Europos Sąjunga
05.29. EESRK Lietuvos narės ataskaitoje, Europos pilietinė visuomenė ragina prisiimti politinį įsipareigojimą siekti vyrų ir moterų lygybės
EESRK teigia, kad, nepaisant bendros pažangos, laikantis dabartinio tempo moterims Europoje prireiks daugiau kaip šimtmečio pasiekti lygybę su vyrais
EESRK Lietuvos narės ataskaitoje, Europos pilietinė visuomenė ragina prisiimti politinį įsipareigojimą siekti vyrų ir moterų lygybės
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino Europos Sąjungą ir jos valstybes nares lyčių lygybės klausimą įrašyti savo politinės darbotvarkės viršuje, nes pastarasis puolimas prieš moterų teises Europoje gali padaryti didelės žalos pažangai vyrų ir moterų lygybės srityje.
„Šis dešimtmetis išsiskiria matoma ir organizuota reakcija, nukreipta prieš lyčių lygybę ir žmogaus teises. Daugelyje sričių, įskaitant darbo užmokestį, pensijas ir užimtumo galimybes, pažanga siekiant lygybės sulėtėjo arba pasuko atgal“, – sakė gegužės mėn. EESRK plenarinėje sesijoje didžiule balsų dauguma priimtos Komiteto nuomonės lyčių lygybės klausimais pranešėja Lietuvos EESRK narė Indrė Vareikytė.
„Lyčių stereotipai smelkiasi į visas gyvenimo sritis. Jei požiūris nepasikeis, ateities kartų dukros turės mažiau teisių negu mes, šiandienos moterys“, — perspėjo I. Vareikytė.
Pranešėjos I. Vareikytės nuomonėje savo iniciatyva EESRK prašo ES dėti daugiau pastangų ir įtraukti lygybę kaip atskirą tikslą į būsimas finansines programas. Nuomonėje taip pat siūloma priimti plataus užmojo ir įpareigojančią penkerių metų strategiją, pareikalausiančią iš vyriausybių, ES institucijų, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų galima veiksmingai spręsti visus lyčių lygybės klausimus.
Norėdamas keisti niūrią statistiką, kuri rodo, kad ES kas trečiai moteriai nesaugiausia vieta yra jos pačios namai, EESRK paragino visas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos – tarptautinės sutarties, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris – „persvarstyti savo poziciją“.
Giliai apgailestaudamas dėl keleto Europoje priimtų regresinių teisės aktų ir politikos priemonių, kuriais bandoma apriboti moterų lytines ir reprodukcines teises, EESRK pareikalavo prieš tokius teisės aktus imtis griežtų priemonių ir pasiūlė steigti skubios teisinės pagalbos fondą, kuris padėtų NVO užginčyti tokius įstatymus teismuose.
EESRK taip pat paragino Komisiją į neteisėto neapykantos kurstymo apibrėžtį įtraukti priekabiavimą prie moterų ir jų bauginimą internete. Remiantis pasauliniais duomenimis, viena iš penkių jaunų moterų yra susidūrusi su priekabiavimu kibernetinėje erdvėje. Politikės moterys taip pat dažnai tampa taikiniais – iš jų net 85 proc. patiria priekabiavimą kibernetinėje erdvėje ar net yra gavę grasinimų mirtimi.
Vienas svarbiausių penkerių metų strategijos prioritetų turėtų būti veiksmingų priemonių taikymas šalinant nemažėjančią lyčių nelygybę darbo rinkoje, kurioje Europos moterims ir toliau tenka susidurti su segregacija ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, kuris iki 2030 m. ES kainuos 240 milijardų EUR BVP.
Europa turėtų spręsti nelanksčių darbo sąlygų ir netinkamos priežiūros infrastruktūros problemas, dėl kurių moterys priverstos dirbti ne visą darbą dieną ir uždirbti mažiau. Kita problema – lyčių stereotipai švietimo srityje, kai gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) studijas visose valstybėse narėse renkasi daugiau vyrų nei moterų. Konkrečiai tai reiškia, kad tik dvi iš 10 IRT darbo vietų atitenka moterims.
Kai moterys taip netenka ekonominės galios ir dėl tebevyraujančių lyčių normų, stereotipų ir požiūrių, toliau negalimas vienodas moterų atstovavimas politinius ir ekonominius sprendimus priimančiose institucijose.
EESRK nuomone, ES institucijos turėtų rodyti pavyzdį ir užtikrinti vienodą atstovavimą savo pačių gretose. Todėl EESRK paragino Tarybą peržiūrėti savo gaires dėl EESRK narių skyrimo ir rekomendavo valstybėms narėms teikti narių kandidatūras lyčių lygybės pagrindu.
Nors 2018 m. balandžio mėn. paskyrus naująjį EESRK biurą daug aukštų pareigybių užėmė moterys, šiuo metu jos sudaro tik 30 proc. EESRK narių, taigi savo nuomonėje Komitetas pareiškė sieksiąs užtikrinti lyčių lygybę visoje savo veikloje.
EESRK taip pat pabrėžė, kad didelį, tačiau dažnai nepastebimą vaidmenį skatinant lyčių lygybę atlieka žiniasklaida ir pažymėjo, kad nepaprastai svarbu pripažinti žiniasklaidos turinio kuriamų lyčių stereotipų, taip pat lyčių stereotipų taikymo vaikams skirtoje reklamoje pasekmes.
Visos šios pastangos turėtų būti nukreiptos į JT Darnaus vystymosi tikslo dėl lyčių lygybės įgyvendinimą iki 2030 m. EESRK mano, kad šios pastangos ne tik yra geriausias kolektyvinis atsakas kovojant su Europoje išvešėjusiais diskriminuojančiais ir žeminančiais populistiniais judėjimais, bet ir padės sukurti teisingą ir lygią visuomenę.
Kaip rodo apklausų duomenys, apie 90 proc. europiečių mano, kad lyčių lygybė yra nepaprastai svarbi ne tik demokratinei visuomenei, bet ir ekonomikai ir jiems asmeniškai.
„Vienodų sąlygų taikymas moterims ir vyrams yra ekonominė bei socialinė būtinybė. Tai, kad mes niekaip negalime lygybės užtikrinti, daro poveikį tikrų moterų, kurioms tenka įveikti kasdienius iššūkius, gyvenimo galimybėms ir sprendimams. Pavyzdžiui, tikslas pašalinti atlyginimų skirtumą buvo išsikeltas dar prieš 60 metų Romos sutartimi, tačiau mes tebekalbame, kaip šią problemą išspręsti“, – perspėjo I. Vareikytė.
„Jei nieko nedarysime, lyčių nelygybė ir toliau stabdys nuolatinį ekonomikos augimą, inovacijas ir socialinę pažangą. Tikrai norėčiau tikėtis, kad mums nereikės laukti 100 metų, kol moterys taps lygios vyrams Europoje“, – baigdama pareiškė viltį EESRK narė.
Atgal
.jpg)
(1).png)
