EKONOMIKA
06 14. Šalies finansų sistemą gali pakirsti savivaldybių finansinės padėties pablogėjimas ir nesubalansuota kredito unijų veikla
Robertas Kaminskas
Šalies finansų sistema yra pakankamai atspari stipriems ir netikėtiems sukrėtimams. Tačiau kita vertus, kredito įstaigos toliau privalo stiprinti pasirengimą galimoms rizikoms atremti, įspėja Lietuvos bankas naujausioje savo Finansinio stabilumo apžvalgoje. Pagrindiniai iššūkiai šalies finansų sistemai šiuo metu matomi du: savivaldybių finansinės padėties pablogėjimas ir nesubalansuota kreditų unijų veikla.
"2012-201 metų sandara tam tikru aspektu buvo išskirtinė. Metų pradžioje ėmėmės agresyvių ir kraštutinių veiksmų", - trečiadienį pristatydamas Finansinio stabilumo apžvalgą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir priminė Ūkio banko ir kelių kredito įstaigų veiklos sustabdymą.
Pagrindiniai riziką ribojantys rodikliai, pasak LB valdybos pirmininko, yra tai, jog bankų kapitalas buvo du kartus didesnis nei reikalaujama, bankai laikė didesnes nei reikalaujama likvidumo atsargas. LB konstatuoja, kad 2012 m. paskolų portfelis padaugėjo daugiau kaip 1 proc. arba 170 mln. litų, bankai skolinimąsi vertina palankiau.
"Tai rodo, kad judame į kalną", - sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, šalies finansų sistema pastaraisiais metais jau įrodė gebėjimą atremti iššūkius. Net ir sustabdžius kelių kredito įstaigų veiklą indėlių suma sistemoje augo iki naujų rekordų, o kapitalo pakankamumo rodikliai gerėjo.
"Vadinamojo streso testo rezultatai parodė, kad šalies bankų sektorius atlaikytų staigaus ekonomikos nuosmukio nulemtą skolininkų finansinės būklės pablogėjimą, staigų indėlių sumažėjimą, kitus sukrėtimus. Vis dėlto šalies kredito įstaigos negali prarasti budrumo ir toliau privalo skirti deramą dėmesį kapitalo stiprinimui ir likvidumui valdyti", - konstatuoja LB.
Atliekant naujausią testavimą vertintos kelios bankų veiklą galinčios paveikti rizikos: užsitęsusi kai kurių euro zonos šalių skolų krizė ir užsienio paklausos kritimas, padidėjęs jautrumas galimoms rizikoms Skandinavijos šalyse, ilgą laiką esančios mažos palūkanų normos finansų rinkose.
Anot LB, pagal teorinį modelį, jei šios rizikos realizuotųsi, vienas pagrindinių šalies ūkio variklių - eksportas - per metus smuktų daugiau nei ketvirtadaliu, o šalies bendrasis vidaus produktas sumažėtų dešimtadaliu. Tai esą pablogintų skolininkų galimybes grąžinti paskolas. Testo rezultatai rodo, kad vidutinis bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis po sukrėtimų sudarytų 12 proc. ir būtų didesnis už nustatytą 8 proc. normatyvą.
Pasak V. Vasiliausko, gyventojų pasitikėjimą bankų sistema rodo ir indėlių didėjimas - per 2012 m. indėlių kiekis didėjo apie 10 proc. ir pasiekė visų laikų aukštumas (per 43,5 mlrd. litų). Indėliai sudarė beveik 45 proc. visų bankų įsipareigojimų. Itin žemos indėlių palūkanų normos lėmė, kad indėlių struktūra persiskirstė, t. y., nesant finansinio suinteresuoto laikyti terminuotus indėlius, indėliai pasislinko į einamąsias sąskaitas. Kovo mėnesio duomenimis, einamose sąskaitose laikomų lėšų proporcija padidėjo nuo 51 proc. iki 57 proc.
"Dėl rekordinių palūkanų žemumų terminuotų indėlių kiekis mažėja", - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Apžvalgos duomenimis, išlieka tendencija, kad namų ūkiai daugiau grąžino nei skolinasi, tai reiškia, kad mažėja neigiamo kreditavimo. Prognozuojamas didesnis paskolų negu indėlių portfelis.
Skaičiuojama, kad draudimo įmonės pasiekė rekordinį - 89 mln. litų - pelną, kurį lėmė investavimo ir pagrindinė - draudimo - veikla.
LB taip pat atkreipia dėmesį į savivaldybių įsiskolinimus, kurių limitai didėja ir tai gali tapti iššūkiu finansų sistemai.
"Jeigu tendencija išliktų, tai vieną dieną gali atsitikti taip, kad savivaldybės dirbs tik tam, kad grąžintų skolas", - sakė V. Vasiliauskas. Jis patikslino kalbąs apie didžiąsias savivaldybes, o pavyzdine įvardino Visagino savivaldybę.
Centrinis bankas pavojų šalies finansų sistemai mato ir iš kai kurių kredito unijų.
"Staigi kredito unijų plėtra turi būti lydima adekvataus rizikos valdymo", - įspėja V. Vasiliauskas.
.jpg)
