Vyriausybės žadami 6 mln. eurų, skirti padėti Kinijos spaudimą patyrusiam verslui rasti naujų prekybos partnerystės krypčių, nėra reikšminga parama, tačiau turėtų padėti įmonėms surasti naujų rinkų, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Anot jo, diversifikacija gali būti sėkminga, jei Lietuvos bendrovės turės pakankamai lėšų rengti individualius susitikimus ir samdyti vietinį verslą išmanančius konsultantus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio–lapkričio mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 651,7 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per vienuolika šių metų mėnesių buvo 2 905,3 mln. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 3 557,0 mln. eurų deficitą. 2021 metų centrinės valdžios sausio–lapkričio pajamos buvo 14 887,5 mln. eurų, išlaidos – 15 198,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 341,6 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Vyriausybė pritarė dar dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

Lietuvai susiduriant su itin sparčiu vartotojų kainų augimu, daugiausiai nulemtu energetinių išteklių pabrangimo, šalies darbdaviai įžvelgia ir dar vieną papildomą veiksnį, kuris gali prisidėti prie toliau didėjančios infliacijos.  Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad nuo kitų metų daugiau nei dešimtadaliu, iki 730 eurų didinama minimali alga (MMA) lems, jog verslininkai išaugusius įmonių kaštus bandys atsverti didindami produktų kainas. Jis pažymi, kad įmonių produktyvumas pastaraisiais metais šalyje neaugo taip sparčiai kaip darbuotojų algos.

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus spartesnis nei numatyta rugsėjį ir sieks 4,8 proc. Augimas išliks spartus ir kitąmet – numatoma 3,7 proc. siekianti ūkio plėtra. Lyginant su rugsėjo vertinimu, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje numatomas spartesnis nedarbo lygio mažėjimas ir ženklesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas tiek šiems, tiek ir ateinantiems metams.

Nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, naujų viruso atmainų ir judėjimo ribojimų, lyg iš giedro dangaus atsiradusi migrantų krizė pasienyje, o galiausiai ir seniai regėtas aukštumas pasiekusi infliacija – šie metai tikrai nesuteikė galimybių atsipalaiduoti. Visgi nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika augo pavydėtinu tempu, o vartojimo lygis, eksporto apimtys, atlyginimai ir gyventojų sukauptos santaupos mušė naujus rekordus. Tuo tarpu baimes dėl augančio nedarbo pakeitė daug kam anksčiau nematyta gero gyvenimo krizė – kai trūko ne pirkėjų ir pinigų, bet galinčių ir norinčių tas prekes pagaminti. 

Lapkritį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,8 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 0,5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – padidėjo 1 proc.). Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 25 proc. (nepašalinus –12,9 proc.), odos ir odos dirbinių gamybos – 17,3 proc. (nepašalinus – 20,2 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 6 proc. (nepašalinus – 2,3 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 4,5 proc. (nepašalinus – 20,5 proc.), drabužių siuvimo produkcija – 3,1 proc. (nepašalinus – 9,9 proc.).

Prabėgo jau beveik pusšimtis metų nuo tos dienos, kai doleris buvo atrištas nuo aukso standarto. Jau pusšimtį metų grąža iš jūsų įdirbio, išlieto prakaito, prie kompiuterio išvarvintų akių, sunkiai išstenėtų diplomų ir paaukštinimų yra tiesiog pastovus, nekintantis dydis, kai visas technologinis progresas, visa žmonijos sukuriama gerovė, prie kurios pats prisidedate, atitenka investuotojui.

Lietuvos ekonomikos plėtra pandemijos laikotarpiu yra viena iš sparčiausių Europoje. Tačiau vis labiau ryškėja naujų  iššūkių – daugėja įmonių, kurių plėtrą riboja darbuotojų trūkumas, o padidėjusi infliacija tęsis ilgiau, nei prognozuota anksčiau. „Ryžtingas ir koordinuotas skatinimas pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis mūsų šaliai padėjo išvengti rimtų ekonomikos komplikacijų dėl pandemijos. Euro zonos ekonomikos atsigavimui atsiliekant ir tebetvyrant neapibrėžtumui dėl naujų viruso atmainų, bendra pinigų politika tebėra skatinamoji. Augimo metai yra tinkamas laikas ruošti fiskalinius svertus, kad neleistume mūsų ekonomikai pernelyg įkaisti – visų pirma, artimiausiais metais didinti biudžeto pajamas ir taip mažinti deficitą sparčiau, nei planuojama dabar “, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Nors ketvirtadienį paskelbta Europos centrinio banko (ECB) infliacijos prognozė yra „žymiai didesnė”, nei keliamas dviejų procentų vartotojų kainų kilimo tikslas, tačiau palūkanų normas ECB valdančioji taryba nusprendė ir toliau laikyti nuo 2016 metų patvirtintose žemumose, jų nekeičiant. Naujienų agentūros ELTA kalbinti ekonomistai vieningai aiškina, kad eurozonos monetarinės politikos formuotojai taikydami itin žemas palūkanų normas, daugiausiai dėmesio skiria būtent lėčiau augančioms Pietinių Europos valstybių ekonomikoms. Tačiau, ekspertų nuomone, tokių dinamiškai ekonomiškai augančių valstybių, kaip Lietuvos atžvilgiu, taikant pigių pinigų politiką išauga rizika dar labiau įsisukti infliacijos „pasiutpolkėje“.