EKONOMIKA
12 30. Dešimtadaliu padidėtų šalyje gyventojų užimtumas profesionalizavus darbą namų ūkyje (Pabaiga)
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
O priemonės turėtų būti pritaikytos prie vietos socialinių ir kultūrinių sąlygų (žiniasklaidos kampanijos, visuomenėje žinomų asmenų pavyzdys, informavimas apie nelegalaus darbo pavojus).
Darbo namų ūkyje sąlygos
Organizacijoms priklausantys darbdaviai ir į profesines sąjungas susibūrę darbuotojai yra suderėję kolektyvines sutartis. Šiais pasiekimais reikia pasinaudoti siekiant gerinti namų ūkyje dirbančių darbuotojų padėtį. Reikia ištirti šiuo metu darbą namų ūkyje Europoje reguliuojančias kolektyvines sutartis, pasinaudoti geriausia praktika ir plačiau paskleisti jos taikymą. Be to, reikia palyginti skirtingus organizacijų tipus (bendrovės, asociacijos, kooperatyvai, tiesioginiai darbo santykiai) darbuotojų teisių ir teikiamų paslaugų kokybės požiūriu.
Tiek daugelio Europos šalių darbdaviai, kurie yra privatūs asmenys, tiek ir namų ūkyje dirbančios darbuotojos menkai išmano savo teises ir pareigas.Darbdaviai valytojų ar auklių nelaiko teisių turinčiais darbuotojais. Vadovaudamiesi stereotipais, jie jas laiko pagalbininkėmis, kurioms daro paslaugą, joms pasiūlydami keletą darbo valandų. Dažnai abi šalys nepasirašo jokios darbo sutarties, o tai reiškia, kad darbo, apmokėjimo, atostogų sąlygos, darbo valandos, pareigybės aprašymas, darbo sutarties nutraukimo ir išmokos atleidimo iš darbo atveju sąlygos nėra aiškiai apibrėžtos. Reikia aiškiau nustatyti kiekvienos šalies teises ir pareigas, tai taip pat apsaugotų darbdavį, kuris turi geriau suvokti riziką, kuri jam kyla įdarbinant asmenį dirbti savo namuose (vagystės, nelaimingi atsitikimai), ir savo atsakomybę.
Higiena ir sauga. Darbas namų ūkyje neteisingai laikomas nepavojingu. Nudegimai, įsipjovimai, apsinuodijimas namų ūkio produktais, kritimas, elektros smūgis naudojant namų ūkio prietaisus yra įprasti nelaimingi atsitikimai, ypač jei darbdavys nežino, kad jis turi paisyti saugos taisyklių, ir jei darbuotojai neįspėjami apie pavojų ir neišmokomi, kaip jo išvengti.
Sveikata, motinystės apsauga, pensija. Nėštumo ir gimdymo atostogos paprastai reiškia atleidimą iš darbo, nes darbdavys, kuriam reikalingas namų ūkio darbuotojas, pasisamdys kitą darbuotoją ir nesijaus įsipareigojęs vėl įdarbinti iš minėtų atostogų grįžusią darbuotoją. Nesant laikiną pavadavimą užtikrinančios darbo organizavimo tvarkos, negalima taikyti teisių, kurios lieka teorinės. Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos dažnai nepritaikytos keletui darbo valandų pas skirtingus darbdavius apskaičiuoti.
Kvalifikacija ir mokymas. Būtini įgūdžiai ilgą laiką buvo įgyjami savimokos būdu. Turime konstatuoti, kad pastaraisiais metais iš šeimos į šeimą perduodama vis mažiau žinių. Jaunos moterys nepasirengusios pirmojo vaiko gimimui, o abu jauni tėvai nebežino, kaip gaminti suderintą maistą, renkasi pusfabrikačius, o tai yra viena iš vaikų nutukimo priežasčių. Išvardijus reikiamas užduotis bei įgūdžius ir jų išmokius, taip pat būtų galima padėti užtikrinti geresnę jų sklaidą ir abiejų lyčių išmanymą.
Namų ūkio darbuotojų socialinė padėtis
Valymas, vaikų priežiūra, ligonių slaugymas, pagalba namų ūkyje, tai darbai, kuriuos atlieka tik moterys ir kurie vis dar nelaikomi tikra profesija, iš dalies dėl to, kad juos nemokamai dirba namų šeimininkės. Šioje nuomonėje pabrėžiama, kad vyrų ir moterų lygybės ir ekonomikos augimo požiūriu labai svarbu profesionalizuoti asmenims paslaugų sektoriuje atliekamus darbus.
Europos valstybės narės paslaugas asmenims laiko užimtumo šaltiniu, kurio neįmanoma perkelti į kitą vietą. Daugelis jų siūlo atleisti nuo mokesčių arba skirti subsidijas, kuriomis siekiama legalizuoti neteisėtą darbą, paskatinti kurti naujas darbo vietas ir padėti paslaugų gavėjams geriau suderinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą.
TDO parengtame pranešime, pramoninėse valstybėse darbas namų ūkyje sudaro 9-10 proc. visų darbo vietų. Apmokamas darbas namų ūkyje daugelyje šalių vis dar yra vos pastebima užimtumo forma. Jis atliekamas ne gamykloje ar biure, o privataus asmens namuose. Įdarbinami ne šeimą išlaikantys vyrai, o absoliučia dauguma atvejų – moterys. Jos dirba ne su kitais asmenimis, bet vienos tarp keturių sienų. Jų darbo tikslas – ne sukurti pridėtinę vertę, bet milijonams namų ūkių teikti paslaugas ir priežiūrą.
Darbas namų ūkyje – tai dažniausiai tos neapmokamos kasdienės užduotys, kurias tradiciškai savo namuose atlieka moterys. Dėl šios priežasties šis darbas nepakankamai finansiškai įvertinamas ir dažnai atliekamas neoficialiai ir nesilaikant teisinių reikalavimų. Šios darbo vietos nelaikomos tikru užimtumu, kuriam taikomos darbo teisės nuostatos, o jų ištakos – „šeimininko ir tarno“ santykiai. Dėl šių priežasčių daugelyje teisinių nuostatų neatsižvelgiama į namų ūkio darbo santykių ypatumus, todėl šios srities darbuotojai patiria diskriminaciją, neteisingumą ir dažnai yra išnaudojami.
Dokumente taip pat nurodoma, kad žiniasklaidoje dažnai pasirodo pranešimų apie netinkamą elgesį ir piktnaudžiavimą, įskaitant seksualinę prievartą ir net vergiją, kurią visų dažniausiai patiria darbdavio namuose gyvenančios ir jų namų ūkyje dirbančios darbuotojos imigrantės. Nors šiame sektoriuje dirbančių asmenų daugėja, darbas namų ūkyje vis dar yra nepastoviausia, mažiausiai apmokama ir menkiausiai apsaugota darbo forma, kuri, be to, yra ir viena iš pavojingiausių. Kadangi šio ypatingo pobūdžio darbui netaikomi tarptautiniai teisiniai reikalavimai.
Mokamas darbas namų ūkyje, atliekamas privačiuose būstuose, įskaitant namų ruošą, vaikų priežiūrą ir kitas asmenims teikiamas paslaugas. Joje nagrinėjami ne socialinių paslaugų ar privačių įmonių klausimai, o privačių asmenų įdarbintų namų ūkio darbuotojų profesinė padėtis. Kadangi su tokiais darbo santykiais susiję vis daugiau asmenų – tie, kurie darbą atlieka, ir tie, kurių naudai darbas atliekamas, – ir kadangi šio darbo pobūdis ypatingas, būtina nustatyti teisinį pagrindą, kad būtų atsižvelgta į šiuos jo ypatumus.
Europoje dauguma dirbančiųjų vyrų ir moterų namų ūkyje turi ne vieną darbdavį. Tik nedidelė moterų dalis, paprastai imigrantės, gyvena darbdavio namuose. Labai dažnai darbas yra neoficialus. Namų ūkyje dažnai dirba moterys, kurios yra lengvai pažeidžiamos, menkai žino savo teises, yra kilusios iš kaimo, žemos kvalifikacijos, arba imigrantės, prastai kalbančios priimančiosios šalies kalba.
Nepaisant skirtingų šalių reglamentavimo, darbo teisė kurta įmonėms ir dažniausiai praktiškai netaikoma namuose atliekamam darbui, kurį sunku arba neįmanoma kontroliuoti. Beje, taip pat netaikomos atlyginamą, pelno duodančią veiklą reglamentuojančios taisyklės.
Daugeliu atvejų darbo teisės aktai aiškiai neapibrėžia namų ūkyje dirbančiųjų statuso, jiems dažniausiai nei teoriškai, nei faktiškai netaikomos galiojančios taisyklės“.Nepaisant to, kad namų ūkiuose dirbantiems asmenims nenumatytos ES valstybėse narėse galiojančių bendrųjų darbo teisės nuostatų išimtys, iš tikrųjų šios normos jiems taikomos labai retai. Privatūs darbdaviai menkaiišmano savo pareigas ir įsipareigojimus. Namų ūkio darbuotojai dirba atskirti vienas nuo kito, todėl jiems sunku burtis į organizacijas.
Darbo namų ūkyje profesionalizacijos gairės
Vykdyti mokslinius tyrimus siekiant gauti duomenų apie galiojančias nuostatas, susijusias su reglamentavimu, namų ūkyje dirbančių asmenų darbo ir įsidarbinimo sąlygomis bei socialine apsauga, ir apie tokių nuostatų taikymą ES valstybėse narėse.
Valstybėse narėse įgyvendinti teisinius sprendimus, kurie apimtų mokesčių, socialinės apsaugos, taip pat darbo ir civilinės teisės nuostatas ir kurie labiau skatintų namų ūkius oficialiai įdarbinti namų ūkio darbuotojus, o potencialius namų ūkio darbuotojus – pasirinkti darbą pagal teisėtas darbo sutartis.
Parengti ir plačiai skleisti patarimus ir rekomendacijas privatiems asmenims, kurie yra darbdaviai, ir jų namų ūkyje įdarbintiems darbuotojams, plačiau informuoti ir skatinti mokymus apie darbdavių ir darbuotojų teises ir pareigas, visų pirma tuo atveju, kai darbdaviams taikomos subsidijavimo ar mokesčių atskaitos priemonės.
Pildyti jau sukurtus informacinius vadovus, kuriuose aprašomos užduotys, atsakomybė, gebėjimai ir įgūdžiai, reikalingi kokybiškam darbui namų ūkyje ir šeimoje atlikti, ir palyginti įvairiose valstybėse narėse susiklosčiusią padėtį; skatinti Europos sektorių dialogą apie šią veiklą.
Užtikrinti darbo organizavimą, kuris leistų darbdavių arba klientų namuose vienus darbuotojus pakeisti kitais: nesant tokios galimybės nebus galima užtikrinti teisės į atostogas, nedarbingumą dėl ligos, motinystės išmokos ir mokymą ir numatytų užmokestį už laiką, praleistą keliaujant iš vieno darbdavio namų į kito.
Būtina suteikti darbuotojams: vyrams ir moterims galimybę organizuotai ginti savo teises, įveikti izoliaciją ir derėtis su darbdaviais dėl tokių pat teisių, kurias turi įmonių ir valdžios institucijų darbuotojai.
Numatyti įgytos patirties patvirtinimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes, kad būtų pripažinta šio darbo vertė, o darbdaviams arba klientams būtų garantuojama darbuotojų: vyrų ir moterų profesinė kvalifikacija.
Nustatyti ir sumažinti darbui namų ūkyje būdingą profesinę riziką bei užkirsti jai kelią, garantuoti ne mažiau palankias sąlygas nei kitiems darbuotojams saugos ir sveikatos bei socialinio draudimo išmokų požiūriu, įskaitant motinystės atostogas ir senatvės pensijas.
Kovoti su nelegaliu darbu, kurio lygis šiame sektoriuje aukštas, ir apsaugoti nelegaliai ES gyvenančias ir dirbančias imigrantes, kurios tampa neteisingo elgesio aukomis: panaikinti taikomą dvigubą sankciją moterims, kurios kreipiasi į policiją dėl patirto smurto ar net seksualinio išnaudojimo arba nesumokėto darbo užmokesčio ir yra išsiunčiamos į savo kilmės šalį. Joms apsaugoti turi būti taikomos tarptautinės konvencijos.
Medžiaga paruošta remiantis Tarptautinės Darbo Organizacijos Tarptautinės darbo konferencijos 99-osios sesijos rekomendacijomis ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone.
http://
.jpg)
(1).png)
