VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

08 12. Lietuva tvirtoje Europoje

Soc. m. dr. Vytautas Ramanauskas

Po Nepriklausomybės paskelbimo per pastarąjį dešimtmetį Lietuvai pavyko įgyvendinti didžiausią savo svajonę - tapti NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare. Lietuvai tapus visaverte Vakarų bendrijos nare atsivėrė patikimesnio saugumo, modernios ekonomikos ir europietiškos socialinės gerovės keliai. Suprantama, svarbiausias mūsų, kaip ir kitų Baltijos šalių, siekis yra geopolitinis saugumas, kurį gali užtikrinti tik tvirta Europa. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai Rusija vykdo „šliaužiančią“ agresiją prieš Ukrainą. Rusija ne tik sulaužė 1994 m. pasirašytą Budapešte su JAV, Anglija ir Ukraina sutartį, suteikiančią garantijas Ukrainos saugumui bei jos teritorijos vientisumui, bet ir pažeidė Jungtinių Tautų principus, garantuojančius taiką ir stabilumą pasaulyje. Europos Sąjungos bendradarbiavimas su Rusija toliau negali būti laikomas strategine partneryste. Rusijai po Krymo okupacijos toliau organizuojant Rytų ir Pietų Ukrainos regionų atskyrimą nuo Ukrainos, ES privalo ne tik politiniu, bet ir techniniu lygmeniu stabdyti bendrus transeuropinius infrastruktūros projektus, tokius kaip „Pietų srauto“ dujotiekis ar karinių laivų statyba.Labai svarbus yra NATO vaidmuo siekiant apsaugoti Europos šalis nuo trečiojo pasaulinio karo grėsmės, kurią kelia Putino Rusija. Taip pat siekiant energetinės, prekių eksporto, kultūrinės bei informacinės nepriklausomybės nuo Rusijos, būtina vieningai įgyvendinti svarbiausius ES tikslus. Lietuva, siekdama šių ES tikslų įgyvendinimo energetikoje, baigia statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Privalome toliau tęsti anksčiau pradėtus dešiniųjų vyriausybės projektus dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir skalūnų dujų žvalgybos.

Aktyvus,ypač per pastarąjį dešimtmetį, Lietuvos veikimas europinėje ir transatlantinėje sąjungose padėjo mūsų šaliai integruotis ne tiktai į saugumo, bet ir į ekonominę-socialinę Vakarų bendruomenę.Tai patvirtina ir pastarasis pripažinimas pasaulio mastu, kad Lietuva pagal pagrindinius ekonomikos ir išsilavinimo rodiklius užima 35-ją vietą ir perėjo iš išsivysčiusiųjų į labiausiai išsivysčiusiųjų pasaulio šalių grupę. Suprantama, kad prie šio Lietuvos pasiekimo daug prisidėjo narystė ES. Lietuvos bendrasis vidaus produktas nuo įstojimo į ES padidėjo, skaičiuojant vienam gyventojui, apie du kartus ir dabar siekia maždaug du trečdalius ES BVP vidurkio. ES kasmet visoms savo narėms skiria apie 150 mlrd. eurų, iš kurių apie du trečdaliai tenka sanglaudos augimui, užimtumo skatinimui ir gamtos apsaugai. Dalis ES lėšų, apie 2 mlrd. eurų, tenka Lietuvai. Nemaža dalis šių lėšų mūsų šalyje efektyviai panaudojama plečiant verslą, kuriant naujas darbo vietas, gerinant socialinę aplinką. Tačiau ne visiems ir ne visuomet tai pavyksta padaryti. Nesėkmingas lėšų panaudojimas daro žalą ne tiktai savo kraštui, bet ir visai ES. Vienas iš būdų išvengti neefektyvaus lėšų panaudojimo yra centralizuota ES išlaidų kontrolė. Tai ypač paranku atlikti šalyse, kurioms nuo 2015 m. priklausys ir Lietuva, įsivedusiose eurą. Pripažįstama, kad ES daug nuveikė skatindama Europos integraciją sudarant sutartis ir teisinius aktus. Tačiau euras yra vienas ryškiausių apčiuopiamų simbolių, išreiškiančių Europos tautų bei pačių europiečių bendrą tapatybę ir bendras vertybes. Turint bendrą valiutą investicijų kapitalas gali daug laisviau judėti ir patekti ten, kur jį galima efektyviau panaudoti. O piliečiams, siunčiantiems pinigus į kitą euro zonos valstybę, išlaidos sumažėja iki 50 procentų.

Stiprėjančios ES siekiai numatyti dar 2010 m. priimtoje strategijoje „Europa 2020“. Strategijoje numatyta vykdyti struktūrines reformas ir imtis ekonomikos augimo skatinimo priemonių, kurios padėtų tinkamai parengti ES ekonomiką ateičiai. ES užsibrėžė įgyvendinti šiuos penkis pagrindinius siekius. Padidinti 20-64 metų užimtumą nuo dabartinių 65 iki 75 proc. Į mokslinius tyrimus ir pažangių technologijų plėtrą investuoti 3 proc. ES BVP, tai yra apie tris kartus daugiau negu lig šiol į mokslinius tyrimus investuoja ES valstybės. Pasiekti, kad aukštąjį išsilavinimą būtų įsigiję bent 40 proc. 30-34 metų žmonių. Malonu pastebėti, kad Lietuvoje šis lygis jau ne tiktai yra pasiektas, bet ir viršijantis ES numatytą aukštojo išsilavinimo lygį, ypač moterų pusėje. Tai sudaro pagrindą Lietuvoje plėstis pažangiai (inovatyviai) visuomenei ir prisidėti prie ES siekių įgyvendinimo. Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 30 proc. Iš atsinaujinančių išteklių išgauti 20 proc. reikiamos energijos ir penktadaliu padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Sumažinti 20 mln. ES skurstančių žmonių skaičių ir užtikrinti socialinės gerovės augimą. Suprantama, kiekvienoje ES šalyje iškelti nacionaliniai šių sričių tikslai ir siekiai, o ES vadovai susitarė dėl konkrečių ES ir nacionalinio lygmens veiksmų.

Atgal