EKONOMIKA
02 26. Europos Komisija Lietuvai prognozuoja stabilų augimą
Barbora Valevičienė
2012 metai Lietuvai buvo dar vieni energingo augimo metai, teigiama Europos Komisijos (EK) pranešime. Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 metais išaugo 3,6 proc., jo augimą skatino privatus vartojimas ir grynasis eksportas.
Iš pradžių privatus vartojimas buvo pagrindinis augimo variklis, tačiau ilgainiui priblėso. Neramumai dėl euro zonos skolų krizės pakenkė verslo pasitikėjimui ir galiausiai trečiąjį metų ketvirtį investicijų apimtys sumažėjo. Vis dėlto BVP antrąjį metų pusmetį augo sparčiau dėl ženkliai padidėjusio grynojo eksporto. Prekių ir paslaugų eksportas 2012 metais išaugo 10,2 proc., importas - 6,0 proc. Tokį energingą augimą palaikė stipri plėtra kitose Baltijos valstybėse, taip pat rekordinis žemės ūkio produkcijos eksportas. Dėl šių priežasčių pagerėjo Lietuvos prekybos ir einamosios sąskaitos balansas.
2013 metais šalies ekonomika turėtų toliau augti, prognozuoja EK. Naujausi duomenys rodo, kad ekonominės nuotaikos turėtų pagerėti, prognozuojamas ilgalaikis gamybos apimčių augimas. Ypač turėtų išaugti privačios investicijos, nes paskolos iš esmės tapo prieinamos, palūkanų normos pasiekė istorines žemumas, o kompanijos turi pakankamų lėšų rezervų, kad galėtų finansuoti potencialias investicijas. Dauguma kompanijų savo 2013 m. planuose numato didinti investicijas. Valstybinės investicijos prognozuojamu laikotarpiu taip pat turėtų augti, nes jas toliau remia ES finansuojami projektai. Tačiau privatus vartojimas, manoma, sulėtės ir priklausys nuo 2013 ir 2014 m. darbo užmokesčio fondų.
Lietuvos realusis BVP, prognozuoja EK, 2013 m. turėtų išaugti 3,1 proc., 2014 metais - 3,6 proc., bet esama rizikos, kad investicijų augimas gali strigti, o tai turėtų įtakos ir bendram ūkio augimui. Vienkartinės rizikos susijusios su eksporto veikla.
Sulėtėjus maisto produktų ir energijos išteklių kainų augimui infliacija Lietuvoje 2012 m. sumažėjo iki 3,2 proc. Bazinė infliacija išliko ties 2,4 proc. riba, nes lėtesnį perdirbtos produkcijos kainų augimą kompensavo didesnis paslaugų ir pramonės prekių kainų augimas.
Tokios tendencijos turėtų išlikti ir artimiausiais metais. Bendras infliacijos rodiklis 2013 m. turėtų sumažėti iki 2,4 proc., o 2014 m. - ūgtelėti iki 2,9 proc., kai lengvatinis PVM tarifas, kuris yra taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, nustos galioti.
Situacija darbo rinkoje gerės lėtesniais tempais, prognozuoja EK. 2012 metais užimtumas toliau augo visuose sektoriuose, ir nedarbo rodiklis sumažėjo iki 13 proc. (nuo 15,3 proc. 2011 metais). Tačiau įmonės išlieka atsargios ir yra linkusios samdyti daugiau neetatinių darbuotojų. Naujų darbo vietų skaičius toliau augs, bet lėtesniais tempais, priklausomai nuo ekonomikos plėtros ir galimo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Nedarbas 2013 metais turėtų sumažėti iki 11,4 proc., 2014 metais - iki 9,8 proc.
Realaus darbo užmokestis 2012 metais augo po trejus metus trukusio nuosmukio. Prognozuojama, kad darbo užmokestis Lietuvoje toliau didės, jo augimą paskatins 17,6 proc. padidintas minimalus atlyginimas.
2012 metais bendrasis Lietuvos valstybės deficitas sumažėjo iki 3,2 proc. BVP, prognozuojama, kad jis toliau mažės iki 2,9 proc. 2013 metais ir iki 2,4 proc. 2014 metais.
Bendros pajamos ir išlaidos 2012 metais beveik atitiko biudžeto planą. 2013 m. biudžete ribojamas išlaidų augimas siekiant pagerinti fiskalinio deficito rodiklius. Valstybės sektoriaus atlyginimų įšaldymas galios ir 2013 metais. Tačiau ženkliai padidinus minimalų atlyginimą, turėtų padidėti valstybės sektoriaus darbo užmokesčio fondas.
Akcizo benzinui ir cigaretėms padidinimas turėtų kompensuoti PVM tarifo, taikomo transporto ir žiniasklaidos sektoriams, sumažinimą, bet ne pakankamai, kad padengtų sumažinto PVM tarifo šildymui galiojimo pratęsimą. "Sodros" deficitas turėtų sumažėti pagerėjus situacijai darbo rinkoje.
Struktūrinis deficitas 2012 metais, prognozuoja EK, sumažės nuo 2,7 proc. BVP 2012 metais iki 2,2 proc. 2013 ir 2014 metais. Valstybės skola 2013 ir 2014 metais turėtų kiek stabilizuotis - ties 40 proc. BVP riba (2012 m. valstybės skola siekė 41,1 proc. BVP).
.jpg)
