EKONOMIKA
02 01. Sausį vartotojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas
Zigmas Palubeckis
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausio mėn. buvo minus 15. Palyginti su gruodžio mėn., jis padidėjo 1 procentiniu punktu.
Statistikos departamento duomenimis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau bedarbių skaičiaus kitimo prognozės buvo pesimistiškesnės.
Sausio mėn. 9 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 35 proc. - kad pablogėjo, 58 proc. - kad nepasikeitė (2012 m. gruodžio mėn. - atitinkamai 10, 34 ir 56 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 16 proc. gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 20 proc. manė, kad suprastės (gruodžio mėn. - atitinkamai 15 ir 25 proc.). 59 proc. gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 16 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 37 proc. - kad pablogėjo, 47 proc. - kad nepasikeitė (gruodžio mėn. - atitinkamai 16, 46 ir 38 proc.). Trečdalis (32 proc.) gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 22 proc. - kad pablogės, 42 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (gruodžio mėn. - atitinkamai 27, 30 ir 38 proc.). Sausio mėn. šalies ekonominės padėties teigiamų ir neigiamų prognozių balansas tapo teigiamas (2). Prieš tai paskutinį kartą teigiamas prognozių balansas buvo 2007 m. rugsėjo mėn.
Sausio mėn., kaip ir gruodžio mėn., 18 proc. gyventojų tikėjo artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 45 proc. prognozavo, kad jis ir toliau augs (gruodžio mėn. - 40 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausio mėn. skyrėsi nežymiai: mieste jis sudarė minus 15, kaime - minus 14. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1, o kaime - 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą tiek mieste, tiek kaime lėmė pagerėjusi nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Miesto gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą, dalis padidėjo nuo 26 iki 30 proc., kaimo - nuo 30 iki 36 proc., o manančiųjų, kad padėtis blogės, mieste sumažėjo nuo 30 iki 23 proc., kaime - nuo 29 iki 21 proc.
Tiek miesto, tiek kaimo gyventojų dalis, besitikinti savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo per artimiausius 12 mėn., beveik nepasikeitė, tačiau sumažėjo gyventojų dalis, prognozuojanti savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą: mieste nuo 26 iki 21 proc., kaime - nuo 21 iki 18 proc..
Sausio mėn., palyginti su gruodžio mėn., gyventojai prasčiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas: miesto gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išaugs, dalis padidėjo nuo 40 iki 43 proc., kaimo - nuo 40 iki 48 proc..
Per metus (2013 m. sausio mėn., palyginti su 2012 m. sausio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 38 iki 22 proc., prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą - nuo 54 iki 45 proc.. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties pokyčių per artimiausius 12 mėn. vertinimas: gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, dalis sumažėjo nuo 27 iki 20 proc..
Gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., palyginti su praėjusių metų sausio mėn., nepasikeitė.
.jpg)
