VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

01 17. Energetinių sprendimų keliai Lietuvai

Viktoras Jokubaitis 

Inžinierius, išradėjas

Ar Majai buvo teisūs? 

Nuo seniausių laikų iki šių dienų žmonija savo veikloje nuolat ieškojo sprendimų, susijusių su energetikos problemomis. Ankstyvuoju laikotarpiu jai nelabai rūpėjo energetinių išteklių gavyba ir jų taupymas. Sparčiai išaugus žemės gyventojų skaičiui ir gyvenimo kokybės poreikiams, išsiplėtojus pramonei, IT naudojimui, transportui, milžiniškais tempais didėjo energetinių resursų sunaudojimas. Žymiausi pasaulio mokslininkai jau senokai skambina pavojaus varpais, panaudodami „energetinės žiemos“, „energetinio bado“, „žemės rutulio disbalanso“ ir kitus terminus. Gal ir majai buvo teisūs, pranašaudami jei ne pasaulio pabaigą, tai, kas labiau tikėtina, iškastinės energetikos pabaigos pradžią. Greitu laiku gali nebepadėti iškastinis ir atsinaujinantis kuras, mediena, anglis, nafta, dujos ir netgi atomas su jo elementariomis dalelėmis, todėl vis plačiau būtina ieškoti galimybių panaudoti gamtinių jėgų, saulės, vėjo, hidro, žemės gelmių, žemės ir kosmoso energetinių laukų šaltinius.

Kas gelbės: gavyba ar taupymas ?

Lietuva turi šiek tiek iškastinio kuro, bet teisūs tie, kurie teigia, kad tai reikėtų pasilikti „vaistams“ ir nepaversti mūsų žemės įvairių karjerų, kalnakasybos cechų kraštu, kaip kažkada užstatėme kiaulių fermomis; tačiau kaip neišvengiamos būtinybės akivaizdoje susikoncentruoti į atsinaujinančius ir gamtinių jėgų energetinius išteklius ? Kaip rasti iš to išeitį pabandysiu plačiau pateikti šio straipsnio pabaigoje. Kadangi būsto šildymas ir kiti energetiniai reikalai arčiau kūno, sielos ir kišenės, daugelį metų stebėjau, klausiausi, skaičiau, todėl susikaupė kai kurie galimi sprendimai, pasiūlymai, pamąstymai, klausimai, kurie gali būti įdomūs daugeliui iš mūsų:

- kodėl nuo Nepriklausomybės atkūrimo šiandieninės elektros, šilumos, dujų, kuro ir kitos kainos, žiauriai tuštinančios skylėtas mūsų kišenes, taip ryškiai skiriasi nuo gaunamų pajamų?

- kodėl vykdomas keistas, ilgalaikis, nuolatinis diskusijų karas masinėse informavimo priemonėse, įtraukęs ne tik specialistus, bet ir bemaž visus Lietuvos žmones, į kranelių sukinėjimus, apskaitos prietaisų parodymų reguliavimą, šilumos kainų „dedamųjų“ skaičiavimus ir kitas problemas ?

- ar iš esmės nebuvo tuštoki priešrinkiminiai partijų debatai energetine tema?

- kodėl energetinė našta, gulanti ant kaimyninių valstybių gyventojų pečių aplink Lietuvą ir toliau į vakarus, yra lengvesnė ?

- ar nebaisu darosi, pagalvojus, jog galbūt kažkas nori mus pakankinti, dar baisiau, kad mes gal to nė nesuprantame, o baisiausia, kad kai kas gal net parsiduoda?

Žinoma, tai tik dalelė žmones jaudinančių problemų, kurios gali daryti neigiamą įtaką mūsų valstybės ekonominiams, demografiniams, ekologiniams, socialiniams, psichologiniams (gimstamumas, darbingumas, kūrybingumas, sveikatingumas, užimtumas, emigracija ir t.t ) rodikliams. Kita vertus būtina pastebėti, kad per 20 Nepriklausomybės metų padaryta milžiniška pažanga energiją taupančių priemonių , medžiagų pritaikymu, diegimu mūsų būstuose, pramonės įmonėse, energetiniuose objektuose. Atrodo, šie pasiekimai turėjo sumažinti ne tik energetinių išteklių sunaudojimą, bet daryti ženklią įtaką jų kainoms. Tačiau, kaip matome, išėjo atvirkščiai. Kas galėtų paaiškinti, kodėl taip yra ?

Administraciniai – organizaciniai sprendimai ir priemonės

Ar yra iš viso to išeitis ? Kažin ar girdi ir supranta tie, kurie privalo girdėti ir suprasti?

Naujoji Lietuvos valdžia, rodos, ruošiasi žengti vieną gerą esminį žingsnį: būsto renovacijos naštą bent šiek tiek nukelti nuo žmonių pečių bei galvų ir perkelti ją ant savivaldybių bei valstybės valdininkų. Šiuo sprendimu, tikėtina, maksimaliai sumažės šiame procese dalyvaujančiųjų susipriešinimai dėl vykdomų įvairių biurokratinių procedūrų ir apsaugos nuo suinteresuotųjų finansinių plėšikavimų, tuo pačiu tikintis, kad projektavimo ir renovacijos darbai neišaugs dešimtimis kartų. Tikėtina, kad ji turi daugiau panašių sprendimų. Savo ruožtu siūlyčiau keletą racionalių, administracinių, organizacinių sprendimų ir priemonių, kuriuos įgyvendinus galima būtų gauti ne vieną milijardą litų ekonomijos:

- pirmiausia, ne šildymo sezono metu renovuoti visus Lietuvos daugiabučių namų šilumos mazgus. Praktiškai nustatyta, kad tai duotų iki 30 proc.  šiluminės energijos ekonomijos. Žinant, kad dabar Lietuva šildymo sezonui įsigyja energetinių resursų už beveik 7 mlrd. lt., nesunku paskaičiuoti, kiek būtų galima sutaupyti;

- sekančiame etape iš sutaupytų lėšų atlikti katilinių, šilumos tinklų, sienų šiltinimo, langų keitimo ir kitus rekonstrukcijos darbus, gerai apgalvojus jų prioritetus. Tikėtina, jog taip pat būtų gauti analogiški ekonomijos procentai;

- paruošti rezervinį gyvenamojo ploto fondą rekonstruojamų, renovuojamų, nugriaunamų gyvenamųjų namų gyventojams perkelti;

- pasibaigus eksploatavimo terminui tikslinga avarinius namus nugriauti, o atsilaisvinusius sklypus parduoti aukcionuose;

Visa tai galėtų būti atlikta per 3-4 metus nuosekliai panaudojant sutaupytas lėšas.

Sodybų apgyvendinimo arba pilnėjimo metas

Kitas svarbus žingsnis, glaudžiai susijęs su aukščiau išdėstytais sprendimais,- tai sodybų apgyvendinimo arba pilnėjimo proceso metas:

- sudaryti apleistų kaimo sodybų, kaimo gyvenvietėse ir miesteliuose esančių laisvų ar parduodamų namų sąrašus, atlikti jų inventorizaciją, rekonstravimą, renovavimą. Tai būtų gyvenamo ploto fondas kaime miesto ,gyventojams pageidaujantiems ten įsikurti;

- persikėlusiems lengvatinėmis sąlygomis  padėti apsirūpinti smulkia žemės ūkio technika ūkio darbams tvarkyti;

Šiais čia išvardintais veiksmais būtų išspręsta daug problemų: apleistų sodybų, gyvenviečių, namų sutvarkymas, sparčiai nykstančio kaimo kultūros paveldo išsaugojimas, žmonių bedarbystės mažinimas ir užimtumo didinimas, apsirūpinimo gyvenamuoju būstu sprendimas, žemės ūkio produkcijos gamyba, o taip pat dalinis asbestinio šiferio naikinimo programos vykdymas.

Žinoma, kai kam gali atrodyti, kad šie darbai šiek tiek utopiški šiandieniniam mūsų suvokimui, tačiau, pradedant atlikti juos, netruksime pastebėti teigiamus poslinkius ekonomikos atsigavime, socialiniame gyvenime, demografiniuose procesuose, emigracijos mažėjime ir kita. Tikėtina, kad visa tai įveiktume tik per gerą dešimtmetį,  bet mums lyg ir nėra kito pasirinkimo: šie darbai mūsų  pačių ir Europos Sąjungoje turėtų būti suvokiami kaip baisios, nežmoniškos sovietinės okupacijos padarinių likvidavimas. Ir tai būtų tik nežymus teisingumo atstatymas Lietuvos žmonėms –  ištremtiems ir likusiems čia, patyrusiems sistemingą ir kruopščiai parengtą ekonominį, ekologinį, psichologinį, neteisinį genocidą, kurio padariniai iki šiol jaučiami sunkiai suvokiamomis mums formomis. Jei šių darbų kuriuos jau seniai turėjome įveikti nenudirbsime, tai būtų savanoriškas savęs okupavimas antrą kartą. Manau, kad okupacijos padarytų skriaudos ir žalos atlyginimo būdų turime ieškoti įvairiais keliais. Čia pateiktas vienas iš galimų, kurį išsprendus galėtume išspręsti ir kitus.

Ar įveiksime „pinigų valdžią“ ir inertišką mąstymą  ?

„Pinigų valdžios“ požymių, daugiau ar mažiau išreikštų, yra beveik kiekviename iš mūsų ypatingai tada, kai patenkama į bet kokią valdžią. Atrodo tada nebeveikia paprasto realaus žmogaus dėsniai, tampama žmogumi valdžioje arba valdžios žmogumi. Atsiranda psichologiniai, filosofiniai, finansiniai interesai ir kiti barjerai tarp šių dviejų kategorijų žmonių. Šios aplinkybės gali labai trukdyti, atliekant didesnius ar mažesnius projektus. Ar leis „pinigų valdžia“ ženkliai apriboti energetinių resursų įsigijimą, ar įveiksime nepasitikėjimo savimi suvokimą ? Juk vien iš to per 10 metų galėtume sutaupyti apie 50 mlrd. lt. Ką su šia suma galėtume nuveikti, atliekant aukščiau išvardintus darbus ? Neturiu noro nė kompetencijos bristi į ekonominius paskaičiavimus, kiek visi šie darbai kainuotų – nenoriu atimti duoną iš tų šimtų, o gal net tūkstančių specialistų, valdininkų, gaunančių už tai atlyginimus. Reikėtų pažymėti, kad prie sutaupytų lėšų prijungus kitus finansavimo šaltinius (struktūrinius ES, valstybės ir savivaldybių biudžeto, juridinių ir fizinių asmenų lėšas) valstybės biudžetas nepatirtų sunkių krizių, įgyvendinant šiuos pasiūlymus. Gyventojų finansinis ir kitoks dalyvavimas šiuose procesuose turėtų būti minimalus.

O dabar svarbiausia, kas buvo žadėta straipsnio pradžioje ir dėl ko buvo ruošiamas šis straipsnis  išdėstyta sekančioje dalyje.

Ar aplenksime Persijos emiratus, kuveitus, pagalbon pasitelkę 3E ?

Persijos įlankos valstybės klesti, sėkmingai siurbdamos naftą, investavusios ne mažus pinigus į siurbimo įrenginius. Gal ir mes galėtume „siurbti“ saulės ir vėjo energiją, kažkiek investavę į kitokius „siurbimo“ įrenginius? Kad tai  galėtume padaryti, būtina užpatentuoti, paskaičiuoti, suprojektuoti, pastatyti nauju saulės ir vėjo elementų panaudojimo principu veikiančius „siurbimo“ įrenginius. Kaip tai padaryti, neatskleidžiant idėjos esmės, buvau pateikęs kai kuriems politikams, valdžios, verslo ir žiniasklaidos žmonėms. Kol kas, su nedidelėm išimtim, atsiliepusius labiausiai domino idėjos esmė. O tikėtasi išgirsti kitokių klausimų, galbūt pasiūlymų, patarimų. Šios idėjos aprašymą galėčiau pateikti vėliau spaudoje – šiuo metu galiu pasakyti, tik tiek, kad tai naujo energetinio projekto be iškastinio kuro idėjos įgyvendinimo pradžia. Šiame straipsnyje pateikti pasiūlymai yra bandymas atkreipti dėmesį kaip konkrečiais organizaciniais – administraciniais, o šiuo, konkrečiu atveju, techniniais sprendimais galima žengti milžiniškus žingsnius energetiniame kelyje įgyvendinant 3E (energija, ekonomija, ekologija) siektinus tikslus. Ar galime patikėti, kad ir mes Lietuvoje, kažką svarbaus galime padaryti ?

 Ar tauta ir valdžia pasiruošę žengti šių siūlomų sprendimų keliais? Gal šie sprendimų keliai tiktų ne tik mums ir iš to galėtume turėti naudos ? Štai į kokius klausimus labai laukiu atsakymų žemiau nurodytu adresu, arba žiniasklaidoje.

Projektas

Ateities strateginio energetinio projekto “Pakvieskime saulę ir vėją“ įgyvendinimo planas.

1. Projektas “Pakvieskime saulę ir vėją“ pagrįstas nauju saulės ir vėjo elementų pritaikymu bei jų energijos pavertimu į elektros. Projektas “Pakvieskime saulę ir vėją „ gali būti patentuotinas, todėl pavadinimas yra sąlyginis ir naudotinas iki autorinių teisių ir patentų gavimo.

2. Galimi projekto įgyvendinimo dalyviai:

* Mokslinio tyrimo ir projektavimo institutai;

* Vyriausybės institucijos;

* Stambaus verslo atstovai;

* Išradimo autorius, autoriai;

* Kiti dalyviai;

1. Būsimo tikrojo projekto pavadinimo - termino užregistravimas maksimaliai tikslingose būtinose, valstybėse. Šiuo veiksmu bus atlikta preliminari idėjos ekspertizė ir galimybė apsaugoti būsimo išradimo autoriaus, autorių teises.

2. Projekto įgyvendinimo grupės sukūrimas, kurio statusas galėtų būti VĮ;UAB; AB; VŠĮ ir kt.

3. Idėjos užregistravimas, autorinių teisių gavimas, patentavimas maksimaliai būtinose, tikslingose valstybėse.

4. Veikiančio maketo, modelio pagaminimas.

5. Ekonominiai, techniniai, technologiniai, skaičiavimai, analizavimas, projektavimas.

6. Projekto įgyvendinimo etapai:

* Eksperimentinio, mažos apimties objekto statyba.

* didesnės apimties objektų visoje Lietuvoje įdiegimas.

* objektų statyba kitose valstybėse, licenzijų pardavimas.

P.S. -Šis strateginis projektas nesietinas su pastaruoju metu vykstančiais politiniais procesais energetikos srityje, tačiau gali juos papildyti, pakoreguoti teigiama kryptimi.

- Veikimo principas pagrįstas gamtoje egzistuojančiais procesais.

- Kai kurie sprendimai pasaulyje sparčiai artėja prie  būsimo projekto idėjos, todėl būtinas neatidėliotinas jos įgyvendinimas.

Atgal