EKONOMIKA
12 30. Dešimtadaliu padidėtų šalyje gyventojų užimtumas profesionalizavus darbą namų ūkyje
Soc. m. dr., doc. Marijona Rastenytė
Tarptautinės Darbo Organizacijos Tarptautinės darbo konferencijos 99- osios (2010/06/15) sesijos nuomone nuspręsta „namų ūkyje dirbančių asmenų orumo nežeminančio darbo“, klausimu surengti valstybių ir socialinių partnerių diskusiją, siekiant nustatyti geriausią būdą užtikrinti šiai kategorijai priklausančų dirbančių asmenų teises ir jiems tinkamas darbo sąlygas.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) dėl darbo namų ūkyje profesionalizacijos (2011/C 21/07) nuomone skelbiama, kad būtų priimta tokio darbo ypatumus atitinkanti veiksminga priemonė.
Profesionalizacijos apibrėžtis
Darbų, kuriuos apima sąvoka „darbas namų ūkyje ir šeimoje“, išmokstama savimokos būdu. Skirtingos kartos mokosi skirtingų dalykų. Tokią savimoką būtina pripažinti ir apibrėžti išmoktų dalykų ir būtinų įgūdžių turinį. Taip pat būtina įvesti mokymąsi visą gyvenimą. Kaip ir kituose, šiame sektoriuje taikomos technologinės naujovės ir atsižvelgiant į naujas mokslo žinias mitybos srityje ir naujus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Norint sukurti geresnes tokio darbo sąlygas, reikia išsamiai apibrėžti atliktinas užduotis, ateisingai atlikti bet kurio kliento užduotis arba patvirtinti įgytą patirtį. Mokymasis ir įgyta patirtis turėtų būti patvirtini gebėjimus patvirtinančia pažyma. Galimybė įdarbinti asmenis, kurių įgūdžiai patvirtinti pažyma, turi tenkinti būtent darbdavių ir klientų interesus.
Profesionalizuoti reiškia užtikrinti darbuotojams tokias pačias teises ir apsaugą, kokias turi biuruose ar gamyklose dirbantys asmenys: deramą atlyginimą, į kurį būtų įskaitytas kelionės laikas nuo vieno iki kito darbdavio namų, nustatytas savaitės darbo valandas, teisę į mokamas atostogas, sveikatos ir saugos taisyklių paisymą, deramą pensiją, motinystės apsaugą, mokamas atostogas dėl ligos, kompensaciją negalios atveju, atleidimą iš darbo ar darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančias taisykles, galimybę pateikti skundą piktnaudžiavimo atveju, realią galimybę gauti profesinį mokymą ir siekti karjeros, kaip ir kitose profesijose.
Profesionalizuoti – tai šį darbą įvaldyti kaip profesiją ir kovoti su stereotipais, kurie šiandien tokias užduotis priskiria moterims. Darbo namų ūkyje profesionalizacijos pažanga galėtų būti įvertinta pagal šio sektoriaus lyčių pusiausvyros pažangą.
Darbo namų ūkyje apibrėžtis
Svarbiausia darbo namų ūkyje ypatybė – jo nematomumas. Namų ūkyje dirbančių vyrų ir moterų užduotys ir visų pirma jų pareigos retai kada įvardijamos ar išvardijamos. Darbdaviai patiki savo namus ir vaikus asmenims, kurių kompetencijos patikrinti jie negali. Namų ūkyje atlikto darbo, palengvinančio kasdienį šeimų gyvenimą vertė, pabrėžiama, kad be jo visuomenė negali funkcionuoti. Šią vertę būtina pripažinti.
Darbus namų ūkyje ir šeimoje gali atlikti viešųjų socialinių tarnybų įdarbinti asmenys, valdžios institucijų remiamos asociacijos, privačios įmonės arba namų ūkyje dirbantys darbuotojai pagal privačius susitarimus oficialius arba neoficialius, jei darbdavys yra privatus asmuo. Nors visais šiais atvejais darbus namų ūkyje beveik visada atlieka tik moterys, darbo ir įsidarbinimo sąlygos paprastai yra geresnės viešosiose socialinėse tarnybose ir įmonėse, kuriose darbuotojai gali burtis į organizacijas, socialiniai partneriai derasi dėl kolektyvinių sutarčių ir atliekamos oficialios patikros.
Remiantis Tarptautinio darbo biuro tarptautiniu standartiniu profesijų klasifikatoriumi (TSPK), darbas namų ūkyje klasifikuojamas dviejose pagrindinėse grupėse, kurioms priskiriamos tam tikros užduotys ir atitinkamas kvalifikacijos lygis. Penktai pagrindinei grupei priklauso prekybos įmonės, įstaigos ir privatūs namų ūkiai. Joje nurodytos dvi didelės kategorijos: ūkvedžiai ir maitinimo įmonių darbuotojai, kuriam priklauso namų bendrosios priežiūros personalas, kitur nepriskirti panašaus pobūdžio darbuotojai ir virėjai, slaugos ir kitur nepriskirti panašaus pobūdžio darbuotojai, įskaitant už vaikų priežiūrą atsakingus asmenis ir gyvenamojoje vietoje paslaugas asmenims teikiantys darbuotojai. Į šios grupės pogrupį įtrauktus darbus visų pirma atlieka paslaugas namų ūkyje teikiantis personalas, tai yra vaikų priežiūros darbuotojai – tai asmenys, kurie „prižiūri darbdavio vaikus ir stebi jų kasdienę veiklą“, ir kad jie privalo atlikti šias užduotis:
padėti vaikams susitvarkyti (nusiprausti), apsirengti ir pavalgyti,
nuvesti vaikus į mokyklą ir parvesti juos namo, būti kartu laisvalaikio išvykų metu,
žaisti su vaikais ir juos užimti, skaityti jiems ar sekti pasakas,
tvarkyti vaikų miegamuosius ir žaidimų vietą,
rūpintis vaikais mokykloje pietų pertraukos metu ar kitu metu, kai nevyksta pamokos,
rūpintis vaikais mokykloje jiems vykstant į ekskursijas, muziejus ar kitas panašias išvykas,
atlikti kitas susijusias funkcijas, prižiūrėti kitus darbuotojus.
Panašiai asmens priežiūros namuose darbuotojai „tenkina tam tikrus asmeninius poreikius ir, apskritai, namų aplinkoje slaugo asmenis, kuriems slauga būtina, nes jie serga fizine ar psichine liga, yra neįgalūs arba kenčia nuo senstančiam žmogui būdingų sveikatos sutrikimų“. Nurodomos tokios šios kategorijos darbuotojų, įskaitant „slaugytojus namuose“, užduotys:
padėti asmenims atsigulti ir atsikelti, taip pat persirengti, pakeisti lovos skalbinius ir padėti asmenims išsimaudyti ir susitvarkyti, pateikti valgį – pagamintą paties ar kitų asmenų – ir pamaitinti asmenis, kuriems reikia pagalbos, sugirdyti (leisti) gydytojo paskirtus vaistus arba užtikrinti, kad asmuo juos išgertų, stebėti bet kokius sveikatos būklės pablogėjimus ir pranešti apie juos gydytojui ar atsakingoms socialinėms tarnyboms, atlikti kitas susijusias pareigas, prižiūrėti kitus darbuotojus.
Antrai grupei priskiriami namų tvarkytojai ir kiti pagalbininkai, valytojai ir skalbėjai. Jis skirtas darbams, atliekamiems privačių asmenų gyvenamojoje vietoje, viešbučiuose, biuruose, ligoninėse ir kitose įstaigose, taip pat visų rūšių transporto priemonėse, siekiant užtikrinti patalpų vidaus ir baldų švarą. Šis pogrupis apima namų valytojus ir pagalbininkus, skalbėjus ir lygintojus rankomis. Pagalbininkai ir namų valytojai, šluoja, siurbia dulkių siurbliu, plauna ir vaškuoja grindis, rūpinasi skalbiniais, aprūpina maisto produktais ir kitais namų ūkiui būtinais reikmenimis, gamina valgį, patiekia valgį ir atlieka daugelį kitų namų ūkio darbų.
Nors darbas namų ūkyje neapima medicininės priežiūros, namų pagalbininkė ar vaiko prižiūrėtoja turi gebėti užtikrinti, kad jos prižiūrimi asmenys vartotų savo vaistus, ir suteikti pagalbą, jei jos prižiūrimiems asmenims iškiltų skubi pavojų gyvybei kelianti problema. Ji turi būti atitinkamai apmokyta.
Namų ūkyje užduotis atliekantys asmenys, nesant darbdavio, arba kai darbdaviui reikalinga globa, turi būti savarankiški ir gebėti organizuoti savo laiką, kelti pasitikėjimą, nes jiems patikimi namų raktai, kūdikiai, seni tėvai, trumpai tariant – tai, kas žmonėms brangiausia. Jie taip pat turi būti atsakingi, gebėti imtis iniciatyvos, būti diskretiški, o jei prisiima atsakomybę už vaikus ar globos reikalaujančius asmenis, jie turi gebėti atlikti keletą užduočių vienu metu, būti budrūs, atidūs, mokėti įtikinti, būti kantrūs, ramūs, gebėti sutelkti dėmesį, išklausyti, gebėti būti autoritetu ir žinoti, kaip elgtis nelaimingo atsitikimo atveju. Jie turi būti jautrūs kitiems ir turėti bent kiek psichologijos, mitybos ir higienos žinių.
Darbo namų ūkyje ypatumai
Darbas namų ūkyje yra nepastovus, mažai apmokamas – kadangi yra nevertinamas – nes šį darbą nemokamai atlieka namų šeimininkės, nes darbdaviai yra privatūs asmenys, kurie negali arba nenori mokėti daugiau, nes jį atliekančios moterys dirba vienos, dažniausiai pas keletą darbdavių, nes jos negali burtis į organizacijas, streikuoti, nutraukti gamybos, kol nebus patenkinti jų reikalavimai, kaip daro įmonių darbuotojai, nes su šiomis profesijomis ir moters bei motinos įvaizdžiu susiję stereotipai užgožia tikrąją darbuotojų kvalifikaciją, nes darbo vieta yra privatūs namai, kuriuose neįmanoma vykdyti kontrolės, nes šį darbą dažnai atlieka nelegaliai ES gyvenančios imigrantės, neturinčios teisių.
Pagal savo pobūdį šis darbas yra nepastovus ir priklauso nuo namų ūkio poreikių: vaikai auga ir tampa savarankiški, globos reikalaujantys pagyvenę asmenys miršta, o sumažėjus namų ūkio pajamoms, netekus darbo, atleidžiamas namuose dirbantis asmuo.
Darbo namų ūkyje profesionalizacijos tikslai
Galimybė geriau suderinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą
Moterims pradėjus dirbti mokamą darbą, kuris yra būtina lyčių lygybės sąlyga, reikėjo sukurti paslaugas, kuriomis būtų galima pakeisti paprastai namų šeimininkių atliekamą darbą. Šeimoms atsirado galimybė gauti daugiau pajamų, tai leido kai kurioms iš jų naudotis šiomis paslaugomis ir taip sukurti darbo vietų.
Šios paslaugos labai išpopuliarėjo, kadangi be jų neįmanoma tinkamai suderinti šeiminio gyvenimo ir profesinės veiklos. Moterys ir vyrai privalo turėti galimybę pasišvęsti savo profesijai nedarydami žalos savo šeiminiam ir asmeniniam gyvenimui, todėl jie turi patikėti kai kurias namų ūkio ir šeimines užduotis kitiems asmenims.
Kad būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra darbo rinkoje ir atsižvelgta į dėl senėjančios visuomenės atsirandančius naujus poreikius, šios paslaugos ateityje turės būti toliau plečiamos ir todėl jas teiks dar daugiau darbuotojų.
Kokybiškos darbo vietos ir paslaugos
Kad šios paslaugos plėstųsi, reikės garantuoti jų kokybę, visuotinai taikyti jau rengiamus mokymus, užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą naujovėms įdiegti, didinti kvalifikacijos patikrinimo galimybes. Tokių darbų profesionalizacija – tai geresnė darbo kokybę klientams, naudos gavėjams ir patiems darbuotojams. Tai pats geriausias būdas ateityje rasti kandidatų, norinčių dirbti šioje srityje.
Kova su skurdu
Gerai žinoma, kad Europoje moterys patiria skurdą dažniau nei vyrai. Maži atlyginimai, nepastovios darbo vietos ir nelegalus darbas, būdingi namų ūkyje atliekamam darbui, yra socialinės atskirties veiksniai. Europoje namų ūkio sektoriuje nelegalaus darbo lygis yra pats didžiausias ir lenkia statybų ir maitinimo sektorių.
Kova su nedeklaruotu darbu ir nelegalia imigracija
Europoje buvo atskleista vergijos atvejų, kai nelegaliai ES gyvenančioms ir namų ūkyje dirbančioms darbuotojoms darbdaviai nemokėjo atlyginimų žadėdami sutvarkyti jų teisinius dokumentus. Tokios darbuotojos yra pačios pažeidžiamiausios: jos nedrįsta skųstis, kad su jomis netinkamai elgiamasi, kad jos patiria smurtą ir seksualinę prievartą, nes bijo būti išsiųstos iš šalies. Darbas namų ūkyje turėtų būti valdomos imigracijos, kuri šiuo metu taikoma labai kvalifikuotiems darbuotojams, objektas. Atsižvelgiant į Europos demografinę padėtį, būtina pasinaudoti imigracijos proceso galimybėms siekiant patenkinti pagyvenusių asmenų, kuriems reikalinga globa, poreikius.
Nelegaliai dirbdami darbuotojai netenka socialinės apsaugos, o visa visuomenė – mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Tai blogina darbo namų ūkyje įvaizdį ir jo suvokimą, šis darbas laikomas antrarūšiu, o tai skatina stereotipų formavimąsi ir visos profesijos prastą vertinimą. Taip didėja skurdo grėsmė.
Kad mažėtų nelegalus namų ūkiuose atliekamas darbas, reikia keleto priemonių, kurios derėtų su skirtingų valstybių narių teisės sistemomis ir apimtų mokesčių, socialinės apsaugos, taip pat darbo teisės ir civilinės teisės normas. Darbuotojams siūloma nelegaliai dirbti arba jie imasi tokio darbo dažniausiai dėl ekonominių priežasčių, kadangi tokia darbo rūšis abiem pusėms yra naudingesnė nei deklaruotas darbas. Valstybės narės turėtų dėti pastangas sumažinti tokius privalumus.
http://manodarbas.lt/ieskau-
.jpg)
