EKONOMIKA
03 29. Žaliasis auksas
Techn.m.dr. Ramutis-Romualdas Juškevičius
Brangsta dujos, šildymas. Pažvelkim į šią problemą plačiau. Mūsų Žemei parinktas labai geras atstumas iki Saulės, kur jai nei per šalta, nei per karšta. Jeigu Žemė būtų 1 proc. toliau nuo Saulės, ji būtų ledo rutulys (Marse vidutinė temperatūra – 60 laipsnių). Jeigu atstumas nuo Saulės iki Žemės būtų 5 proc. mažesnis, Žemė būtų karšta krosnis (Veneroje vidutinė temperatūra + 460 laipsnių).
Kodėl Saulė vis šviečia ir šildo Žemę? Pasirodo Saulėje vyksta termobranduolinė vandenilio sintezė į helį. Saulėje ši reakcija vyksta jau 4,5 mlrd. metų, ir vandenilio atsargų dar yra 5 mlrd. metų.
Saulė – tai saugiai veikiantis termobranduolinis reaktorius. Saulė naudoja vandenilio atsargas atsargiai, „silpna sąveika“ – todėl šviečia milijardus metų (ne taip, kaip vandenilinėje bomboje, kur yra sunkusis vandenilis).
Saulė ne tik šildo Žemę, bet jos energija Žemėje virsta vėjo, vandens energija, o svarbiausia - ji kaupiasi augaluose.
Kai kas sako, kad nafta – juodasis auksas. Todėl augmeniją galima vadinti žaliuoju auksu.
Kiekvienais metais Žemės paviršiuje augmenija susintetina apie 100 mlrd. tonų anglies. Šios anglies energijos kiekis 10 kartų viršija Žemės gyventojų naudojamą energiją.
Kai kuriose šalyse kaip kuras naudojama biomasė – menkavertės medienos atliekos.
Ypač greitai auga pakelėse krūmai. Jeigu juos nupjauna, tai po 2-3 metų jie vėl atauga. Prie kelių auginti medžius pavojinga – lūždamos šakos nutraukia elektros laidus, kelia pavojų žmonėms ir automašinoms. Auginti javus ar daržoves prie kelių taip pat netinka – užteršta žemė. Geriausia pakeles apsodinti krūmais ir juos naudoti kurui. Pelkėtose vietose taip pat geriau auginti krūmus kurui, o ne mišką.
Atgal
.jpg)
(1).png)
