VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

01 25. Sparčiu žingsniu efektyvaus socialinio dialogo link

Bendradarbiaudami ir veikdami išvien darbdaviai, darbuotojai, profesinių sąjungų, savivaldybių ir valstybės institucijų atstovai gali ne tik sukurti palankesnes darbo sąlygas, bet ir pasirūpinti visos valstybės gerove. Siekdama stiprinti socialinį dialogą, profesinė sąjunga „Lietuvos darbo federacija“ (LDF) kartu su partneriais –Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija(VVDK) ir LR Švietimo ir mokslo ministerija – ėmėsi projekto „Socialinės partnerystės plėtra, siekiant įgyvendinti Nacionalinę reformų darbotvarkę“, kurį sėkmingai baigia įgyvendinti.

Dirba pagal naują strategiją

Pernai vasarį profesinių sąjungų vadovai, lyderiai ir pirminių organizacijų pirmininkai, išnagrinėję profesinių sąjungų veiklos metodus ir problemas, parengė LDF 2013–2014 metų veiklos strategiją. Joje numatyta plėsti LDF regioninių centrų tinklą, didinti narių skaičių, suteikti jiems reikalingų žinių, įkurti daugiau dvišalių, trišalių tarybų ir t.t.

„Vos parengę veiklos strategiją, ėmėme ją įgyvendinti. Beveik po metų, gruodžio pabaigoje, susirinkome į seminarą, kuriame aptarėme nuveiktus darbus, iškilusius sunkumus. Pastebėjome, kad būtina griežčiau susitarti dėl atsakomybės pasidalijimo, todėl strategiją atitinkamai papildėme, patobulinome, – pasakoja Nijolė Turčinavičienė, LDF pirmininko pavaduotoja ir projekto vadovė. – Tokia strategija buvo labai reikalinga, net projektui pasibaigus ketiname ją naudoti.“

Intensyviai mokosi

Jau įvyko daugelis projekto metu numatytų mokymų. Bendras mokymų dalyvių skaičius siekia apie 1000 darbdavių, darbuotojų, pirminių profesinių sąjungų, savivaldybių ir valstybės institucijų atstovų iš Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Utenos, Telšių apskričių, taip pat Vilniaus rajono, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės savivaldybių.

Jie semiasi žinių, kaip priimti sprendimus, įveikti įvairias problemas, suvaldyti konfliktus ir krizes, vesti derybas, taip pat, kokios inovatyvios ir lanksčios darbo formos leidžia derinti šeimą ir karjerą, užtikrinti lyčių lygybę. Mokymuose dalyvaujantys darbuotojai taip pat aiškinasi, kas yra socialinis dialogas ir kokia jo reikšmė, kaip rengti kolektyvines sutartis, steigti saugos ir sveikatos komitetus, organizuoti jų veiklą ir t.t.

 Įgytas žinias mokymų dalyviai noriai taiko praktiškai: pasirašo kolektyvines sutartis, steigia saugos ir sveikatos komitetus. Įgyvendinant projektą iš viso bus pasirašyta 11 kolektyvinių sutarčių, tiek pat įsteigta saugos ir sveikatos komitetų, kurie rūpinsis saugiomis darbo vietomis.

Anot projekto vadovės, kiekvienas iš mokymų pasisėmė tų žinių, kurių jam labiausiai reikėjo. Visų įmonių patirtis skirtinga: vienos tik projekto metu suvokė kolektyvinių sutarčių naudą, kitos – papildė anksčiau pradėtas rengti sutartis ir pagaliau ryžosi jas pasirašyti, dar kitos – nusprendė anksčiau galiojusias kolektyvines sutartis pakeisti naujomis.

„Darbuotojų ir darbdavio interesai skiriasi, tačiau labai svarbu, kad jie turėtų bendrą tikslą ir kartu jo siektų. Dažniausiai darbuotojai nori didesnio atlyginimo, o darbdavys – didesnio pelno. Kartu jie turėtų siekti sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę, nes tik ji leis patenkinti skirtingus interesus. Bandant patenkinti savo interesus be didesnės pridėtinės vertės, t.y., kitos šalies sąskaita, kaipmat kils konfliktas,“ – pasakoja prof. Rimvydas Jasinavičius, VVDK prezidentas.

Jis pastebi, kad pirmąją mokymų dieną daugeliui sunkiai sekėsi įsisąmoninti šį principą, tačiau vėliau požiūris ėmė keistis.

Artimiausiu metu taip pat planuojama įkurti vieną trišalę ir dvi dvišales komisijas. Vieną dvišalių komisijų sudarys LDF ir VVDK, kitą – LDF Kultūros ir meno federacija ir VVDK.

Perims tarptautinę patirtį

Šių metų sausio pabaigoje – vasario pradžioje bus surengti dar du seminarai – apskritieji stalai, kuriuos ves Europos viešojo sektoriaus darbuotojų federacijos (European Federation of Public Service Employees, Eurofedop) generalinis sekretorius, Europos centro darbuotojų klausimams spręsti (European Centre for Workers' Questions, EZA) atstovas Bertas Van Kaelenbergas (Bert Van Caelenberg). Jis supažindins su Europos socialinio dialogo institucijomis ir jų veikla, papasakos apie kolektyvinių sutarčių rūšis, tikslus ir partnerius, pasidalins Europos šalių gerąja patirtimi šiose srityse.

 „Lietuvoje kol kas socialinis dialogas vangokas, todėl turime daug ko pasimokyti iš užsienio šalių, šie seminarai leis perimti geriausią jų patirtį, – pastebi N. Turčinavičienė. – Artimiausiu metu taip pat bus surengtas seminaras, kuriame bus pristatytos lanksčios ir inovatyvios darbo formos jaunimo užimtumui didinti.“

Daugiau nei dviejų metų trukmės projektas „Socialinės partnerystės plėtra, siekiant įgyvendinti Nacionalinę reformų darbotvarkę“ įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.


 

Atgal