EKONOMIKA
02 08. Valstybės kontrolė: viešieji pirkimai orientuoti į procesą, o ne rezultatą
Karolis Uždavinys
Valstybės kontrolės atliktas viešųjų pirkimų auditas parodė, kad dabartinėje viešųjų sistemų sistemoje itin daug dėmesio skiriama procedūroms vykdyti, o ne siekti tikslų, ir tai lemia, kad lėšos naudojamos neracionaliai, negaunama ekonominės naudos.
Valstybės kontrolė pastebi, kad Lietuvoje 2009-2011 m. 97 proc. pirkimo atvejų buvo pasirinktas lengviausiai taikomas mažiausios kainos vertinimo kriterijus, nors mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai dažnai nevykdo savo įsipareigojimų, o teikiama paslauga arba produktas būna nekokybiški. Todėl pirkėjai patiria ir materialinių nuostolių, ir papildomų laiko sąnaudų.
Kitose Europos Sąjungos šalyse gerokai dažniau - daugiau nei 60 proc. pirkimo atvejų - pasirenkamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Lietuvoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus taikomas tik 4 proc. pirkimų, nes šį kriterijų sudėtinga nustatyti, trūksta praktinių šio kriterijaus taikymo pavyzdžių.
Anot Valstybės kontrolės, viešųjų pirkimų įstatymas yra sudėtingas ir sunkiai suprantamas, o nuolatiniai jo pakeitimai apsunkina supaprastintų viešųjų pirkimų procesą ir neleidžia nusistovėti nuosekliai viešųjų pirkimų praktikai.
Valstybės kontrolė pažymi, kad viešųjų pirkimų procedūrų daugėja, ilgėja pirkimo procesas, atsiranda daugiau techninio darbo, o tam reikia papildomų žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų.
Be to, dėl vis sudėtingesnių procedūrų viešuosius pirkimus vykdantys darbuotojai priversti nuolat kelti kvalifikaciją, trūkstant reikiamos kvalifikacijos specialistų perkamos ekspertų paslaugos, todėl viešiesiems pirkimams vykdyti tenka skirti vis daugiau lėšų.
Perkančiosios organizacijos, norėdamos keisti sutarties sąlygas, privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimą. Tačiau VPT, teigia Valstybės kontrolė, ne visada įvertina savo sprendimų pasekmes galutiniam pirkimų rezultatui.
Įstatymo reikalavimų vykdymo priežiūra neturėtų būti tik procedūrų laikymosi vertinimas, neatsižvelgiant į rezultatus. Analizuodamos ir vertindamos viešųjų pirkimų procesą, visos kontrolės sistemoje dalyvaujančios įstaigos turėtų vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.
Valstybės kontrolė po audito pateikė rekomendacijas Ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.
Viešųjų pirkimų įstatymas nuo jo įsigaliojimo 1997 m. iki 2012 m. vidurio buvo keičiamas 37 kartus - vidutiniškai kas pusmetį. Supaprastintus pirkimus reglamentuojantys Įstatymo straipsniai per 2009-2012 metus buvo keičiami 16 kartų.
Viešųjų pirkimų vertė prilygsta dešimtadaliui bendrojo šalies produkto arba daugiau kaip trečdaliui šalies nacionalinio biudžeto. 2011 m. 80 proc. visų šalyje vykdytų viešųjų pirkimų buvo supaprastinti pirkimai. Tai sudarė 33 proc. visų pirkimų vertės.
.jpg)
(1).png)
