VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

12.23. Panamos dokumentai: europarlamentarai siūlo būdus užkirsti kelią mokesčių vengimui

Viešai prieinami tikrųjų savininkų registrai, veiksminga informatorių apsauga ir griežtesni įstatymai yra būtini kovai su mokesčių vengimu, pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Kartu jo nariai abejoja ES šalių politine valia didinti mokesčių skaidrumą.

Parlamentas patvirtino daugiau kaip 200 rekomendacijų, kurias per pusantrų metų suformulavo EP tyrimo komitetas, vertinęs, ar tinkamai įgyvendinamos ES kovos su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu taisyklės.

Europarlamentarai abejoja, ar ES valstybės turi pakankamai politinės valios didinti skaidrumą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu. Jie apgailestauja, kad ES Tarybos sprendimams mokesčių srityje būtinas vienbalsiškumas, ir ragina pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo.

Siūloma ES lygiu standartizuoti, nuolat atnaujinti bei viešinti tikrųjų įmonių savininkų registrus. Savo ruožtu EP ragina priimti naujas taisykles, kurios griežčiau reguliuotų tarpininkus (teisininkus ar buhalterius), padedančius vystyti agresyvų mokesčių planavimą, taip pat numatyti nuobaudas taisykles pažeidusiems tarpininkams ir bankams.

Be to, siūloma sutarti dėl vienodų tarptautinių apibrėžimų, kas yra lengvatinių mokesčių centras, mokesčių rojus, slaptumo jurisdikcija, mokesčių srityje nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, taip pat pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalis. Kartu EP nariai siekia veiksmingos informatorių apsaugos.

Europarlamentarai taip pat pritaria siūlymui kitoje EP kadencijoje įsteigti nuolatinį mokestinių klausimų komitetą.

Rezoliucijai pritarė 492 EP nariai, nepritarė 50, o susilaikė 136.

 „Būtina, kad Europos mokesčių politikoje įvyktų tektoninis lūžis, kuris leistų aktyviau kovoti su mokesčių rojais, mokesčių vengimu ir slėpimu“, – pažymėjo EP pranešėjas Jeppe Kofod (Socialistai ir demokratai, Vokietija). „EP komiteto tyrimas rėmėsi žurnalistų paviešinta medžiaga, kuri leido įvertinti ES taisyklių įgyvendinimą ir pateikti rekomendacijas, kaip kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu. Svarbu toliau užtikrinti tinkamą šių rekomendacijų įgyvendinimą“, – pridūrė kitas EP pranešėjas Petr Ježek (Liberalai ir demokratai, Čekija).

 

Europos Komisija teikia pasiūlymus dėl laisvo prekių judėjimo gerinimo

Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama pagerinti du laisvo prekių judėjimo ES aspektus. Teikiamais pasiūlymais norima sudaryti geresnes sąlygas bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Komisija siekia:

* Palengvinti gaminių pardavimą kitose valstybėse narėse. Abipusio pripažinimo principu užtikrinama, kad gaminiai, kuriems netaikomas ES masto reglamentavimas, iš esmės judėtų laisvai bendrojoje rinkoje, jei jais teisėtai prekiaujama vienoje valstybėje narėje. Šiuo principu gamintojams turėtų būti suteikta galimybė parduoti savo gaminius visoje Europoje be jokių papildomų reikalavimų. Tačiau tai ne visada veikia taip, kaip turėtų. Praktikoje įmonės, norinčios parduoti tokius gaminius kaip batai, stalo įrankiai ar baldai, kitoje valstybėje narėje dažnai susiduria su kliūtimis, vėlavimu ir papildomomis išlaidomis. Tam, kad principas praktikoje veiktų greičiau, paprasčiau ir aiškiau, Komisija siūlo naują Reglamentą dėl prekių abipusio pripažinimo.Įmonės per porą mėnesių, o ne metų sužinos, ar jų gaminiai gali būti parduodami kitoje ES šalyje. Jos taip pat galės naudoti savanorišką deklaraciją, kad įrodytų, jog jų gaminiai atitinka atitinkamus reikalavimus savo šalyje. Tokiu būdu kitų valstybių narių valdžios institucijoms bus lengviau įvertinti, ar abipusio pripažinimo principas turėtų būti taikomas ar ne. Taip pat problemų sprendimo mechanizmas padės greičiau išspręsti įmonių ir nacionalinių valdžios institucijų ginčus. Pareigūnų mokymai ir mainai dar labiau sustiprins nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir tarpusavio pasitikėjimą. Nacionalinėms valdžios institucijoms nebus užkirstas kelias atsižvelgti į teisėtus viešojo intereso klausimus.

*Sustiprinti nacionalinių valdžios institucijų vykdomą kontrolę siekiant užtikrinti, kad gaminiai yra saugūs ir atitinka taisykles. ES rinkoje vis dar parduodama daug nesaugių ir reikalavimus neatitinkančių gaminių: net 32 proc. žaislų, 58 proc. elektronikos prekių, 47 proc. statybos produktų ar 40 proc. asmeninių apsaugos priemonių, juos patikrinus, neatitinka ES teisės aktuose numatytų saugos ar vartotojų informavimo reikalavimų. Tai kelia pavojų vartotojams, o reikalavimus atitinkančios įmonės atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Projektas dėl Reglamento dėl Sąjungos suderintų teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo, kuriuo skatinamas intensyvesnis nacionalinių rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas, padės sukurti teisingesnę prekių vidaus rinką. Tai, be kita ko, apims keitimąsi informacija apie neteisėtus gaminius ir vykdomus tyrimus, kad valdžios institucijos galėtų imtis efektyvių veiksmų dėl reikalavimų neatitinkančių gaminių. Reglamentas taip pat padės nacionalinėms valdžios institucijoms pagerinti gaminių, patenkančių į ES rinką, patikrą. Kadangi 30 proc. prekių ES yra importuojamos, Komisija taip pat siūlo sustiprinti uostų ir išorės sienų patikrą.

Reglamentų projektai bus pateikti priimti Europos Parlamentui ir Tarybai. Priimti šie reglamentai bus taikomi tiesiogiai.

Bendroji rinka, kuriai 2018 m. sukanka 25 metai, yra vienas iš didžiausių Europos laimėjimų; jos paskirtis – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas. Joje vartotojams siūlomas didesnis pasirinkimas ir mažesnės kainos, taip pat galimybės specialistams ir įmonėms. Žmonėms suteikiama galimybė keliauti, gyventi, dirbti ir studijuoti ten, kur jie pageidauja.

Prekyba prekėmis sudaro 75 proc. ES vidaus prekybos ir beveik 25 proc. ES BVP. ES taisyklės dėl gaminių apima didžiąją daugumą visų ES pagaminamų gaminių. Jų vertė yra 2 400 mlrd. EUR, o juos gamina ar platina apie 5 mln. įmonių. ES taisyklėmis gaminiams leidžiama laisvai judėti visoje Sąjungoje kartu užtikrinant aukšto lygio aplinkos ir sveikatos apsaugą bei saugą. Pavyzdžiui, tokių sričių kaip žaislai ir cheminiai produktai ES teisės aktai yra vieni griežčiausių pasaulyje.

 

Eurobarometras: lietuviai pasitiki ES ir teigiamai vertina Europos ekonomikos padėtį

Paskelbtos 2017 m. lapkričio mėn. atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pirmą kartą nuo 2007 m. prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės daugiau europiečių esamą Europos ekonomikos padėtį vertina teigiamai  (48 proc., +6 proc. punktai nuo 2017 m. pavasario), o ne neigiamai (39 proc., -7). 23 valstybėse narėse dauguma respondentų teigė, kad dabartinė Europos ekonomikos padėtis yra gera (2017 m. pavasarį tokia nuomonė išsakyta 21 valstybėje narėje). Lietuvos gyventojai yra patys optimistiškiausi esamos Europos ekonomikos padėties atžvilgiu ir net 72 proc. ją vertina teigiamai.

48 proc. europiečių mano, kad esama jų šalies ekonomikos padėtis yra gera. Tai didžiausias nuo 2007 m. rudens užfiksuotas lygis. Nuo 2017 m. pavasario teigiamas nacionalinės ekonomikos padėties vertinimas padidėjo 19 valstybių narių, tarp jų ir Lietuvoje (32 proc., +6), didžiausias teigiamas pokytis matomas Suomijoje (71 proc., +12), Slovėnijoje (46 proc., +12), Austrijoje (77 proc., +9) ir Vengrijoje (50 proc., +9). Vis dėlto padėties vertinimas įvairiose valstybėse narėse skiriasi – 91 proc. Nyderlandų ir Vokietijos gyventojų mano, kad jų nacionalinės ekonomikos padėtis yra gera, tačiau taip mano tik 2 proc. Graikijos gyventojų.

Euro zonoje trys ketvirtadaliai respondentų remia eurą (74 proc., +1). 80 proc. ar daugiau respondentų eurą remia septyniose šalyse – Airijoje, Belgijoje, Estijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje palaikymą eurui išsako 68 proc. apklaustųjų. 

Pasitikėjimas Europos Sąjunga išlieka didelis ir siekia 41 proc., net 18 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES. Pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias Lietuvoje (64 proc.), Bulgarijoje (57 proc.) ir Liuksemburge (56 proc.).

Apklausos duomenimis, dauguma europiečių (57 proc.) optimistiškai vertina ES ateitį (68 proc. Lietuvos gyventojų). Taip ES ateitis vertinama visose valstybėse narėse (toks vertinimas 2017 m. pavasarį išsakytas 24 valstybėse narėse), išskyrus dviejose – Graikijoje (60 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 48 proc. ir 44 proc.).

70 proc. europiečių jaučiasi esą ES piliečiai (77 proc. Lietuvos gyventojų). Laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą ES ir taiką tarp ES valstybių narių dauguma europiečių ir Lietuvos gyventojų (atitinkamai Europoje 57 proc. ir 56 proc.; Lietuvoje 40 proc. ir 32 proc.) laiko dviem didžiausiais ES laimėjimais.

Kalbant apie problemas, su kuriomis susiduria visa Europos Sąjunga, piliečiai kaip didžiausią problemą dažniausiai nurodo imigraciją (39 proc. europiečių ir 40 proc. lietuvių), antroje vietoje – terorizmas (38 proc. europiečių ir 55 proc. lietuvių). Jos gerokai lenkia tokias problemas kaip ekonominė padėtis (17 proc. europiečių ir 11 proc. lietuvių), valstybių narių viešųjų finansų padėtis (16 proc. europiečių ir 9 proc. lietuvių) ir nedarbas (13 proc. europiečių ir 6 proc. lietuvių).

Lietuvos respondentų vertinimu, pagrindinės problemos išlieka nedarbas (25 proc.) ir imigracija (22 proc.) Paprašyti įvardyti, kokios yra didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva, 65 proc. Lietuvos respondentų nurodė didėjančias kainas, infliaciją, pragyvenimo kainą (padidėjo 11 procentinių punktų, palyginti su 2017 m. pavasariu).   Antra didžiausia problema Lietuvoje, lietuvių manymu, yra nedarbas (23 proc.), trečia – mokesčiai (20 proc.).

Apklausos „Europos ateitis“ duomenimis, 75 proc. europiečių teigiamai vertina Europos Sąjungą; rezultatai šiuo klausimu aukščiausi Lietuvoje(91 proc.), Danijoje (89 proc.) ir Nyderlanduose (87 proc.). 71 proc. europiečių ir 70 proc. lietuvių pritaria, kad neramumų krečiamame pasaulyje ES yra stabilumo regionas (atitinkamai +5 proc. punktai nuo 2016 m. Europoje ir +2 proc. punktai Lietuvoje).

 

Atgal