsto pokalbio: “Kas čia tokio, mes Europos valstybė ir galime turėti Eurą kaip vienijančią valstybes valiutą,-  Pasakė tūla profesorė studentams. “O jeigu mes  norime lito, ar būsime apšaukti nacionalistais?-paklausė studentai. “TAIP ”-liūdnai konstatavo profesorė.” Ar tikrai profesorė teisi, susimąstė studentai? Juk europinės tapatybės niekada nebuvo, nebent Romos laikais. Žymiausi pasaulio sociologai jau pripažįsta, kad nacionalizmo reikia jau mokyti, tautas kurios masiškai kraustosi iš savo gimtų žemių į kitas valstybes. Tarp jų Lietuva pirmauja. Praėjusiais metais iš šalies išvyko apie 100 000 Lietuvos piliečių, tiek kiek Baltarusijoje per 20 metų. Tai kur yra tiesa?  Ekonomika kaip ir teisė tradiciškai priklauso kultūrai. Bet ne Lietuvos valdininkų ir nomenklatūros bonzų suformuotai monopolinei  ekonominės -teisinės klanų sistemai. Ekonomika ir teisė mūsų politinio elito dėka per pastaruosius 20 metų palaipsniui išsikraustė iš tautinės kultūros  į brutalaus ir laukinio kapitalizmo klondaiką, kur kultūringas ir tautiškai nusiteikęs piliečiai  yra potencialūs „maištininkai arba nusikaltėliai“, dėl kurių emigracijos tikrai nelies ašarų 400 000 šalies valdininkų gauja. Iš Vokietijoje surengtos  apklausos paaiškėjo, kad  kas antras vokietis gailisi praradę savo nacionalinę valiutą, kuria tauta didžiavosi eilę šimtmečių.

Ar  norėti tautinės valiutos - nusikaltimas?

Per užsiėmimus apklausiau savo  studentus ar jiems tas pats kokia valiuta bus jų kišenėse. Nustebsite mieli skaitytojai, ponai pedagogai, ekonomistai, globalistai.  Studentų vos keli procentai prisipažino, kad jie neturi savo nuomonės. 98proc.studijuojančių tarė: “mes lietuviai ir valiuta turi būti nacionalinė, dėl kelių investitorių kuriems sunku konvertuoti valiutą į litus, valdžios viršūnėlė pasiruošė paaukoti net savo didžiumos gyventojų nuostatą, kaip bereikšmę, nesubrandintą ekonominiu ir politiniu požiūriu. Ar me sesame tautiška valstybė?”. Estijos studentija jau lieja krokodilo ašaromis,  kad prarado savo orumą-nacionalinę kroną, kuria pelnytai didžiavosi net emigracijoje gyvenę estai. Visais laikais pinigai ir tauta buvo glaudžiai susiję. Iš trofėjinio metalo visais laikais buvo kalamos monetos. Tarpukario Lenkijos Respublika nukalė proginę sidabrinę 10 zlotų verte monetą su didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1674-1696)portretu. Ji buvo skirta 250-ųjų metinių progai, kai jungtinė Žečpospolitos, Austrijos ir Vokietijos kariuomenės mūšyje prie Vienos (1683m.rugsėjo 12d.) sutriuškino Turkijos kariuomenę. Omanu imperijos veržimasis į Dakaru Europą buvo sustabdytas daugelio tūkstančių lietuvių dėka, padėjusių galvą, kad mūšiui sumaniai vadovavęs Jonas Sobieskis būtų paskelbtas nugalėtoju. Koks būtų Europos žemėlapis jei šį mūšį būtų laimėję turkai? Monetos simbolizavo savo tautos žymiausius didvyrius, pergalės mūšius, ir su tokia nugalėtojų valiuta pasklidusia po visą pasaulį susipažindavo visos tautos. Kas yra palyginus su mūsų praeityje dominavusia lito valiuta –euriukas? Pasakysiu trumpai, drūtai: euriukas kaip šnypštukas, nusivalysime nosį ir apsiverskime, kaip estai. . Euriukas-tai laikina valiuta, jos nelaukia jokia ateitis. Prisiminkime istoriją, iš Europos vidaus kilo marai, karai epidemijos. Todel susirgs ir Euras. Trečia mūsų ddieji kunigaikščiai visada skeptiškai žiūrėjo į Europą, kuri per karus ir kalavijus mums nešė tik skurdą, karą, ligas, ir naikino mūsų protėvius, norėdami juos eksploatuoti, o Lietuvą ištrinti iš pasaulio žemėlapio. Euras  neturi teigiamos magijos ir žmonių palaikymo bei pagarbos. Mes gerbiame atskiras valstybes ir jų valiutas. O ES ar TSRS argi ne tas pats ? Labai panašu. ES kūrė Stalinas su Trockiu. Tačiau jiems gyviems to padaryti nepavyko,. Tačiau tai įgyvendino korumpuoti globalistai, europinių vertybių dainiai ir šaukliai. Monetas kalė tautos net ir savo žymiausiems tautiečiams paminėti ir pagerbti. 10 drachmanų verte moneta vaizdavo Aleksandrą Makedonietį ratą ant žirgo Bucefale atakuojantį Poro valdomą kovinį dramblį. Prof.Z.Ivinskis rašė:” Žalgirio kautynės plačiai nuskambėjo Europoje. Jas laimėjo Vilniaus ir Krokuvos sostuose sėdį Gediminaičiai savo sutartiniu veikimu . Nors ordino valstybė nuo šio smūgio laikinai atsipeikėjo, bet jis stipriai atsiliepė tolesnei egzistencijai”. Lietuvos monetų kalyklose Žalgirio mūšiui buvo kalamos proginės monetos. Tarpukaryje sidabriniuose 10 litų monetose buvo pavaizduoti Vytautas Didysis, taip pat daktaras Jonas Basanavičius ir kt. žymūs tautos didžiavyriai. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo piniginio vieneto įvedimą. Ekonominės komisijos narys V. Vaidotas pasiūlė pavadinti litu, o jo sudėtinės dalys pavadintos centais. Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Įvedant lito kursas su JAV doleriu buvo 10:1, buvo Lietuvos Banko garantuotas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso). Gana greitai naujoji valiuta pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą. Pakeitė apyvartoje cirkuliavusius rublius ir Pirmojo pasaulinio karo metu cirkuliavusias markes.

Greitai skuba tik kirmėlės į kapą

Pirmieji litai ir centai buvo banknotai. Centų ir 1, 2 ir 5 litų kupiūros dėl aktyvaus dalyvavimo cirkuliacijoje greitai susidėvėdavo, todėl jau 1923 m. pradėta ruoštis monetų kaldinimui. Tų pačių metų pabaigoje Finansų, pramonės ir prekybos ministerija pakvietė žinomus to meto dailininkus dalyvauti monetų projektų konkurse. Konkursą rengė Finansų ministerija, o kaldinimo sąlygas patvirtino Ministrų taryba.1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą su išimtine Valstybės iždo teise. Konkursas įvyko 1924 m. rugsėjo mėn. Kaune. Dalyvavo 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Dalyvavo ir lietuviško verslo atstovai - brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, tačiau siūlė didžiausią monetų kalimo kainą.  Pasiūliusi mažiausią darbų atlikimo kainą laimėjo turėjusi didelę tokių darbų atlikimo patirtį King's Norton Metal Works firma iš Birmingemo. Paskelbtą monetų sukūrimo konkursą laimėjo skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944), už kurį gavo 17 000 litų atlygį. Lietuvos finansų ministras V. Petrulis ir firmos atstovas N. Nevulis  1924 m. rugsėjį pasirašė sutartį. Joje buvo numatyti monetų nominalai, jų diametrai, tiražai ir darbų atlikimo terminai. Gavusi modelius, „King's Norton Metal Works“ įmonė per septynias savaites privalėjo pateikti pavyzdžius, o juos patvirtinus, per devynias savaites nukaldinti ir atgabenti į Lietuvą pirmąją monetų siuntą. Pirmoji 3 mln. vnt. siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 m. sausį ir vasarį pasirodė apyvartoje. Iš viso buvo nukalta 42 mln. vnt. 1, 5, 10, 20, 50 centų nominalo egzempliorių. Antroji centų laida pasirodė 1936 m. Tai buvo paskutinė iki Nepriklausomybės praradimo 1940 m. Yra likusi nemaža patvirtintų ir nepatvirtintų monetų grafinių, gipsinių ir net vaškinių modelių kolekcija, išlikę A. Aleksandravičiaus ir J. Zikaro grafiniai eskizai. Unikalus metalinių monetų pavyzdžių komplektas saugomas Trakų istorijos muziejaus fonduose. Manoma, kad analogiškas komplektas gali būti išlikęs „King's Norton Metal Works“ įmonės ar dukterinės įmonės „Lyon's Works“ saugyklose.

Kodėl 1 litas skamba gražiau nei 100 eurų?

Lietuvos valiuta litai 1938-39m.buvo galima sakyti stipriausia valiuta pasaulyje, lenkusi net depresijos kamuojamą dolerį, Lenkijos zlotą, vokiečių-markę. Euras naujadaras, jam nedaug metų, jis vargu ar atlaikys senų bičiulių kitų valstybių tradicinių  monetų spaudimą?. Kelia juoką, ir pasidygėjimą politikų, valdžios pareigūnų keliaklupščiavimas prieš kitų šalių ekonomikos ryklių šaukinius. Europinių renginių tiesmukai transplantuotos reklamos ir klipai tapo patrauklesnės už tautiškas programas, papročius, šventes, beliko paskutinis nacionalizmo  bastionas-litai. Nauja karta išaugo žinodama, kad sąžiningus sodina į kalėjimą, naivius apgaudinėja, mylinčiaisiais  naudojamasi. Tradicinis lietuviškas kuklumas-pasipuošė „nevykėlio“ epitetu. Pastarojo  laikmečio brukama idėja: ”Tegul žūva silpni ir negražūs” tinka ir litui. Mano tėvelis mėgdavo sakyti, didelėse tautose ir durnių daugiau, o mažose jų gretos retos .  Kiekviena valstybė brangina ir saugo savo valiutą.

Kaip   lietuviui  atsiskaityti: eurais ar litais?

Ar lietuviai bus laimingi su Euru? Vargu. Euras jau dabar turi blogą energetiką. Jis nesusietas nei su šalies įvykiais, nei su žymiais mūsų žmonėmis, nei su lietuviška kultūra, tradicijomis, paveldu. O gal mums jau tas pats?  Savo monetose tautos žymėdavo net savo teritorijas. Kaip antai latviai. Virš Latvių monetos trys žvaigždutės simbolizuojančios 3 valstybės regionu-Kuršą, Latgalą ir Žiemgalą. Po žemėlapiu iškaltas užrašas Latvijos Respublika. Daugybė Antikos ir Romos imperijos monetų mini savo nugalėtojus, žymiausius savo tautiečius. Romėnai monetose minėdavo nugalėtų teritorijų vardus ir vaizduodavo verkiančias ar klūpančias provincijų personifikacijas: Germanijja, Britanija, Dakija, Mauritanija, Galija, Trakcja ir t.t. O Lietuviai ar negalėtų savo lite pavaizduoti LDK žemėlapį. Gal bijo savo europinių politrukų, kurie skamba panašiai kaip gaidžiukai. Gal ir teisus prof.G.Radžvilas sakydamas “ tie politikai, kurie daugiausia šaukė už Europą ir į Europą, nieko nedavė nei Lietuvos mokslui, kultūrai, politikai, tik sumaištį ir nepasitikėjimą savo valstybe”. Įdomu, kad tie kelios dešimtys politrukų europinės tapatybės ieškotojų taip ir neišvyko iš Lietuvos, nes iš rėkavimų ir politikavimų sukūrė sau ir savo artimiesiems gerbūvį, kurio Vakaruose su lozungais niekad nesusikrausi. Jei ten tuščių kalbų takais vaikščiosi, sausu liežuviu gyvensi. Įdomiausia, kad europinių dainių ir šauklių  tarpe ypač daug asmenų, kurie taip pat ištikimai liaupsino Sovietų Sąjungą ir penkiolika respublikų jos sudėtyje. Ką gi ,pravertė sovietinė patirtis.   

Atgal