„Panem et circenes!“ ("Duonos ir žaidimų!") – antikos laikais šaukdavo liaudis, reikalaudami iš savo šalies vadovų maisto ir pasilinksminimų (dažniausiai kruvinų pvz. gladiatorių kovų), mainais į savo paramą valdžiai. Rusija duonos turi* (žr. grafiką), kruvinų "pasilinksminimų" - taip pat, tad vien ekonominėmis sankcijomis Rusijos karinę invaziją vargu at būtų įmanoma sustabdyti (visa laimė, kad Ukraina sustabdė ją kalaviju)

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

Jeigu Baltijos šalys būtų atjungtos nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), Lietuva nacionalinio saugumo požiūriu būtų visiškai saugi šalis, LRT radijui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Poreikis pažaboti infliaciją buvo stipresnis už karo Ukrainoje veiksnį, ir tai paskatino FED pradėti bazinių palūkanų didinimo ciklą. Planuojama, kad bazinės palūkanos šįmet bus padidintos dar ne kartą, o tai gali turėti didelės įtakos obligacijų pajamingumui ir akcijų kainoms. Pats karas Ukrainoje finansų rinkoms turėjo ženklų, tačiau trumpalaikį poveikį – akcijų indeksai regionuose jau yra praktiškai grįžę į prieš karą buvusį lygį.

 Lietuvos statistikos departamento vartotojų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą Lietuvos vartotojų pasitikėjimas nukrito. Tačiau vienas vartotojų nuomonės tyrimo elementas nustebino labai pozityviai: nepaisant Rusijos-Ukrainos karo neapibrėžtumo bei kylančios infliacijos, Lietuvos vartotojų noras leisti pinigus stambesniems pirkiniams 2022 m. kovą buvo didžiausias nuo 2022 m. pradžios ir siekė praėjusių metų liepos mėnesio lygį – kada Lietuvoje fiksavome spartų vartojimo atsigavimą po karantino.

Praėjusiais metais šiek tiek ūgtelėjusi šalies reklamos rinka šiemet turėtų plėstis dar labiau. Didžiausias reklamos apimčių augimas numatomas internete, o laikraščiams toliau tęsis prasti laikai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šalyje pritaikytos infliacijos padarinių švelninimo priemonės neatsilieka nuo kitose Europos Sąjungos šalyse pasirinktų sprendimų. Politikė šią mintį išsakė sulaukusi opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Algirdo Butkevičiaus kritikos dėl Finansų ministerijos reakcijos į augančias kainas.

Baltijos šalys ir Lenkija siūlo uždrausti Rusijos ir Baltarusios krovinių gabenimą kelių transportu*. Teisingas siūlymas, tik reikėjo jį įgyvendinti dar 2021 m. vasarą nelegalių migrantų krizės (hibridinio karo) metu, mandagiai pasiūlant visus krovinius tarp ES ir Rusijos vežti per Ukrainą. Tokiu būdu Rusija, pradėjusi karinę invaziją Ukrainoje, tą pačią akimirką būtų paradusi visus savo krovinių srautus t.y. įsivestų sankcijas pati sau. 

Kokia ANTIINFLIACINĖ priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti nepageidaujamų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas. Tokią infliaciją pristabdyti sunku – mokestinės lengvatos ar papildomos išmokos gyventojų sąskaitas papildo dar labiau, pakursto paklausą ir neslopina kainų augimo.

Rusijos karas prieš Ukrainą – tai pirmiausia žmogiškoji tragedija, bet jis turės pasekmių ir pasaulio bei Lietuvos ekonomikai. Tiesioginį šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija. Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis įprastos ekonominės prognozės keičiamos galimais ekonomikos raidos scenarijais. Lietuvos bankas jų parengė tris.

1. Rusijos "blickrygo" metu Kinija elgėsi kaip galvą į smėlį įkišęs strutis, tačiau Rusijos karo mašinai įstrigus Ukrainos laukų molyje, apsimetimo stručiu strategija nebeveikia, nes Kinija patiria vis didesnį spaudimą pasirinkti, kurią pusę ji palaiko. 2. Kinijai tai nėra lengvas sprendimas, nes Rusijos invazija į Ukrainą suvienijo demokratinio pasaulio šalis (Rusija Kinijai „pakišo kiaulę“). Tad jei Kinija pasirinks remti Rusiją, nuo jos, tikėtina, nusisuks kone visos demokratinės pasaulio šalys, kas neišvengiamai lems milžiniškus ekonominius (ir reputacinius) nuostolius Kinijai (vargu ar Kinijai pavyks išlaikyti „skaldyk ir valdyk“ strategiją). Jei Kinija nusisuks nuo Rusijos ir atsisakys suteikti jai pagalbą (apeinant įvestas sankcijas ir/ar remiant karinę invaziją Ukrainoje) ji rizikuotų prarasti savo svarbią sąjungininkę.

2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos. 

Kovo 14-15 dienomis finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas Briuselyje dalyvaus Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas fiskalinės politikos koordinavimo, mokestinės darbotvarkės ir Bankų sąjungos užbaigimo klausimams.

Vyriausybė pritarė 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir patikslintam Partnerystės sutarties projektams, kurie pradės naują ES investicijų laikotarpį Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog Vyriausybės patvirtinta investicijų programa yra subalansuota ir atitinka valstybės poreikius.

Vasarį pasitvirtinus baimę keliančiam Rusijos įsiveržimo į Ukrainą scenarijui, šokas nusirito ir per finansų rinkas. 

Niekam ne paslaptis, kad darbo užmokestis „prieš mokesčius“ ir „po mokesčių“ visada skiriasi gana solidžia suma. Jeigu yra vykdoma individuali veikla, tuos mokesčius reikia susimokėti patiems, kai pavasarį deklaruojamos gautos pajamos. Prie tokios sistemos esame įpratę, tačiau daug kam gali būti ne visai aišku, kodėl kiekvieną mėnesį už savo darbą gauto atlyginimo dalį turime grąžinti valstybei atgal, kokie tiksliai mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ir kur jie nukeliauja.

Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

 Ir nesulaukia, nes niekas jos nedrįsta atidaryti, baimindamiesi milžiniškos griūties (žr. iliustraciją). O griūtis yra neišvengiama. Apie tai sufleruoja Rusijos įmonių, kurių akcijomis yra prekiaujama užsienio šalių akcijų biržose 

Rusija, Baltarusija, Ukraina  – iš pirmo žvilgsnio giminingos, panašių kultūrinių ir istorinių ištakų valstybės. Visos susikūrė po Sovietų sąjungos griūties, tačiau šiandien viena yra užsisėdusi anoms dviem ant pečių. Baltarusiją Putinas de facto valdo jau kurį laiką – sėkmingai naudojasi šalies resursais, teritorija, diktuoja įstatyminės bazės pertvarkas, nes Tėtušis nematė ir iki šiol nemato toliau savo nosies, o tautos balsas apskritai girdisi tik šaltose kalėjimų kamerose.