VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

05.09. ES šalys siūlo ketvirtį Bendrijos biudžeto panaudoti kovai su klimato kaita

Aštuonios ES valstybės pasiūlė imtis ryžtingų sprendimų kovoje su klimato kaita ir tam panaudoti 25 proc. viso ES biudžeto, rašo BBC.

Bendrame šalių pranešime teigiama, kad ES turi iki nulio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą „vėliausiai 2050-aisiais“. Siūlymą pasirašė Prancūzijos, Belgijos, Danijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos ir Švedijos atstovai.

Šalių grupės teigimu, siūlomas planas „eina koja kojon su gerove“ ir „kitoms šalims rodo sektiną pavyzdį“.



Dokumentas su siūlymais paskelbtas prieš pat ketvirtadienį prasidėsiantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Rumunijos Sibiu mieste, kur ES šalių lyderiai aptars Bendrijos ateitį ir ateinančių penkerių metų ES strategiją.

Visgi ne visos šalys pritaria tokiai drastiškai kovai su klimato kaita, o kai kurių dokumento nepasirašiusių valstybių, kaip Vokietijos ir Lenkijos, pritarimas yra itin svarbus.

Dokumente pateikiama aštuonių šalių pozicija, kad klimato kaita „padarys didžiulį poveikį žmonijos ateičiai“, o šis poveikis esą jau yra akivaizdus - tai parodo „karščio bangos ir didžiuliai gaisrai praėjusią vasarą“. Šalių grupė taip pat teigia, kad jų piliečiai yra sunerimę, o tai esą rodo „neseni jaunų žmonių protestai“. Visgi svarbiausia kovoje su klimato kaita - skiriamos lėšos.

„Šiuo atžvilgiu ES biudžetas, dėl kurio dabar deramasi, bus svarbus įrankis: bent 25 proc. lėšų turi būti skirta projektams, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita“, - sakoma dokumente ir priduriama, kad ES biudžetas neturėtų remti nieko, kas skatintų šiltnamio efektą sukeliančią taršą.

Šalys siekia, kad ES oficialiai paskelbtų apie nulio šiltnamio dujų taršos iki 2050-ųjų politiką rugsėjį vyksiančiame Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitai skirtame viršūnių susitikime, taip sustiprinant dabartinius įsipareigojimus.

Šiuo metu ES šalys yra įsipareigojusios iki 2020 m. sumažinti šiltnamio dujų taršą 20 proc., lyginant su 1990 m. lygiu, o iki 2030 m. - 40 proc. Tačiau daug šalių, tikėtina, neįvykdys šių įsipareigojimų, o kai kurioms iki jų įvykdymo truks gana daug.

Kai kurios iš siūlymus pateikusių šalių jau ėmėsi ryžtingesnių priemonių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas klimato kaitą padarė esmine savo kampanijos dalimi, o Švedija jau paskelbė planus pasiekti nulinį šiltnamio dujų taršos lygį iki 2045-ųjų.

ES lyderiai ketvirtadienį susitiks Sibiu, o paskelbtas šalių pranešimas taps vienu iš atspirties taškų būsimoms deryboms. Visgi kelios šalys prieštarauja įsipareigojimų sugriežtinimui.

Politinė ir ekonominė ES milžinė Vokietija yra viena iš tokių šalių. Vokietija baiminasi, kad drastiška kova su klimato kaita gali pakenkti šalies pramonei. Nuo anglimi kūrenamų elektrinių gaminamos elektros energijos priklausoma Lenkija taip pat prieštarauja planams drastiškiau kovoti su klimato kaita.

Atgal