Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 procento mažesnės nei liepą. Šiuo metu stebime nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pristatė projekto, kurio metu buvo analizuoti finansiniai srautai Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei poveikis finansiniam stabilumui, ataskaitą.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nors antradienį vyksiantis pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalis, kuriame Lietuva susikaus su Serbija, atitrauks kai kurių darbuotojų dėmesį, to poveikis ekonomikai gali būti pozityvus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analizė rodo, kad Lietuva padarė pažangą stiprinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, tačiau turėtų stiprinti tarptautinių finansinių operacijų stebėseną ir tiksliau nustatyti rizikos šalis, praneša Lietuvos bankas (LB).

INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad mokesčių reformai trūksta ambicijos. Pasak jos, nebuvo atliepti pagrindiniai tikslai, deklaruoti mokestinių pokyčių paketo pristatymo pradžioje.

 Seimui rudenį planuojant svarstyti Vyriausybės pateiktą mokesčių reformą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad nestabili mokesčių aplinka gali atbaidyti potencialius investuotojus.

Seime toliau juda vadinamoji mokesčių reforma. Taigi – kodėl artėjant recesijai reikia kelti mokesčius?

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. 

Nominaliojo prekių importo ir eksporto apimtis 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę prekybos apimties mažėjimą: 

Jei nesugebame sukurti, gal tiesiog nukopijuokime? Nes tarptautiniai duomenys rodo, kad mūsų mokesčių sistema jau dabar veikia prastai, o sudarkyta naujos reformos atrodys tiesiog graudžiai.

Lietuvos bankas paskelbė mokesčių reformos analizę. Ir nors kai kurie politikai suskubo džiaugtis, siūlau atkreipti dėmesį į labai svarbią analizės dalį – reformos poveikį investicinei aplinkai Lietuvoje.

Kas ugdo šalies ekonominę galią Sąveika vidaus ir užsienio rinkų reikalauja užtikrinti kiekvienos šalies ūkio savireguliaciją ir kainų vidaus ir tarptautinėje rinkoje harmonizavimą.

Vakar skundėmės, kad blogai gyvename, bet šiandien galime „pasidžiaugti“, kad yra gyvenančių gerokai blogiau. Apie ką aš čia? Apie paprastus Lietuvos gyventojus, tuo nelaimėlius, kurie nori paskolų.

Metinei infliacijai Lietuvoje liepą nukritus iki 7,4 proc., o defliacijai siekiant 0,2 proc., šie rodikliai ir toliau turėtų mažėti, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat pastebi, defliaciją kol kas jaučia tik mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), duomenimis, dėl rusijai ir Baltarusijai taikomų tarptautinių finansinių sankcijų Lietuvoje įšaldyto turto bendra suma pasiekė daugiau nei 103 mln. eurų, rašoma pranešime.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais

Siūlau neskubėti džiūgauti dėl netikėtai paaugusio BVP. Kodėl? Nes aplinkinių šalių rodikliai rodo, kad debesys virš mūsų dar tikrai neišsisklaidė. Be to, Lietuvos valdžia nesnaudžia ir verslui paruošė tikrai „malonių“ staigmenų.

54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos kreipėsi į Seimo frakcijas ir komitetus, kritikuodamos pradedamą svarstyti mokesčių reformą bei ragindamos atmesti siūlymus

Pernai Lietuvą supurtęs energetikos kainų šokas paveikė beveik visas ekonomikos sritis. Infliacija žemyn nutempė gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, o dėl aukštų energetikos kainų dalis pramonės stabdė gamybą. 

Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl ko vasarą neretai susitraukia darbo pasiūlymų kiekis ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje.