EKONOMIKA
01 31. Modernėjančios ekonomikos kelyje
Vytautas Ramanauskas
Soc.mokslų daktaras
Siekiant darnios ekonominės plėtros ir turimo socialinio-ekonominio, finansinio bei viso kito plėtros potencialo efektyvaus panaudojimo, būtina vykdyti patikimą ir užtikrinančią konkurencingumą makroekonominę politiką. Tokios politikos pagrindą sudaro racionalus bei taupus lėšų panaudojimas, efektyvios investicijos į žinių bei pažangių technologijų-inovacijų taikymą gamyboje, eksporto ir darbo rinkos plėtra. Konkurencingumo didinimas, daugiau investuojant į mokslinius tyrimus, pažangių (inovatyvių) technologijų kūrimą ir jų panaudojimą gamyboje yra vienas svarbiausių siekių, numatytų dar 2000 metais Europos Sąjungos (ES) priimtoje Barselonos strategijoje. Pažangios-inovatyvios technologijos, kaip teigė žinomas inovacijų teorijos pradininkas J. Šumpeteris (J. Shumpeter), yra labiau ekonominis nei technologinis reiškinys, kurio sėkmę lemia ekonominiai pokyčiai: verslo, darbo vietų ir prekių eksporto plėtra bei pelno didėjimas. Konkurencingumo didinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos, kaip ir visos ES, politinės ekonomikos tikslų. Būtina užduotis siekiant ekonominio augimo ir kuo didesnio konkurencingumo ateityje yra mokslo ir verslo bendradarbiavimo, kuriant ir diegiant naujas technologijas, užtikrinimas. 2014-2020 m. pagrindiniu ES mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo šaltiniu bus nauja Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. Šioje programoje numatytos trys prioritetinės sritys, kurioms bus skiriamas pagrindinis ES finansavimas, daugiau nei 70 mlrd. eurų. Tai aukšto lygio moksliniai tyrimai, pramonės pirmavimas bei konkurencingumas ir visuomenės iššūkiai bei poreikiai. Kiekviena ES šalis, siekdama pasinaudoti ES lėšomis, skirtomis mokslui ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), privalo parengti „sumanios“ specializacijos strategijas, kuriose būtų numatytos inovacijų kryptys ir prioritetai. Lietuva, kaip buvo pažymėta 2013 m. gruodžio mėn. Vilniuje vykusiame tarptautiniame inovacijų forume, jau žengė pirmuosius žingsnius rengdama savo Sumanios specializacijos strategiją, išskirdama šešias sumanios specializacijos kryptis. Tai energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji procesai, medžiagos ir technologijos gamybai; transportas, logistika, informacinių ir ryšių technologijos (IRT) bei kūrybinga visuomenė. Siekiant didesnio efektyvumo, kaip nurodė Europos Komisija, reikia reformuoti ES šalių nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies galimybes. Pagrindinis inovacijų programos siekis yra Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas. Kad investicijos į mokslinius tyrimus pavirstų inovatyviais produktais, būtina nutiesti kelią nuo produkto idėjos gimimo iki jo pateikimo rinkai. Daug dėmesio būtina skirti ne tik aukštųjų technologijų kūrimo sektoriams, bet ir tradicinei pramonei bei gamybai, t.y. tarpsektoriniam bendradarbiavimui. Lietuvos ekonomikos augimas ir konkurencingumas ateityje priklausys nuo mokslo ir verslo bendradarbiavimo kuriant bei diegiant naujas technologijas. Siekiant šio tikslo kuriami mokslo ir technologijų parkai, technologiniai centrai ir verslo inkubatoriai-specialūs pastatai (IKT), klasteriai-grupės bei kitos bendradarbiavimo formos suteikiančios mokslui ir verslui suvienyti jėgas ir užtikrinti konkurencingumą modernėjančioje šiuolaikinio pasaulio ekonominėje rinkoje. Lietuvoje, kaip teigiama 2013 m. žurnale „Inovacijos Nr.7“, daugiausia naujų įmonių inovacijų pagrindu kuriasi informacinių technologijų bei telekomunikacijų srityje. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau mokslininkų ir verslininkų dirba lazerių, šviesos bei optinių technologijų, atsinaujinančių energijos šaltinių, biotechnologijų ir kai kuriose kitose modernaus verslo, didinančio šalies ekonominį efektyvumą, srityse. 2013 m. pabaigoje Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parko (VITP) pastate-inkubatoriuje, įsikūrė apie 20 įmonių, kuriose dirba apie 500 aukštos kvalifikacijos specialistų ir gamina produkciją pažangių technologijų pagrindu. Šio inkubatoriaus statybai panaudota apie 22 mln. Lt ES lėšų. Inkubatoriaus infrastruktūra pritaikyta ne tiktai gamybiniams procesams, bet ir mokymui bei konferencijoms.
Lietuvoje nauja mokslo ir verslo bendradarbiavimo forma yra grupės-klasteriai (angl. Cluster), kurie suteikia galimybes suvienyti jėgas kuriant ir diegiant inovacijas, mažina išlaidas bei didina pagamintos produkcijos konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose. Siekdami darnios išmaniųjų technologijų plėtros Lietuvoje ,klasterio dalyviai užsiima ekspertiniais vertinimais ir idėjų sklaida apie išmaniųjų technologijų panaudojimo galimybes bei jų naudą verslui ir vartotojams. Vienas išmaniųjų technologijų klasterio siekių yra „Išmaningojo miesto (angl. Smart city)“ ir „ Išmaningojo namo ( angl.Smart House)“ idėjų bei projektų įgyvendinimo, kad užtikrintų išlaidų panaudojimo taupumą ir geresnę žmonių gyvenimo kokybę. Svarbūs yra ir kitų klasterių, kurių šiuo metu Lietuvoje jau sukurta apie 40, siekiai. Tai odontologijos inovacijų klasteris, pasinaudodamas 3,9 mln.Lt iš ES fondų, sukūrė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros centrą, aprūpintą naujausia odontologine įranga, kuri sumažins gydymo trukmę ir užtikrins gydymo efektyvumą. Dar 2011m. buvo įkurtas sveikatingumo klasteris „IVITA“, jungiantis 11 organizacijų, turinčių ilgamečio verso patirtį ir dirbančių skirtingose srityse. Šių įmonių gretose yra technologinės įmonės, ortopedinės technikos ir sportinės aprangos gamintojos, sporto klubas ir poilsio bei pramogų parkas.
Naujas galimybes atveria dar 2009 m.ES Tarybos patvirtinta Baltijos jūros regiono strategija. Tai pirmoji ES vidaus regioninė strategija, kurią įgyvendina aštuonios ES valstybės: Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Lenkija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Šių valstybių strategijos siekis yra prisidėti prie svarbiausiųjų ES politikos tikslų įgyvendinimo bei regiono integracijos stiprinimo,užtikrinant bendradarbiavimą ir konkurencingumą. Pagridiniai ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslai yra: Baltijos jūros ekologinės katastrofos apsauga, regiono veiklos vieningumas ir gyventojų gerovės kilimas. Siekiant įgyvendinti strategijoje numatytus tikslus yra sukurta epie 90 projektų apimančių mokslinių tyrimų- inovacijų, energetikos, transporto, švietimo, turizmo ir kitas sritis. Baltijos jūros regiono (BJR) inovacijų plėtrai yra sukurta „BSR Stars“ programa, kurią rengė visos BJR valstybės, skirta paskatinti visų regiono šalių institucijų bei verslo atstovų bendradarbiavimą , kuriant ir diegiant gamyboje pažangias technologijas. Vienas svarbiausių „Star Dust“ projektų , kuriame dalyvauja 35 partneriai iš įvairių valstybių ir yra vykdomas jau daugiau negu trejus metus. Šie projektai yra skirti aktualiausių jūros transporto, mobiliųjų bei informacinių technologijų, Baltijos jūros užterštumo mažinimo, geriamo vandens valymo tecnologijų, visuomenės gyvenimo būdo aktyvinimo, nepriklausomai nuo amžiaus, ir kai kurių kitų, regiono šalims svarbių, problemų sprendimui.
Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke 2013 m. spalio mėn. įkurta viena ekologiškiausių gamyklų Europoje. Tai naujos kartos modernių saulės elementų kompaktinių diskų „BOD Group“ gamykla, kurioje sprendžiant inovatyvias energijos taupymo problemas dalyvauja Olandijos, Vokietijos bei kai kurių kitų šalių žaliosios energetikos specialistai. Įkūrus šį pirmąjį-30 tūkst. kv.m.- didžiausią Vidurio ir Rytų Europoje pramoninį-gamybinį objektą, kurio šildymui naudojama geoterminė energija, šildymo išlaidos, lyginant su dujiniu šildymu, sumažėja iki 4-5 kartų ir leidžia per metus sutaupyti 850 tūkst.Lt arba, skaičiuojant vienam kv. metrui patalpų ploto, apie 30 lt. Vilniaus ir Kauno jauni mokslininkai nustebino savo sukurtais miniatiūriniais plydovais, kurie bendradarbiaujant su JAV „NASA“ specialistais buvo paleisti į kosmosą. Lituanica SAT-1 komanda, sukaupusi žinių bei patirties po pirmojo mažojo-nanopalydovo (gr. nannos-nykštukinis) skrydžio kosmose, sieks 2015 m., remdamasi ES Septintąja bendrąja programa, dar vieno mažojo palydovo paleidimo į kosmosą. Tai rodo, kad mūsų mokslininkai, susibūrę į entuziastingas komandas, gali realizuoti svarbias ne tiktai vietinės, bet ir tarptautinės-pasaulinės reikšmės inovacines idėjas. Suprantama, kad moksliniams tyrimams, pažangių technologijų kūrimui ir jų įgyvendinimui reikalingos investicijos.Iki šiol Lietuva šiems tikslams tegalėdavo skirti ne daugiau kaip vieną procentą savo BVP lėšų, t. y. apie 1 mlrd.Lt.. Maždaug vieną penktadalį šios sumos sudarė verslo lėšos. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos programoje numatyta, kad 2020 m. investicijos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) sieks 1,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Apie pusę šių lėšų turėtų skirti verslas. Tai sudarytų gerą pagrindą tolimesniai inovacijų bei žinių ekonomikos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir ekonominės-socialinės gerovės kilimui Lietuvoje.
Atgal
.jpg)
