EKONOMIKA
02 08. Pagrindinė lietuvių taupymo priežastis - noras jaustis saugiau
Petras Prūsaitis
59 proc. lietuvių taupo tam, kad jaustųsi saugiau, rodo bendrovės "Mindshare" SEB banko užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas. Saugumo jausmą kaip pagrindinį taupymo tikslą nurodė tik 39 proc. latvių ir 37 proc. estų.
Lyginant su latviais arba estais, lietuviai taip pat turi daugiausia taupymo tikslų: paklaustas, kodėl jis taupo, vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas nurodė 2,3 tikslo, Latvijos ir Estijos - atitinkamai 1,4 ir 1,8 tikslo.
"Lietuviai, palyginti su latviais ir estais, turi mažiau konkretumo. Savo prioritetus sunkiau nusistato. Dar kas yra svarbu, kad į saugumą orientuoti tikslai - kad būtų saugiau, juodai dienai, atspindi tokį savotišką lietuvių pesimizmą", - pristatydama tyrimo rezultatus sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Lietuviai taip pat daugiau negu estai ar latviai naudojasi finansinėmis taupymo paslaugomis - tik 35 proc. gyventojų nesinaudoja jokiomis bankų ar kitų institucijų teikiamomis taupymo paslaugomis. Latvijoje tokių gyventojų yra 59 proc., Estijoje - 45 proc.
Pensijas kaip taupymo tikslus nurodė 42 proc. lietuvių, vaikus - taip pat 42 proc. Juodai dienai taupo 39 proc. Lietuvos gyventojų, atostogoms - 26 proc., konkrečiam daiktui - 24 proc.
Renkantis, kam taupyti, pažymėjo J. Varanauskienė, Lietuvos gyventojams aktualiausi su jų dabartine padėtimi susiję taupymo tikslai.
Tai rodo tyrimo duomenys - konkretiems daiktams taupo 41 proc. respondentų iki 30 metų, 20 proc. 30-50 metų respondentų ir 15 proc. vyresnių negu 50 metų respondentų. Vaikams taupo 51 proc. 30-50 metų respondentų, 35 proc. respondentų iki 30 metų ir 27 proc. vyresnių negu 50 metų respondentų. Pensijai taupo 51 proc. vyresnių negu 50 metų respondentų, 41 proc. 30-50 metų respondentų ir tik 28 proc. respondentų iki 30 metų.
Apskritai pensijai teigia taupantys dvigubai daugiau lietuvių negu latvių ir estų - atitinkamai 42 proc., 22 proc. ir 20 proc. J. Varanauskienės teigimu, tai galima sieti su tuo, kad Lietuvoje senatvės pensijai apskritai yra mažesnė negu Latvijoje ar Estijoje.
Tyrimo duomenimis, populiariausia finansine taupymo paslauga tarp lietuvių yra indėlis - jį turintys nurodė 43 proc. respondentų. Toliau pagal populiarumą būtų gyvybės draudimas (26 proc.) ir pensijų fondai (22 proc.). Tyrimo duomenimis, šiuo metu į akcijas ir investicinius fondus investuoja nedidelė dalis Lietuvos gyventojų - atitinkamai 4 ir 5 procentai.
Pasak J. Varanauskienės, tai atitinka klasikinį turto taupymo modelį - pirmiausia pasirenkamos paprasčiausios turto taupymo formos, skirtos saugumo poreikiams patenkinti, vėliau ima rūpėti sukaupti daugiau turto, prisiimant ir didesnę riziką.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai, jei turėtų galimybę, dabar būtų labiau linkę "investuoti" pinigus į kokį nors brangų daiktą - taip nurodė net 43 proc. respondentų. Tokiai investicijai šiandien ryžtųsi apie 27 proc. latvių ir tik 15 proc. estų. Kad turėdami galimybę pasidėtų finansinį indėlį, nurodė 28 proc. lietuvių.
Tačiau brangaus daikto įsigijimą kaip vienintelį pinigų panaudojimo būdą paminėjo tik 23 proc. lietuvių. Penktadalis (20 proc.) svarstytų ir galimybę įsigyti brangų daiktą, ir taupyti ar investuoti. Daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiandien norėtų tik taupyti ir kaupti finansinį turtą.
Tai, kad turėdami pinigų juos laikytų namuose, nurodė tik 10 proc. lietuvių. Kitose Baltijos šalyse šis rodiklis buvo gerokai didesnis - namie pinigus laikytų 19 proc. latvių ir 15 proc. estų.
Apskritai įvertinus ir tyrimą ir objektyvius duomenis, tokius kaip pragyvenimo lygis valstybėse, latviai išsiskiria iš kitų Baltijos šalių kaip mažiausiai taupantys su finansinių institucijų pagalba, sako J. Varanauskienė.
"Mažiausiai taupantys, turintys mažiausiai indėlių yra latviai. Tuo tarpu estai ir lietuviai, įvertinus pajamų lygį estų ir lietuvių, būtų panašiose pozicijose. Latviai turi mažiausiai santaupų finansinėse institucijose", - sakė ekspertė.
J. Varanauskienė taip pat pažymėjo, kad tarp lietuvių, kurie nurodė nesirenkantys jokių taupymo priemonių finansinėse institucijose, 54 proc. sako taupantys nenumatytiems atvejams, 40 proc. - vaikams, 34 proc. - pensiniam amžiui. Anot jos, gali būti, kad visi šie asmenys taupo namuose.
Apskritai kas antras respondentas, paminėjęs pensinį amžių tarp taupymo tikslų, nekaupia lėšų pensijų fonde arba pagal gyvybės draudimo sutartį, parodė tyrimas.
Anot J. Varanauskienės, tokia padėtis paaiškinama, jeigu asmuo jau greitai pasieks pensinį amžių, tačiau jaunimas, norintis sutaupyti pensijoms, turėtų taupymo priemonėmis rūpintis iki pensinio amžiaus likus dar daug laiko.
Baltijos šalių namų ūkių taupymo elgsenos tyrimą SEB banko užsakymu internetu 2012 metų lapkričio mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė "Mindshare". Atliekant tyrimą, Lietuvoje apklausti 1 061, Latvijoje - 942, Estijoje - 1 023 respondentai.
.jpg)
(1).png)
