VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

01 09. Lietuvos sėkmė Europos Sąjungoje

Soc.m.dr. Vytautas Ramanauskas

Europos Sąjungos (ES) struktūrose, kaip teigiama pastarųjų metų moksliniuose darbuose, aiškėja dviejų lygmenų europietiškumo samprata – politinio ir tautinio arba, kitaip tariant, pilietiškumo ir tautiškumo suderinamumas. Šis suderinamumas ypač svarbus kiekvienai tautai dabartiniame globalėjančiame pasaulyje. Kaip žinome, kiekviena šalis stodama į ES pripažįsta, kad jos piliečiai tampa ir visos ES piliečiais. Tuo tarpu kai tautiškumas kiekvienoje ES šalyje išlieka skirtingas-savas. Vienas svarbiausiųjų siekių turėtų būti visos ES ir kiekvienos jos narės-valstybės interesų suderinamumas, kas gali užtikrinti ES vienybę ir stabilumą. Ši problema tapo ypač aktuali šiuo metu kai ES užplūdo, iš anksto gerai suorganizuotas Afrikos ir Azijos bėglių proveržis. Negalima nesutikti su kai kurių Lietuvos ir užsienio protingai mąstančių politikų nuomone, kad prie šio bėglių proveržio į ES prisidėjo mūsų artimojo užsienio kaimynė Rusija. Tai buvo daroma siekiant atitraukti, bent jau atidėti, ES dėmesį Ukrainos okupacijai. Gerai, kad pastaruoju metu Lietuvos ir kai kurių kitų Rytų Europos šalių valdžios, ypač užsienio reikalų atstovai, stengiasi palaikyti galimybes Ukrainai kuo greičiau tapti ES ir NATO nare. Suprantama, kad pagrindinis įstojimo į ES ir NATO sėkmės bruožas yra saugumas, kurio Lietuvos pavyzdžiu siekia ne tiktai Ukraina, bet ir Gruzija, Moldova bei kai kurios kitos Europos šalys. Norint išlaikyti šį svarbiausiąjį ne tiktai valstybės, bet ir tautos išlikimo bruožą, būtina visuomenės mąstymo kaita. Pastaruoju metu apie europinio ir globalinio mąstymo pokyčius bei jų suderinamumą su atskirų tautų interesais nemažai kalbama ir rašoma, ypač mokslininkų bendruomenėse. Neseniai Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje buvo diskutuojama apie Lietuvos visuomenės mąstymo kaitą europiniame akiratyje. Čia buvo pristatytos kelios filosofinio mąstymo knygos. Vienoje iš jų „Lietuvos visuomenės mąstymo kaita europiniame akiratyje“, knygos sudarytojas dr. Povilas Aleksandravičius, primenama popiežiaus Jono Povilo II, apsilankiusio 1993 m. Lietuvoje ir Vilniaus universitete, pasisakymą apie mąstymo etiką-dorovę, kuri yra aktuali ne tiktai Europai, bet ir visam šiandieniniam pasauliui. Sprendžiant aktualiausias visose gyvenimo srityse-politikoje, ekonomikoje, socialinėse, gamtosauginėse ir kitose- problemas būtina rasti susikalbėjimą tarp skirtingų individų ir jų grupių. Europietiško mąstymo esmę sudaro taip vadinamas „ribų kirtimo fenomenas,“ reiškiantis nepasilikimą vien tik jau sukurtos tikrovės ribose, bet siekiama naujo kūrinio atitinkančio tikrovę, kurios esmei priklauso dvi kryptys. Viena kryptis tai horizontali-„judesys į plotį“, kita kryptis vertikali -“judesys į gylį“. Mąstymas į plotį, kaip teigiama vakarietiškoje filosofijoje, atitinka racionalų samprotavimą-diskursą, formuojantį individų ir visuomenės savarankiškumą, naudingumą bei veiklos efektyvumą.

 Tai patvirtina ne tiktai Europos, bet ir JAV bei kitų pasaulio šalių vystymosi istorijos, kai buvo panaikinta vergija, įgyvendintas feminizmas, rinkiminės teisės, įkurtos socialinės bendruomenės, pripažįstančios, kad Dievas yra žmogaus kūno sieloje ir materialioje gamtoje, o ne vien tiktai „dvasinėse aukštybėse“. Suprantama, kad ir dabartiniame modernėjančiame pasaulyje atsisakyti dorovinio-etinio intuityvaus mąstymo vien „į gylį“ negalima. Reikia siekti suderinamumo, ypač sprendžiant konkrečias individualaus ir visuomeninio gyvenimo problemas. Tai labai svarbu Lietuvai, renkantis skandinaviškąjį gerovės valstybės kelią, kurio pagrindą sudaro modernios bei efektyvios gamybos vystymas ir šalies piliečių gyvenimo lygio kėlimas. Siekdami šių tikslų, privalome kuo geriau išnaudoti ES sudarytas galimybes ir savo šalies turimus resursus. Viena iš svarbių ekonominės ir socialinės plėtros galimybių, atsivėrusių Lietuvai įstojus į ES, yra didžiulė bei artima bendroji rinka, kurios makroekonominis poveikis akivaizdus. Vien per pastarąjį dešimtmetį, kai Lietuva įstojo į ES, kiekvieno ES piliečio pajamos padidėjo maždaug 500 eurų. Taigi vien bendrosios ES rinkos atsivėrimas Lietuvai suteikė apie 1,5 mlrd. eurų papildomų pajamų. Visos ES bendrovės turi laisvą prieigą prie visų ES šalių rinkų, kurių potencialūs klientai sudaro apie 500 mln. Įkūrus ES bendrąją rinką, metinė prekyba per pastarąjį dešimtmetį išaugo apie tris kartus. ES šalių prekių eksportas į kitas pasaulio valstybes padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu ES yra didžiausia prekių eksportuotoja pasaulyje, lenkianti šioje srityje antrąją vietą užimančią JAV ir trečiąją vietą- Kiniją. ES bendroji rinka vilioja užsienio investuotojus, kurie tiesioginių užsienio investicijų srautą iki paskutinio ekonomikos nuosmukio padidino apie 10 kartų. Bendrosios rinkos plėtra ir investicijų augimas gamyboje bei paslaugų sferoje padėjo sukurti visoje ES beveik 3 mln. naujų darbo vietų, kurių nemaža dalis teko ir lietuviams, gyvenantiems bei dirbantiems ne tiktai savo tėvynėje, bet ir kitose ES šalyse. Didėjant užsienio ir savoms investicijoms, ypač pagrįstoms pažangiomis (inovatyviomis) technologijomis, plečiasi šalies ekonomika ir socialinė gerovė.

Socialinės gerovės siekis, Skandinavijos valstybių-Švedijos, Suomijos, Danijos pavyzdžiu, yra akcentuojamas Tėvynės sąjungos (KD) ir kai kurių kitų dešiniųjų partijų programose. Teoriškai socialinės gerovės siekiai sudaro ir kairiųjų, ypač socialdemokratų, partijų programų pagrindą. Deja, kaip rodo šiandieninė patirtis, kai Lietuvą valdo kairieji, jų „socialinės gerovės“ siekiai labiau vienpusiški. Siekiama padidinti darbo užmokestį ir pelno mokesčius mažai kreipiant dėmesio į pramonės bei darbo našumo augimą, ekonomikos plėtrą ir jos finansinio efektyvumo kilimą. Buvusios vyriausybės vadovas Andrius Kubilius savo knygoje „Mūsų geopolitika: sėkmės Lietuva,“ tiek dešiniesiems, tiek kairiesiems rekomenduoja derinti tarpusavyje ekonomikos ir socialinės plėtros programas, vykti pasimokyti į Švediją- kaip racionaliau bei efektyviau šias programas būtų galima įgyvendinti Lietuvoje. Vienas pagrindinių būdų socialinės gerovės siekiams įgyvendinti, kaip rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių patyrimas, yra galutinai paruoštų, taikant pažangias (inovatyvias) technologijas, prekių eksportas.

Atgal