VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

05 29. Rygoje priimti optimalūs Rytų partnerystės sprendimai

Praėjusią savaitę Rygoje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikime buvo priimti optimalūs sprendimai. 30 punktų Rygos jungtinė deklaracija yra ganėtinai plati ir apima ne tik bendrus euro integracinius siekius, bet ir konkrečias sritis, kaip transporto ir energetikos klausimai. Joje diferencijuojamas požiūris į šešias ES Rytų partneres, priklausomai nuo jų individualių ambicijų, interesų ir pasiekimų.
Tai spaudos konferencijoje "Rygos Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Kas toliau?" Seime pažymėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai - Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka.
"Didžiausi Rytų partnerystės priešininkai tikėjosi, kad ši ES iniciatyva žlugs, tačiau taip neatsitiko. Didžiausi Rytų partnerystės entuziastai Rygos viršūnių susitikimą laiko ne tokiu ambicingu kaip Vilniaus 2013 metais, tačiau jį galima vertinti kaip sėkmingą. Rytų partnerystės programa toliau tęsiasi. Kiekvienos iš šešių jos narių Europos integracijos aspiracijos ir pasiekimai bus vertinami individualiai. Ukrainai pažadėta finansinė parama. Tačiau ES Rytų partnerėms, ypač Ukrainai, svarbiausia - jų pačių vidaus politikos reformos, kova su korupcija", - pabrėžė G. Kirkilas.
"Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris pagal Seimo statutą suteikia užsienio reikalų ministrui mandatą deryboms ES Užsienio reikalų taryboje, dėjo daugiau vilčių į Rygos susitikimą. Lietuva pasisakė už Rytų partnerių narystės ES perspektyvą, tačiau Rygoje ES valstybės narės pripažino tik bendrą jų Europos integracijos perspektyvą. Be to, Lietuva tikėjosi, kad Ukrainai ir ypač Gruzijai bus suteiktas bevizis režimas su ES, nes ypač Gruzija šiandien yra tam geriau pasiruošusi nei Moldova 2013 metais, kai jos piliečiams buvo atvertos ES sienos. Po Rygos susitikimo tebelieka neaiškūs ES santykiai su Rusijos įsteigta Eurazijos ekonomine sąjunga", - kalbėjo B. Juodka.
Pasak G. Kirkilo, "euro integracija - ilgas procesas. Lietuva kvietimo derėtis dėl narystės ES irgi laukė gana ilgai, ir jis atėjo gana netikėtai, kai iš pradžių iš trijų Baltijos valstybių deryboms buvo pakviesta tik Estija, tačiau galiausiai 2004 metais vis tiek įvyko didžioji ES plėtra, kai į ES įstojo dešimt naujų narių".
Užsienio reikalų viceministro Andriaus Krivo tvirtinimu, "Rygoje pavyko surasti optimalų balansą tarp, viena vertus, Rytų partnerių diferenciacijos atitinkamai pagal jų ambicijas, interesus ir pažangą, ir, antra vertus, būtinybės dirbti su visomis šešiomis partnerėmis, tiek ES, tiek joms tarpusavy".
Anot jo, Rygos jungtinėje deklaracijoje išreiškiama labai tvirta ir vienareikšmiška parama Rytų partnerių suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. ES pripažino jų euro aspiracijas ir pasirinkimus bei susiejo jų pažangą Rytų partnerystės programoje ir vidaus reformas (demokratinių institucijų stiprinimą, gerą valdymą, kovą su korupcija, mobilumą, ekonomines reformas, ypač paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui). Deklaracijoje taip pat skiriamas dėmesys įšaldytų konfliktų sprendimui Europoje.

Atgal