VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Europos Sąjunga

Buvęs ES komisaras pataria žydams emigruoti

Irena Tumavičiūtė

Nuotraukose šis gražiai pražilęs vyras maloniai šypsosi. Jis gali didžiuotis puikia politiko karjera – buvęs Nyderlandų prekybos, gynybos ministras, nuo 1999 iki 2004 eurokomisaras, atsakingas už vidaus rinką, mokesčius ir muitų sąjungą.

Bet 77 metų Fritsas Bolkesteinas nenori trauktis iš politikos. Nuo gruodžio 6 d. jo vardas skamba Vakarų šalių žiniasklaidoje, mūsų kaimynai lenkai taip pat paskelbė šią sensaciją – neseniai išėjusioje Izraelio rašytojo Manfredo Gerstenbergo knygoje „Het Verval“ („Smukimas“) cituojamas nestandartiniais posakiais garsėjantis Nyderlandų dešiniųjų liberalų politikas, kuris esą pasakė, jog žydai turi suprasti, kad jiems Nyderlanduose nėra ateities, jog jie savo vaikams turėtų patarti vykti į Ameriką ar Izraelį. Panašią mintį jis neseniai pakartojo viename laikraštyje, ir tada viskas prasidėjo...

Reaguodamas į kilusį ažiotažą, Bolkesteinas dienraščiui „De Pers“ bandė paaiškinti, kad knygoje jis pacituotas klaidingai. Jis turėjęs galvoje tik „sąmoninguosius žydus“, t. y. žydus, kuriuos galima atpažinti pagal šukuoseną ir apsirengimą. Nes jiems iš tikrųjų reikėtų susirūpinti dėl savo ateities Nyderlanduose.

Keliuose portaluose jau rašoma, kad Olandijos Parlamentas numato surengti posėdį, skirtą Bolkesteino pasakytai frazei, jis taip pat svarstys žinomą islamo kritiką Geertą Wildersą.

Amsterdamo rabinas Menno ten Brinkas, kalbėdamas televizijos laidoje, bandė teisinti Bolkesteiną, teigdamas, jog politikas iškelia didelę problemą, kurios jau nebegalima neigti, tik jis pasiūlęs netinkamą jos sprendimo receptą.

Amsterdamo mečetes vienijančios organizacijos atstovas Khalilas Aitblalas mano, jog tai yra visuomenės problema, kurią reikia spręsti visiems bendrai.

Šveicarijos portalai

Daugelyje Šveicarijos laikraščių skelbiamo straipsnio apie Bolkesteino atvejį autorius Thomas Widmeris rašo, kad politikas pesimistiškai vertina ligšiolinius kovos su antisemitizmu planus, todėl pataria žydams emigruoti, nes, jo nuomone, Palestinos ir Izraelio konfliktas ir toliau stiprės. „Aš nematau greito sprendimo, tad ir antisemitizmas neišnyks“, – teigė politikas.

Nyderlanduose žinomas minėtasis Geertas Wildersas (dažnai lyginamas su vokiečiu T. Sarrazinu – I.T.), kurį Bolkesteinas pasikvietė į savo frakciją prieš 20 metų (vėliau jis sukūrė savo „Laisvės partiją“), nepritarė ES ekskomisaro mintims. Pasinaudodamas diskusija, jis kritikavo islamą, teigdamas, kad emigruoti reikia marokiečiams, kurie kalti dėl antisemitizmo.

Kairiųjų žaliųjų frakcijos pirmininkė Femke Halsema paklausė, ar Bolkesteinas kartais nekuoktelėjo. Kritiškai kolegą vertino ir bendrapartietė Cora van Nieuwenhuizen: „Suprantu jo susirūpinimą, bet mes negalime sėdėti sudėję rankas ir nieko nedaryti“, – aiškino politikė.

Aukoms patarti bėgti?

Suformulavęs tokį klausimą, T. Widmeris svarsto toliau: „Pasak Bolkesteino, Nyderlanduose žydams nesaugu. Esą pernelyg didelę neapykantą jiems jaučiama arabų ir marokiečių sluoksniuose; o arabų satelitinė televizija ją dar labiau kursto“. Korespondento nuomone, tokiais atvejais reikėtų imtis priemonių prieš kaltininkus, o ne raginti aukas bėgti.

Jau seniai kritikavo musulmonus

T. Widmeris plačiau supažindina su Fritso Bolkesteino, politikų ir teisininkų giminės palikuonio, biografija ir veikla. Jis turi kelis aukštojo mokslo diplomus – studijavo matematiką, fiziką, filosofiją, senąją graikų kalbą ir filologiją, teisę, politikos mokslus (būdamas Europos Parlamento nariu Eugenijus Gentvilas politika besidominčius lietuvius yra supažindinęs su „Bolkesteino“ paslaugų direktyva. – I.T.).

Kartą jam viešint šiaurės Prancūzijoje, kur politiko šeima turi namą, vietinė elektrinė iš protesto atjungė šviesą – trumpam „nubaudė“ už tai, kad Bolkesteinas neseniai buvo kritikavęs Prancūziją, kuri bijodama konkurencijos, neįsileido pigios elektros energijos iš Rytų Europos.

F. Bolkesteinas pasisakė prieš Turkijos priėmimą į Europos Sąjungą – jo nuomone, islame yra vertybių, kurios nesuderinamos su europinėmis. O prieš keliolika metų jis yra pasakęs, jog Nyderlandai pernelyg tolerantiškai elgiasi su musulmonais. Jam užkliuvo Konstitucijos straipsnis, kuris religinėms bendruomenėms suteikia teisę turėti savo mokyklas. Pasak politiko, tai sukurs getų praktiką.

F. Bolkesteinas buvo koneveikiamas kaip rasistas ir dešinysis ekstremistas. Šveicarų korespondento nuomone, gal būtų buvę geriau, jeigu į šio politiko kritiškas mintis būtų atsižvelgta anksčiau. Šiandien Nyderlanduose gyvena 16 milijonų žmonių, iš jų 800 tūkst. yra musulmonai. Yra miestų kvartalų, kuriuose socialiniai reikalai tvarkomi pagal šariatą ir faktiškai toną duoda islamo fundamentalistai. Ten per rinkimus daugiau balsų surenka islamo nekenčiantys kandidatai. Bolkesteinas esą anksti suprato, kaip viskas klostysis: „Kas pernelyg stipriai parlenkia šaką, rizikuoja, kad ji visu smarkumu tvos atgal“.

Pasak autoriaus, apskritai klausantis F. Bolkesteino perspėjimų per pastaruosius dvidešimt metų stebino politiko ateities įžvalga. „Bet kad dabar Olandijos žydams reikėtų išvykti – tokie žodžiai skamba keistai“, – baigia straipsnį kritikos musulmonams neslepiantis T. Widmeris.

Vokietijos radijas apie antisemitizmą Olandijoje

Be jau minėtų asmenų, daugiau įvairių nuomonių dėl sensaciją sukėlusio ES ekskomisaro sakinio skelbia Vokietijos radijo portalas.

Ronnie Naftaniel, Izraelio informacijos ir dokumentacijos centro CIDI atstovė, taip pat nesmerkė Bolkesteino: jis esą jau prieš pusantrų metų taip kalbėjęs kitoje jų centro išleistoje knygoje. Jos nuomone, Bolkesteino žodžiai yra kreipimasis į politikus, perspėjimas. Jis sakąs: „Pagaliau darykite ką nors!“ R. Naftaniel nesureikšmina raginimo žydams išvykti, o perspėjimu ji labai džiaugiasi.

CIDI duomenimis, 2009 m. antisemitiniai išpuoliai Nyderlanduose padažnėjo 55 proc. Kai susilpnėja konfliktas Artimuosiuose Rytuose, sumažėja ir išpuolių. Ypač kenčia žydai ortodoksai imigrantų kvartaluose, esančiuose vakariau nuo Amsterdamo. Beje, ten užaugo ir islamą kritikavusio režisieriaus Theo van Gogho žudikas. Čia dykinėjantys marokiečių paaugliai ir chuliganai dažnai iškoneveikia ir apspjaudo pro šalį einančius ortodoksus žydus. Kad chuliganus būtų galima užklupti nusikaltimo vietoje, Amsterdame kitais metais rengiamasi panaudoti „persirengėlį žydą“. Šią mintį iškėlė vieno tokio mikrorajono meras, buvęs imigrantas, dabar – socialdemokratų deputatas Hagoje Ahmedas Marcouchas.

Jis ne kartą buvo pašiurpęs, kai žydai jam pasakodavo apie patyčias, kurias jiems tenka ištverti pakeliui į sinagogą: vieni sutiktieji iškelia ranką, sušukdami „Heil Hitler!“, kiti žydus palydi šiurpiu pastebėjimu „Hitleris keliolika dar pamiršo“. Pasitaiko, kad pavymui numeta monetą – iliustruodami stereotipą, kad žydai esą godūs pinigų. Meras mano, jog „persirengėlis žydas“ padėtų suimti kaltininkus.

Bet laidos autorė kaltina ne vien marokiečius. Ji kalba apie paslėptą antisemitizmą, kuris pastebimas elektroninėse žinutėse ir laiškuose. CIDI centro užsakymu buvo atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad gerą pusę antisemitinės neapykantos kupinų žinučių parašė pagyvenę Nyderlandų senbuviai.

Kandi portalo heute-in-israel („šiandien Izraelyje“) reakcija

Kandumą ir panieką Bolkesteinui rodo jau pats nepasirašyto straipsnio pavadinimas „Was ist Frits Bolkestein?“ („was“ vokiškai reiškia tai, ką anglai verčia „what“, o rusai – „čto“. – I.T.).

Straipsnyje pabrėžiamos trys išvados:

1-oji: „Ponas Bolkesteinas turi galvoje apskritai visus žydus“. Žydo lauktų mirties nuosprendis net ir tada, jei migrantų iš Maroko kvartale jis pasirodytų vilkėdamas olandų policininko uniformą.

2-oji: Tai, kad žodžiai apie žydų išmetimą buvo ištarti Nyderlanduose, kurie dar ne taip seniai buvo įvairių tautų sutarimo pavyzdžiu, turi didžiulę simbolinę reikšmę.

3-oji: Liaudies partija už laisvę ir demokratiją, kuriai priklauso Bolkesteinas, nėra koks skustagalvių ar islamistų sambūris, tai yra klasikinė liberali konservatorių partija, tad rekomendacija žydams nuskambėjo išsakyta visuomenės.

4-oji ir paskutinė: Raginti išvykti iš šalies politiką paskatino susirūpinimas, kad Nyderlandų valstybė artimiausioje ateityje nepajėgs pakankamai apsaugoti savo žydų nuo antisemitinių islamistų išpuolių. „Tai yra oficiali demokratinės konstitucinės valstybės kapituliacija prieš islamą“.

Pasak straipsnio autoriaus, Bolkesteinas nėra nei žydų priešas, nei draugas. Jis esąs puikiausias eurabiško Dhimmi pavyzdys (Dhimi – nemusulmonai, kurie nuo VIII a. turėdavo pasirašyti sutartį su užkariautojais musulmonais – I.T.) – savo šalyje jis norįs išspręsti islamo problemą per žydų klausimo sprendimą ir manąs, jog išvykus žydams, musulmonai bus labiau patenkinti, o olandai gyvensią saugiau.

Po sumaniai suformuluotų samprotavimų autorius diplomatiškai teigia, jog Bolkesteino pasiūlymas Nyderlandams nepadės ir kad politikas nepasvarstė apie tai, kur tektų bėgti olandams, kai bus pabėgę visi žydai. Straipsnis baigiamas žiauriu konstatavimu: „Tik dėl galutinės išvados pritariame ponui Bolkesteinui, nes ir mes ne kartą esame sakę, kad dėl minėtųjų tendencijų žydai Vokietijoje ir Europoje, deja, neturi ateities. Bet, priešingai nei 1933-iaisiais, 2010-aisais tai yra didesnė katastrofa Europai, nei žydams“.

P.S. Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose į tokią padėtį iki šiol visai nereagavo.

Atgal