EKONOMIKA
Vingrūs biudžeto surinkimo keliai
2011 01 12
Zigmas Vilčinskas
Ūkio ministerija, Pramoninkų konfederacija pageidauja visuomenės atstovų nuomonės, kaip kovoti su šešėline ekonomika. Nebūdamas ekonomistu, dvidešimt antri metai esu eilinis pensininkas, bet bandysiu pateikti kritinių pastabų, pasiūlymų biudžeto, finansų ir kitais ekonomikos klausimais.
Seime suformuotas 2011 metų 26,8 milijonų Lt biudžetas. Lygiagrečiai šiam išpūstų skaičių biudžetui vertėtų visuomenei pateikti ir sumažintą biudžetą. Tuomet aiškiai galima būtų matyti, kiek kartų sukauptas 43 mln. Lt bankuose ir kelių milijonų litų namų taupyklėse kapitalas viršija vieno mėnesio ir bendrai visų metų biudžetą. Būtų mažiau ir skaičiavimuose painiavos.
Valstybės biudžetas gali būti skirstomas į dvi dalis. Pastovesnei daliai priklauso atlyginimų, pensijų, pašalpų išmokėjimai. Kintamesnei daliai priklauso ligoninės, mokyklų, kelių, tiltų ir kitų objektų statybos, remonto išlaidų apmokėjimai.
Pramonės įmonių, biudžetinių įmonių darbuotojai, gavę atlyginimus, pensininkai - pensijas, bedarbiai - pašalpas, privalo atlikti svarbų darbą: išlaidauti per mėnesį savo egzistencijai gautus pinigus. To nepadarius, kitą mėnesį negautų pinigų. Vadinasi, pinigai - kaip sukantis karuselei - kas mėnuo gaunami ir vėl išleidžiami, perkant prekes. Tokiu būdu skelbtas 82 mln. Lt metinis Seimo biudžetas gali būti prilygintas 6,83 mln. Lt vieno mėnesio cirkuliaciniam biudžetui.
Kas lieka iš pramonės įmonių, bankų surenkamų mokesčių, kurių dalis išmokama kaip atlyginimai biudžetiniams darbuotojams, pašalpoms – tai turėtų būti laikoma vieno mėnesio valstybės pajamomis. Jas padauginus iš 12, gausime metinę valstybės pajamų sumą, kuri skiriama, kaip minėta, statyboms, remontams ir kitiems einamiesiems reikalams asignuoti.
Taipogi kas mėnuo nustatomas biudžeto deficitas, kurį sudaro nepilnai išleidžiami atlyginimai, išlaidos turistinėse kelionėse užsienyje, pinigai, išleisti piliečiams perkant pigesnius pirkinius užsienio šalyse, nefiksuojami, piniginiai-prekiniai mainai, pinigų kaupimas namų taupyklėse, mokesčių nepriemoka, pinigai išplukdomi per užsienio bankus, neigiamas eksporto - importo santykis.
Skirstant biudžetą statybos, remonto ir kitoms išlaidoms, ne viskas tiksliai apskaičiuojama, tai yra neatsižvelgiama į mokesčių surinkimą. Statybinių medžiagų įmonės, statybos bendrovės moka PVM, VSDM, pelno ir kitus mokesčius, darbininkai gautus atlyginimus leidžia pirkdami prekes parduotuvėse, moka 3 proc. įmokas į sveikatos draudimo fondą, valstybei nereikia mokėti bedarbio pašalpos, pinigai paverčiami į nekilnojamąjį turtą.
Finansų ekspertai galėtų paskaičiuoti, kiek pinigų surenkama atgal į biudžetą. Iš šių duomenų matyti, kokią didelę ekonominę naudą valstybei duoda individualių namų ir butų statyba.
Tai taikytina ir Valdovų rūmų atstatyme. Čia tuo pačiu principu įdėti pinigai per keliolika metų nebuvo pravalgyti, bet pervesti į nekilnojamąjį turtą ir daug surinkta atgal į biudžetą. Ateityje pritrauks daugiau turistų ir pilnai atsipirks.
Kas kita su devynių aukštų rūmų statybos ir dviejų keturaukščių remontu prokurorams. Pirmiau vertėjo užbaigti stadiono statybą Šeškinėje, kuriame per renginius būtų surenkama daug pajamų.
Dažnai tenka skaityti laikraščiuose ir stebėti televizoriaus ekrane apie ekonomiškumo faktoriaus pažeidimus. Pavyzdžiui, dangoraižiškų atlyginimų, priedų, milijoninių sumų urmu išmokėjimą už įsiskolinimą kai kurioms darbuotojų grupėms ir kiti absurdiški pinigų švaistymai, kurių galbūt nenorima kelti viešumon.
Mokant pinigus mažesnėmis sumomis per optimaliai prailgintą laiką išnaudojamas mokesčių surinkimo, taupumo, išlaidavimo faktorius. Fiziniai ir juridiniai asmenys priverčiami daugiau išlaidauti. Valstybė ir savivaldybė, mokėdamos mažesnėmis dalimis užpirkimu ir skolas, lengviau pakelia išmokų naštą. Tačiau yra ir skubos atvejai, kai pinigai reikalingi išmokėti greitai.
Valstybes neretai ištinka finansinės krizės. Nesuprantama, kokios priežastys trukdo finansų stabilizavimui įvesti dviejų dalių atlyginimą – bazinį ir priedą. Per mėnesį nesurinkus pakankamai pajamų priedas nebūtų išmokamas. Lietuvoje esant didelei atlyginimų disproporcijai, gresia visiška ekonominė ir demografinė krizė.
Galima įkurdinti kasdieniniams einamiesiems reikalams smulkų valstybinį neterminuotų indėlių bankelį, kuriame be palūkanų ar su mažomis palūkanomis piliečiai galėtų pasidėti indėliuką. Prie banko veiktų labdaros fondas ir kas savaitė piniginės daiktinės loterijos.
Mano straipsnyje „Pinigai – ekonomikos kraujas” buvo detaliai išdėstyta mano finansinė koncepcija, pagal kurią fiziniai ir juridiniai asmenys, išleisdami per mėn. visus atlyginimo pinigus, o neišleistus padėdami į banką cirkuliacijai, padidintų pinigų masę, o taip galima sparčiai pakelti pragyvenimo lygį. Finansų analitikams vertėtų paskaičiuoti: galbūt 3-4 mėn. bėgyje pinigai per mokesčių sistemą būtų pilnai surenkami į biudžetą. Tą galima atskirai paskaičiuoti pensininkams ir bedarbiams.
Reikia eksperimentuoti. Valstybei vargetaujant, galima sukrapštyti pinigų daugiabučių namų statybai tik tiek, kad būtų sumokami statybos ir kitų bendrovių darbuotojams atlyginimai už darbą, už armatūrą, elektros energiją, ir viskas. Jokie mokesčiai čia neegzistuotų. Prie namo statybos būtų atgabenta kilnojamoji parduotuvė kartu su valgyklėle, kad darbininkai visą atlyginimą čia paliktų, pasiimdami atsiskaitymo su kasa čekius. Pinigai į bendrą biudžeto katilą neitų. Namas galėtų būti penkiems ar dešimčiai metų paverčiamas bendrabučiu su savu inventoriumi, po to privatizuojamas. Tokiu būdu už bendrabučio eksploataciją būtų imami nemaži pinigai. Dabar daug kas neturi ir laikino pragyvenimo būsto. Valstybė galėtų daug namų pigiai statyti ir uždarbiauti - tuo tikslu dalį atlyginimų pirma pervesdama per statybas.
Lietuvos tarpukario kaime gyveno apie 70 proc. žmonių. 10 ha ūkis išmaitindavo 10-ties asmenų šeimą. Kodėl dabar nenorima gyventi kaime ir bėgama į užsienį?
Lietuvoje sparčiai artėja demografinė krizė. Tuo tarpu, pvz., Pakistane po 1970 m. karo su Indija per keliasdešimt metų padaugėjo gyventojų nuo 80 mln. iki 164 mln. Pas mus, mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir biudžetas.
Kažkodėl nepajėgiama atspausdinti keliolikos lapų brošiūrėlės apie ekonominę geografiją ir finansininkystę, kuri būtų įdedama namų pašto dėžutėse. Eilinė visuomenė šiais klausimais yra nelabai žinanti.
Atgal
.jpg)
(1).png)
