VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

12.19. Europos Parlamente įteikta Sacharovo premija Venesuelos opozicijai

Strasbūre, Europos Parlamento (EP) rūmuose, Venesuelos demokratinei opozicijai iškilmingai įteikta šių metų Sacharovo premija už minties laisvę.

Prestižinis EP apdovanojimas šiemet skirtas Venesuelos demokratinei opozicijai, atstovaujamai Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos bei politinių kalinių Leopoldo López, Antonio Ledezma, Daniel Ceballos, Yon Goicoechea, Lorent Saleh, Alfredo Ramos ir Andrea González. Strasbūre premija įteikta opozicijos kontroliuojamos Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui Julio Borges ir Karakaso merui Antonio Ledezma. Kitų vardu apdovanojimą atsiėmė jų artimieji arba atstovai.

 EU 2017 - EP/AP Images. Ariana Cubillos

 „Norime, kad šalis grįžtų prie demokratijos, orumo ir laisvės. Tikimės to ir linkime, kad Sacharovo premijos skyrimas Venesuelos demokratinei opozicijai prie to prisidėtų“, – įteikdamas premiją kalbėjo EP pirmininkas Antonio Tajani.

 „Režimas demokratiją mano šalyje pavertė įkaite, sukėlė badą, kad galėtų administruoti skurdą, sugriovė sveikatos sistemą, kad galėtų valdyti mirtį, eksproprijavo tūkstančius įmonių“, – europarlamentarams emocingai kalbėjo J. Borges. Jis ragino ES ir pasaulį įdėmiai stebėti ateinančiais metais vyksiančius šalies vadovo rinkimus. „Šis apdovanojimas sustiprina mus ir suteikia naujos energijos ginti demokratijos vertybes ir principus, kuriuos jūs palaikote“, – pridūrė A. Ledezma.

Ceremonijoje dar dalyvavo šių metų Sacharovo premijos finalininkė Gvatemalos žmogaus teisių aktyvistė Aura Lolita Chávez Ixcaquic, taip pat kito finalininko, Švedijos pilietybę turinčio Eritrėjos žurnalisto, rašytojo ir dramaturgo Dawit Isaak duktė Betlehem. EP pirmininkas A. Tajani paragino Eritrėjos valdžią nedelsiant jį išlaisvinti.

Venesueloje įsivyravus politiniam ir socialiniam nestabilumui,labai pablogėjo demokratijos, žmogaus teisių, taip pat socialinė ir ekonominė padėtis. Valdančioji partija vis labiau varžo teisinės valstybės principus ir konstitucinę tvarką. Rugpjūtį šalies prezidento N. Maduro proteguojama Konstitucinė Asamblėja paskelbė perimanti demokratiškai išrinktos Nacionalinės Asamblėjos galias – tai sukėlė masinius protestus. Iš viso nuo metų pradžios per antivyriausybines demonstracijas žuvo per 120 žmonių. Žmogaus teisių organizacijos „Foro Penal Venezolano" duomenimis, šalyje tebėra apie 300 politinių kalinių.

Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę kasmet skiria Europos Parlamentas. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančias žmogaus teises.

 

Solidarumas ir atsakomybė prieglobsčio ir sienų klausimu

Komisijos pasiūlymas pertvarkyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą svarstomas labai vangiai. Labai svarbu, kad Europos Vadovų Taryba atgaivintų diskusijas dėl veiksmingesnio ir teisingesnio solidarumo ir atsakomybės paskirstymo. Kadangi pozicijos šiuo klausimu labai skiriasi, Dublino reglamento reformą būtų galima įvykdyti taip, kad privalomas perkėlimas būtų taikomas tik stiprios krizės atveju, o lengvesniais atvejais perkėlimas būtų vykdomas atsižvelgiant į savanoriškus valstybių narių įsipareigojimus. Komisija rekomenduoja Tarybai visus jos pasiūlymus nagrinėti kaip vieną visumą ir siekti, kad iki 2018 m. birželio mėn. būtų pritarta Dublino reglamento peržiūrai pasiekus bendresnį susitarimą dėl visų pasiūlytų reformų. Kol diskutuojama dėl esminių solidarumo ir atsakomybės aspektų, kai kurie rinkinio pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl Europos prieglobsčio agentūros ir sistemos EURODAC, gali būti priimti iki 2018 m. kovo mėn. Taip liktų laiko pasirengti įgyvendinti pertvarkytą prieglobsčio sistemą.

Kad galėtų kuo greičiau padėti valstybėms narėms saugoti išorės sienas, ES turi užtikrinti, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra būtų visiškai pasirengusi veiklai ir baigtų kurti veiksmingą išorės sienų valdymo sistemą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad iki 2018 m. kovo mėn. dislokacijai būtų parengti visi reikiami Agentūros greitojo reagavimo rezervo ištekliai ir pareigūnai.

 

Glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir parama joms

Migracijos politikos išorės priemonės turi būti sustiprintos: reikia užtikrinti visapusišką ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimą ir aktyviau bendradarbiauti su trečiųjų šalių partneriais ir JT agentūromis. ES atėjo laikas pasirengti mobilizuoti papildomus išteklius ES Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei, sustiprinti strateginę partnerystę su Afrikos Sąjunga bei jos valstybėmis narėmis, įgyvendinti pirmuosius ES išorės investicijų plano projektus ir papildyti Šiaurės Afrikai skiriamus ES patikos fondo išteklius.

Siekdama atgrasyti nuo neteisėtos migracijos ir suardyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis verslo modelį, tiems, kuriems tikrai reikalinga apsauga, ES turi pasiūlyti pavojingos kelionės alternatyvą – saugius ir teisėtus kelius. Todėl iki 2019 m. gegužės mėn. valstybės narės turės priimti dar 50 000 pažeidžiamų pabėgėlių. Kita vertus, valstybės narės taip pat turi užtikrinti ES neturinčių teisės likti asmenų sklandų ir veiksmingą grąžinimą ir readmisiją. Iki 2018 m. gegužės mėn. valstybės narės turėtų užtikrinti visišką Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros grąžinimo pajėgumą, o iki 2018 m. birželio mėn. drauge su Agentūra vykdydamos grąžinimo operacijas – 50 proc. (palyginti su 2017 m.) padidinti grąžintų migrantų skaičių.

2017 m. lapkričio 29 d. įsteigtoje Europos Sąjungos, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų specialios paskirties darbo grupėje valstybės narės turėtų padėti Tarptautinei migracijos organizacijai paspartinti pabėgėlių grįžimą iš Libijos. Komisijai suteikus finansavimą, iki 2018 m. vasario mėn. turėtų būti padėta sugrįžti dar 15 000 to norinčių pabėgėlių.

 

Migracijos valdymas: geresnis finansavimas ir lanksčios priemonės

Migracijos valdymas yra rimta ir daug finansinių investicijų reikalaujanti užduotis. Nuo 2015 m. Europos Sąjunga beveik 75 proc. padidino Prieglobsčio, migracijos ir Vidaus saugumo fondams ir ES agentūroms skiriamą finansavimą. Dabar ES vadovai turi rasti būdų, kaip užtikrinti migracijos politikos išorės priemonių finansavimą ir greitą išteklių mobilizavimą, siekiant pašalinti pagrindines migracijos priežastis ir užtikrinti pabėgėlių ir migrantų apsaugą. Kitoje daugiametėje finansinėje programoje (ES 7-erių metų biudžete) turėtų būti atsižvelgta į pastarųjų trejų metų patirtį ir numatyta lanksčių priemonių būsimiems migracijos uždaviniams spręsti.

Pagrindiniai faktai

Dimitris Avramopoulos

Pradėjęs eiti pareigas Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pavedė už migraciją atsakingam Komisijos nariui Dimitriui Avramopoului, procesą koordinuojant pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui Fransui Timmermansui, suformuoti naują migracijos politiką – tai vienas iš dešimties J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinėse gairėse nustatytų prioritetų.

Jeanas-Claude'as Junckeris

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija pasiūlė plataus užmojo Europos migracijos darbotvarkę, skirtą spręsti neatidėliotinas 2015 m. pabėgėlių krizės problemas ir užtikrinti, kad ES galėtų geriau valdyti migraciją vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

2016 m. birželio 7 d. Europos Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė užmezgė migracijos srities partnerystę, kad sustiprintų bendradarbiavimą su kilmės ar tranzito valstybėmis, visų pirma Afrikos valstybėmis, ir drauge geriau valdytų migraciją.

Gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkėje numatyta diskusija – tinkama proga apsvarstyti, kokia turėtų būti tvari ES migracijos politika, ir nustatyti strategines gaires dėl Komisijos komunikate pateiktų pagrindinių politinių pasiūlymų.

 

Europarlamentarai siūlo pradėti derybas dėl būsimų JK ir ES santykių

Europos Parlamentas (EP) pripažįsta, kad „Brexit“ derybose pasiekta pakankamai pažangos, todėl siūlo pereiti į antrąjį derybų etapą, skirtą nustatyti būsimiems JK ir ES santykiams.

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pritaria „Brexit“ derybų pažangos ataskaitai, kurią JK ir ES derybininkai pristatė gruodžio 8 d. Jie rekomenduoja 27 ES valstybių vadovams gruodžio 15 d. pripažinti „pakankamą pažangą“ pirmajame derybų etape, kad būtų galima pradėti antrąjį.

Vis dėlto derybas galima tęsti tik tuo atveju, jei JK vyriausybė iki galo gerbs prisiimtus įsipareigojimus ir sutiks juos perkelti į galutinį susitarimą, pažymi EP nariai. Pasak jų, „JK derybininko David Davis išsakytos pastabos, kuriose pirmojo derybų etapo rezultatai vadinami tik „ketinimų pareiškimu“, gali pakenkti derybose įtvirtintai gerai valiai“.

Rezoliucijoje minimos sąlygos, būtinos, kad Parlamentas pritartų galutiniam susitarimui. Tarp jų – piliečių teisių taikymo išplėtimas būsimiems sutuoktiniams ir partneriams, supaprastinta procedūra apsigyventi JK ar ES abiejų šalių piliečiams, ES Teisingumo Teismo sprendimų dėl piliečių teisių pripažinimas, taip pat JK įsipareigojimų dėl Šiaurės Airijos ir Airijos vykdymas.

Europarlamentarai taip pat pažymi, kad pereinamojo laikotarpio priemonės turi tęstis ne daugiau kaip trejus metus ir privalo užtikrinti tinkamą teisių ir pareigų pusiausvyrą, o jų taikymo laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje turi galioti visas ES teisynas.

EP rezoliucijai pritarė 556 EP nariai, nepritarė 62, o susilaikė 68. Tai jau trečioji Parlamento priimta rezoliucija, kurią parengė EP derybininkų grupė, vadovaujama europarlamentaro Guy Verhofstadt(Liberalai ir demokratai, Belgija). JK pasitraukimo iš ES susitarimą turės tvirtinti Europos Parlamentas.

 

Atgal