Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje. Joje ministrai, pagrindinį dėmesį skirdami COVID-19 pandemijos įtakai kultūros ir žiniasklaidos sektoriui, siekė nubrėžti gaires ilgalaikiam jo atsigavimui.    ES kultūros ministrai diskutavo dėl Europos atsigavimo priemonių tvarumo ir tikslingo nukreipimo į kultūros sektorių, ES finansinių mechanizmų prieinamumo kultūros sektoriui, specialaus informacinio portalo sukūrimo, teisinio reguliavimo gerinimo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nacionaliniu lygmeniu prieinamumo kultūros sektoriui.

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje pristatė 2021 m. EK darbo programą, kurią vykdydama EK toliau sieks kurti teisingesnę, sveikesnę, ekologiškesnę ir labiau skaitmenizuotą visuomenę. 2020 m. Europos Sąjungai buvo neeiliniai metai – šalia tokių iššūkių kaip „mūsų kartos problemų“ sprendimas, „daugiau siekiančios Sąjungos kūrimas“, Europai teko susidurti su precedento neturinčia pandemija, kuri sukėlė kompleksinę sveikatos, ekonominę ir socialinę krizę. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. EK veiklos prioritetais toliau išlieka krizės suvaldymas, taip pat  ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos spartinimas, didinant ES ekonomikos ir visuomenės atsparumą, kurių įgyvendinimas bus paremtas Europos ekonomikos gaivinimo planu, ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ ir padidintu 2021–2027 m. ES biudžetu. 

Remiantis šiandien paskelbta nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) turėtų persvarstyti, kaip ji atrenka naujus darbuotojus ES viešajai tarnybai. Tokiu metu, kai mažinamas darbuotojų skaičius ir skatinamas skaitmeninimas, ES institucijos vis dažniau ieško specialistų, kurie gali greitai pradėti dirbti. Vis dėlto auditoriai nustatė, kad EPSO atrankos procesas nėra gerai pritaikytas nedidelio masto tiksliniams konkursams, kuriais būtų galima tokių specialistų pritraukti, kad jie teiktų paraiškas dėl darbo vietų ES viešojoje tarnyboje. Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tam tikrus EPSO vykdomų bendro profilio darbuotojų atrankos procedūrų trūkumus.

ES agentūros atlieka vis svarbesnį vaidmenį Sąjungoje, tačiau reikia atidžiau įvertinti, ar jos veiksmingai tenkina ES piliečių poreikius. Tai Europos Audito Rūmų pateiktos ataskaitos išvada. Audito Rūmai savo parašu patvirtino visų ES agentūrų, išskyrus dvi, 2019 m. finansines ataskaitas ir patvirtino teigiamus rezultatus, kuriuos jie buvo paskelbę ankstesniais metais.

Europos Sąjungos šalių Teisingumo ministrų tarybos nuotoliniame posėdyje buvo svarstomas Lietuvos iniciatyva įtrauktas klausimas dėl kalinamų nuteistųjų perdavimo iš trečiųjų šalių į jų pilietybės valstybę.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, įvertinti, kaip ES prisideda prie valstybių narių pastangų mažinti vaikų skurdą, beveik neįmanoma. Tikrintos ES priemonės buvo ribotos reikšmės ir pajėgumo, nes jos nėra teisiškai privalomos, o tokiomis galingesnėmis priemonėmis kaip Europos semestras ar ES fondų parama retai sprendžiamas būtent vaikų skurdo klausimas. Todėl sudėtinga nustatyti, ar ES veiksmais veiksmingai prisidedama prie pastangų sprendžiant šį svarbų klausimą, teigia auditoriai.

„ES privalo patikimai apsaugoti savo piliečius, kurių atžvilgiu trečiosios valstybės yra pateikusios ekstradicijos prašymus. Tai ypač aktualu, kai šie veiksmai yra politiškai motyvuoti arba baudžiamasis persekiojimas pradėtas visiškai nepagrįstai, – pažymėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Hagoje susitikęs su Eurojusto – Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos prezidentu Ladislavu Hamranu. – ES mastu turime susitarti dėl aiškaus bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių, svarstant trečiųjų valstybių ekstradicijos prašymus, reglamentavimo. Deja, šiuo metu tokio neturime“.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, valstybės narės nedėjo pakankamai pastangų, kad įgyvendintų konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurias 2011–2018 m. pateikė ES Taryba. Jos visiškai arba iš esmės įgyvendino tik apie ketvirtadalį rekomendacijų, o įgyvendinant beveik trečdalį rekomendacijų padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nepadaryta. Nors ES padarė didelę pažangą, siekdama daugumos savo ilgalaikių fiskalinių tikslų iki 2020 m., ji atsilieka skurdo mažinimo ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros (MTTP) srityse. Atsižvelgdami į 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos pasiektą politinį susitarimą, auditoriai taip pat pabrėžia, kad reikia pertvarkyti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų rengimo ir įgyvendinimo būdus.

Europos Komisija priėmė rekomendacijas valstybėms narėms neteikti finansinės paramos įmonėms, turinčioms sąsajų su šalimis, įtrauktomis į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą. Apribojimai taip pat turėtų būti taikomi įmonėms, kurios buvo nuteistos už sunkius finansinius nusikaltimus, įskaitant, be kita ko, finansinį sukčiavimą, korupciją, mokestinių ir socialinio draudimo prievolių nesumokėjimą.

Būtina atkurti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje ir stiprinti jai priklausančių šalių tarpusavio pasitikėjimą, penktadienį pareiškė Europos Parlamentas. Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje (520 už, 86 prieš, 59 susilaikė) europarlamentarai pareiškė susirūpinimą dėl poveikio gyventojams ir verslui, daugeliui ES šalių įvedus patikras ar apribojimus pasienyje. Jie pabrėžia, kad laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra vienas iš pagrindinių Europos vienijimosi pasiekimų, todėl siekiant užtikrinti ES ekonomikos atsigavimą po pandemijos, būtina jį atkurti greitai, koordinuotai ir iki galo.

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kurios įteisina Lietuvos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje. Ši nauja institucija tirs Europos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas – sukčiavimą, pinigų plovimą, korupciją. Reglamentas dėl Europos prokuratūros steigimo buvo priimtas 2017 m. spalio mėn. po ketverius metus trukusių derybų, prasidėjusių 2013 metais Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Gegužės 9-ąją minimų 70-ųjų Šumano deklaracijos metinių proga Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sasoli (David Sassoli) ir politinių frakcijų pirmininkai paskelbė šį pareiškimą: Prieš 70 metų Šumano deklaracijoje pateikta mintis, kad „Europa nebus sukurta vienu mostu arba pagal kokį nors bendrą planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia visus suvienys bendram tikslui.“ Laikantis šio požiūrio palaipsniui suformuota šiandieninė Europos Sąjunga. Nuo pat pradžių pagal Europos projektą turėjo būti kuriama politinė ir ekonominė bendrija, grindžiama bendromis vertybėmis – solidarumu, atvirumu, laisve, tolerancija, lygybe įvairovėje ir pagarba teisinės valstybės principui.

Europos Komisija paragino Šengeno valstybes nares ir Šengeno asocijuotąsias valstybes pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą dar 30 dienų iki birželio 15 d. Nors kai kurios ES ir Šengeno asocijuotosios valstybės imasi preliminarių veiksmų siekdamos švelninti kovai su pandemijos plitimu skirtas priemones, padėtis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje tebėra pažeidžiama. Todėl reikia nuolatinių priemonių prie išorės sienų, kad būtų sumažinta ligos plitimo keliaujant į ES rizika.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė atnaujintas trumpojo laikotarpio makroekonomines prognozes – numatoma, kad šiais metais dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos ekonomika trauksis, o 2021 metais atsigaus. EK nuomone, mūsų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais sumažės 7,9 proc., o 2021 metais išaugs 7,4 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nuomos mokesčio kompensavimo schemą, skirtą paremti nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiems sektoriams, tarp jų mažmeninės prekybos, viešbučių, restoranų, kultūros ir sporto. Už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager sakė: „Priemonės, kurių valstybės narės turėjo imtis, kad apribotų koronaviruso plitimą, labai stipriai paveikė daugelį įmonių. Šia 101,5 mln. eurų Lietuvos parengta schema bus sušvelnintas ekonominis krizės poveikis įmonėms, veikiančioms daugelyje nuo ligos protrūkio nukentėjusių sektorių, įskaitant viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir sporto, nes bus padengta dalis jų nuomos išlaidų. Glaudžiai bendradarbiaujame su valstybėmis narėmis, kad laikydamiesi ES taisyklių koordinuotai ir veiksmingai rastume praktinių sprendimų.“

Europos Sąjunga ir pasauliniai partneriai surengs pasaulinį lėšų rinkimo maratoną kovai su koronavirusu. Viso pasaulio šalys ir organizacijos raginamos įsipareigoti padėti surinkti užsibrėžtą 7,5 mlrd. EUR pradinę sumą.   Surinktos lėšos bus skirtos trims veiklos sritims: diagnostikai, gydymui ir vakcinoms.

Pernai ženkliai sumažėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo priteistų išmokų  už konstatuotus Lietuvos žmogaus teisių pažeidimus. Tai lėmė vis didesnis dėmesys, skiriamas veiksmingam ir sparčiam EŽTT sprendimų įgyvendinimui, padedančiam užkirsti kelią naujiems pažeidimams. 

Europos Komisija priėmė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso - ES perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui gairių – priemonių. Šio veiksmų plano tikslas – sumažinti ES vartojimo poveikį ir padvigubinti ES žiedinio medžiagų naudojimo rodiklį, kartu skatinant ekonomikos augimą.

 Į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą įtrauktos keturios šalys ar teritorijos – Kaimanų salos, Palau, Panama ir Seišeliai, nes jos per nustatytą terminą neužtikrino, kad būtų laikomasi reikalaujamų standartų. Be jų, į sąrašą jau įtraukti aštuoni jurisdikciją turintys subjektai, kurie vis dar neatitinka reikalavimų: Amerikos Samoa, Fidžis, Guamas, Mergelių Salos, Omanas, Samoa, Trinidadas ir Tobagas ir Vanuatu. Tačiau daugiau kaip pusė 2019 m. peržiūrėto sąrašo šalių buvo iš šio sąrašo išbrauktos, nes dabar jos laikosi visų gero mokesčių srities valdymo standartų.