EKONOMIKA
03 01. Kiekvienam savo bute leidus įsirengti šilumos skaitiklius , Lietuva kasmet Gazpromui mokėtų trečdaliu milijardo litų mažiau
Rimvydas Žiliukas
Daug ir veidmainiškai šnekama apie 38 tūkstančių Lietuvos daugiabučių namų renovaciją, tačiau renovacijos traukinys štai jau du dešimtmečius taip ir nepajuda iš vietos. Akivaizdu, jog ir Algirdo Butkevičiaus žadama Lietuvos daugiabučių namų renovacija užsitęs iki šio šimtmečio pabaigos. Be to dabar bus renovuojama kvartalais. Tad daugiau nei devyniasdešimčiai procentų gyventojų, kurie į tuos renovuotinus kvartalus nepateks, iš anksto atimama galimybė renovuoti savo namus.
Lietuvos vyriausybė dar 1997-12-31 priėmė nutarimą Nr.1507, įpareigojantį tiekėjus įrengti butuose dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Dujų, elektros, šalto bei karšto vandens skaitikliai jau seniai yra įrengti beveik kiekviename Lietuvos bute. Tačiau individualių šilumos skaitiklių daugiabučių namų butuose įrengimą iki šiol blokuoja gazpromui tarnaujantys valdininkai ir energetikai. Dėl šios priežasties nevyksta ir daugiabučių namų renovacija, kadangi žmonės nėra suinteresuoti investuoti į namo šildymą, nes nauda už sutaupytą šilumą atitektų ne investavusiajam, bet visiems namo gyventojams. Taigi neįgali valdžia renovuoti daugiabučių namų nesugeba, o renovuoti savo butus patiems gyventojams neleidžia.
Valdžia teisinasi, kad nėra pinigų. Bet jei nėra pinigų, tai nešvaistykim jų! Juk dabar daugiabučių gyventojų butai yra prievarta perkaitinami. Jei būtų galima įsirengti individualius buto šilumos skaitiklius, tai daugelis gyventojų mielai įsirengtų ir termoreguliatorius prie kiekvieno radiatoriaus. Tada jie galėtų taupyti pinigus, palaikydami ne aukštesnę kaip 16 laipsnių temperatūrą miegamajame, o kai nebūna namuose, tai ir visame bute. Taip yra Europoje, kur kiekvienas perka šilumos tiek, kiek jis pats nori ir temperatūrą kiekviename kambaryje europietis palaiko tokią, kokios jis pats nori.
Tačiau pas mus ne gyventojas tai sprendžia, o gazpromui parsidavę energetikai bei valdininkai. Jie nusprendė, kad visuose kambariuose turi būti 18-20 laipsnių ir tuo remdamiesi bruka visiems 20 laipsnių ar net aukštesnę temperatūrą. O kambariuose, pro kurių langus šviečia saulė, būna ir 24, ir net 26 laipsniai, nes gazpromas nori mums parduoti kuo daugiau savo dujų. Juk Lietuva už dujas moka brangiau, negu kitos Europos Sąjungos valstybės. Šitokiu būdu už bereikalingai sudegintas dujas, perkaitinant Lietuvos daugiabučius, jų gyventojai kasmet sumoka po pusę milijardo litų. Iš šios sumos trečdalis milijardo litų atitenka gazpromui.
Mokėdami tik už savo sunaudojamą šilumą, gyventojai būtų suinteresuoti ją taupyti. Todėl jie savo jėgomis (o tai reiškia kelis kartus pigiau) atliktų kitus būtiniausius šilumą taupančius darbus (apsišiltintų atitvarines konstrukcijas iš vidaus, susitvarkytų langus, už radiatorių susidėtų vos 6 litus tekainuojančius aliuminio lakštus, kurie neleistų šildyti lauko sienos, o atspindėtų šilumą į kambarį ir pan.). Atlikus šiuos darbus gerokai sumažėtų daugiabučių namų šilumos nuostoliai, todėl daugiabučių gyventojai sutaupytų dar apie pusę milijardo litų.
Taigi įsirengus savo butuose šilumos skaitiklius, daugiabučių šildymui būtų sudeginama dvigubai mažiau dujų. Jų gyventojai mokesčių už šildymą iš viso sumokėtų kasmet apie milijardu litų mažiau, o Lietuva gazpromui už dujas sumokėtų kasmet po 2/3 milijardo litų mažiau, nei moka dabar. Pagalvokime, kiek galėtume Lietuvoje pastatyti puikių sporto rūmų, filharmonijų, tarptautinio lygio plaukimo baseinų, tiltų, jei šie 2/3 milijardų litų kasmet neiškeliautų į Maskvą gazpromui?
Jei kiekvienam norinčiajam būtų leista įsirengti savo bute šilumos skaitiklius, nereikalaujant kaimynų sutikimo, tai iš pradžių juos įsirengtų tik keli procentai gyventojų. Tačiau po metų, pamatę, kad tai apsimoka, jų pavyzdžiu pasektų daugelis. Po 4-5 metų šilumos apskaitos skaitikliai jau būtų daugumoje Lietuvos daugiabučių. Taip atsitiko, kai kiekvienam gyventojui, nereikalaujant kaimynų sutikimo, buvo leista įsivesti vandens bei dujų skaitiklius savame bute.
Pernai mums į pagalbą atėjo Europos Sąjunga, pareikalavusi iki 2017 metų įvesti šilumos apskaitos skaitiklius kiekviename bute. Tačiau leidimą panorusiam tai padaryti mūsų valdininkai ir energetikai apraizgo neįgyvendinamais reikalavimais: gauti visų namo gyventojų ir dar krūvos įvairių valdininkų sutikimą.Savo butuose įsirengusieji šilumos skaitiklius yra šantažuojami, tampomi po teismus, vis vien reikalaujant sumokėti už šildymą pagal tiekėjų pateikiamas sąskaitas, neatsižvelgiant į bute naujai įrengtų skaitiklių rodmenis.
Valdininkai ir energetikai teigia, kad jie leidžia įsirengti skaitiklius butuose. Tačiau tai tėra tik jų gudravimas, nes jie leidžia juos įsirengti tik visiems namo gyventojams, puikiai suvokdami, kad susitarti visiems iki paskutinio gyventojo yra neįmanoma. Jie mulkina žmones įrodinėdami, jog vienam ar keliems daugiabučio namo gyventojams įsirengti apskaitą ir reguliavimą tik savo bute negalima, nes tai neva hidrauliškai išbalansuotų namo šildymo sistemą. Ir jie šneka tokias nesąmones, nepaisydami to, kad jie patys ir išbalansavo šildymo sistemas, atsisakę kiekio reguliavimo šilumos centruose, nereaguodami į savavališką grindų šildymo įsirengimą, į savavališką radiatorių pasididinimą.
Šitaip hidrauliškai išbalansavus šildymo sistemas šiandien vieniems gyventojams yra per karšta (ypač susidėjusiems naujus langus), kitiems – per šalta. Valdininkai ir energetikai pliauškia niekus, siūlydami hidrauliškai subalansuoti sistemas, rekonstruojant šilumos centrus. Iš tikrųjų jokios šilumos centrų rekonstrukcijos padėtes išgelbėti negali. Dabar tik termoreguliatorių įrengimas prie kiekvieno radiatoriaus gali vėl subalansuoti šildymo sistemas, t. y. pasiekti, kad kiekvienas kambarys gautų šilumos tiek, kiek nori pats to buto šeimininkas. Tokia tvarka yra Vakarų Europos valstybėse.
Jau daugelį metų šitaip yra rekonstruojami Lietuvos daugiabučiai, kuriuose vieni gyventojai atsiskaito pagal savo butuose įrengtų šilumos skaitiklių rodmenis, o neįsirengusieji skaitiklių – pagal bendrą šilumos centre įrengtą šilumos skaitiklį. (Gaila tik, kad taip rekonstruotų namų yra labai maža) O valdininkai ir energetikai vis vien aiškina, kad to padaryti neįmanoma, nepaisydami netgi to, kad valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra patvirtinusi šitaip rekonstruotų daugiabučių šildymo sistemų mokesčių už šildymą skaičiavimo metodus.
Apsimetę skriaudžiamųjų gynėjais valdininkai ir energetikai prievartinį šilumos brukimą vartotojams dangsto kilniais tikslais - rūpinimusi, kad žemesnę temperatūrą savo bute palaikantys gyventojai neskriaustų mėgstančių šilčiau gyventi savo kaimynų. Esą, įsirengę savo bute šilumos skaitiklius bei termoreguliatorius, gobšuoliai apskritai išsijungs savo radiatorius, savo bute palaikydami tik 16-18 laipsnių temperatūrą, ir gyvens kaimynų sąskaita, siurbdami šilumą iš kaimynų. Tačiau kiekvienas šildymo sistemų projektuotojas žino, kad tarp gretimų patalpų esant 5 laipsnių ar mažesniam temperatūrų skirtumui, šilumos nuostoliai net neskaičiuojami: tokie jie yra nereikšmingi. Todėl išjungus savo radiatorius palaikyti 16-18 laipsnių temperatūros savo bute nepavyks.
Kažkodėl tokius niekus paistantiems „skriaudžiamųjų gynėjams“ neateina į galvą, kad išsiklijavus termoizoliacija sienas nuo tokio 10-15 laipsnių temperatūroje norinčio gyventi gobšuolio, problemos neliktų. Beje kiekvienas jau seniai privalėjo šitaip izoliuoti sienas nuo kaimynų jau vien dėl to, kad negirdėtų kaimynų triukšmingų švenčių ar jų televizoriaus. O šito dar ligi šiol nepasidariusiajam, nederėtų skųstis, kad savo buto šiluma šildo kaimyną, lygiai, kaip ir tam, kuris neįsistiklinęs išmušto lango, skundžiasi, kad jo bute šalta ir reikalauja šilumos tiekti daugiau.
Ko verti tokie „skriaudžiamųjų gynėjų“ paistalai, rodo nesudėtingas skaičiavimas. Papildoma šiluminė izoliacija nuo mėgstančio gyventi vėsiasniame bute kaimyno tekainuotų kokius porą šimtų litų. Ir tarnautų ji 30 metų. O įsirengęs šilumos skaitiklius savo bute gyventojas per tuos 30 metų sutaupytų šimteriopai didesnę sumą. Bet ar sveiko proto žmogus pagailės vieno lito, šitaip prarasdamas šimtą litų? O juk tarp šitaip siūlančių valdininkų ir energetikų yra net mokslo laipsniais tituluotų asmenų. Nejaugi jiems ne gėda pliaukšti tokius niekus?
Užuot parėmę įsirengiančius savo bute skaitiklius, užuot padėję jiems gauti ES finansinę paramą, valdininkai ir energetikai stengiasi juos nubausti, užkraudami jiems vieniems visokiausias bendrąsias namo išlaidas, kiršina prieš juos kaimynus, įrodinėdami neva skaitiklius įsirengiantieji norį taupyti kaimynų sąskaita. O po to dar reikalauja pristatyti aktą, su visų to namo gyventojų parašais, liudijančiais, jog jie pritaria skaitiklio įrengimui kaimyno bute. Bet juk tai patyčios. Kiek gi tai tęsis?
Teisės aktai suteikia teisę vartotojams pirkti šilumos tiek, kiek jie patys nori. Teisės aktai taip pat suteikia teisę vartotojams atsiskaitinėti už gaunamas paslaugas pagal savo bute įrengtų šilumos skaitiklių rodmenis. Teisės aktai nenumato, kad norintieji įsirengti savo bute šilumos skaitiklius privalo prašyti kažkieno malonės. Tai kada gi baigsis ši gazpromui parsidavusių valdininkų ir energetikų savivalė? Pareikalaukime pagaliau laikytis teisės aktų!
Atgal