Europos Sąjunga
01 04. Paskutinėje metų EP sesijoje daugiausia dėmesio skirta žmogaus teisėms
Gruodžio 13 d. Strasbūre europarlamentarai baigė paskutinę 2012-ųjų plenarinę sesiją. Šventiškai pasipuošusi Elzaso sostinė didžiausioms metų šventėms europarlamentaramas buvo parengusi „dovaną“ – vakar Europos Teisingumo Teismas patenkino Prancūzijos ieškinį prieš Europos Parlamentą, nutarusį kartą per metus per vieną spalio savaitę Strasbūre surengti po dvi plenarines sesijas ir taip mažinti 180 milijonų eurų per metus atsieinančių važinėjimų iš Briuselio į Strasbūrą skaičių. Tiesa, toks teismo sprendimas nebuvo netikėtas, tad europarlamentarai ruošis kitam žingsniui – aiškinsis savo galimybes inicijuoti ES sutarčių pakeitimus ir sieks Europos Parlamento darbą perkelti į vieną būstinę.
Visgi nepaisant šios nemalonios žinios, paskutinėje EP sesijoje Strasbūre būta daugiau gerų nei blogų naujienų. Europos Sąjungos piliečiams ES institucijų vadovai simboliškai perdavė Nobelio Taikos premiją, kuri pirmadienį jiems buvo įteikta Osle. Taip pat trečiadienį iškilmingos ceremonijos metų įteiktą ir kasmet EP skiriama Sacharovo premija už minties laisvę, kuria šiemet pagerbti Irano aktyvistai: advokatė Nasrin Sotoudeh ir režisierius Jafar Panahi. Deja, kaip jau ne kartą yra atsitikę, taip ir šiemet premiją atsiėmė ne jos laureatai, o jų atstovai, mat N. Sotoudeh šiuo metu yra įkalinta, o J. Panahi neleidžiama išvykti iš šalies.
Linksmesnės naujienos atskriejo iš finansinio ES sektoriaus – Europos Parlamentas pritarė kompromisiniam 2013-ųjų ES biudžetui, o jau pakeliui namo iš Strasbūro europarlamentarai išgirdo ir tai, kad ES šalių vadovai paskutinėje šių metų Viršūnių Taryboje Briuselyje pagaliau susitarė dėl vieningos ES bankų priežiūros.
Gruodį – akcentas žmogaus teisėms
Tradiciškai gruodis Europos Parlamento darbotvarkėje skirtas žmogaus teisių problematikai. Nusistovėjusi praktika, kad būtent gruodžio mėnesio plenarinėje sesijoje įteikiama Sacharovo premija už minties laisvę, balsuojama dėl svarbiausių žmogaus teisių pranešimų, rengiami debatai. Šių metų gruodis buvo itin turtingas priimamų dokumentų: EP nariai ketvirtadienį ne tik balsavo už Leonido Donskio parengtą EP metinį pranešimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje (kurio priėmimas pernai vėlavo net keturiais mėnesiais, tad šiemet reikėjo „pasivyti“ grafiką), bet ir už EP rezoliuciją dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros. Antradienį Europos Parlamentas patvirtino L. Donskio frakcijos kolegės M. Schaake parengtą pranešimą dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje.
Tačiau daugiausia iečių buvo sulaužyta, kuomet Europos Parlamente buvo balsuojama dėl Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete parengto pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2010-2011 m. Šis savikritiškas dokumentas patvirtintas vos 308 balsais už, prieš tai atmetus didžiausios EP konservatorių frakcijos pasiūlytą kitą rezoliucijos variantą.
Pranešime pabrėžiama, jog ES narės privalo užtikrinti pagrindines piliečių laisves savo viduje ir atkreipia dėmesį į grėsmes, kurios stebimos kai kuriose ES šalyse: tai prieiga prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų (tame tarpe saugių ir legalių abortų), LGBT asmenų teisių užtikrinimas bei teisinių institucijų, kuriomis galėtų naudotis šie asmenys, įteisinimas, tautinių mažumų bei imigrantų padėtis. Europarlamentarai rezoliucijoje taip pat reiškia susirūpinimą dėl politinių jėgų, kurios atvirai demonstruoja savo rasistines, ksenofobiškas, islamofobiškas ar antisemitines nuostatas, išpopuliarėjimą ekonominės krizės metu.
Gruodžio plenarinėje sesijoje taip pat buvo priimtos dvi žmogaus teisių tematikos rezoliucijos skubos tvarka. Vieną jų, atkreipiančią dėmesį į diskriminaciją dėl priklausymo kastoms Indijoje, nuo savo frakcijos Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) pateikė ir europarlamentaras Leonidas Donskis. Joje, nors ir pripažįstamos Indijos valdžios pastangos siekiant panaikinti kastinę diskriminaciją, reiškiamas susirūpinimas, jog ši Indijos tradicijose giliai įsišaknijusi praktika tebėra labai dažna. Europarlamentarai ragina ES šalis bei institucijas įtraukti diskriminacijos kastų atžvilgiu klausimą į dialogų su Indija darbotvarkes, taip pat parengti nuoseklią ES politiką šiuo klausimu.
Rusija ir Ukraina raginamos atlikti namų darbus
Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas, kuriose įvertina Rusijos ir Ukrainos pastangas, pastarosioms siekiant pasirašyti naujus glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga susitarimus. Nuo 2008 m. iki pat dabar tebevyksta ES ir Rusijos derybos dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Tam, kad jis būtų pasiektas greičiau, Europos Parlamentas ragina Rusiją panaikinti nebaudžiamumą, opozicijos ir NVO persekiojimą, taip pat besąlygiškai išaiškinti S. Magnitskio, A. Litvinenkos, A. Politkovskajos, N. Estemirovos ir kitų mirties aplinkybes. Europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai Rusijoje priimtų įstatymų dėl NVO finansavimo, susirinkimų teisės, šmeižto ir interneto kontrolės, taip pat dėl didėjančio spaudimo žiniasklaidai ir seksualinėms bei religinėms mažumoms. Taip pat EP ragina ES „laikytis vienos stiprios pozicijos“ derantis su Rusija ir ginant ES šalių interesus, reiškia susirūpinimą dėl branduolinių elektrinių projektų Kaliningrado srityje ir Sosnovyj Bore (netoli Sankt Peterburgo).
Asociacijos susitarimo su ES siekianti Ukraina jį pasirašyti tikisi dar iki kitų metų lapkritį Vilniuje įvyksiančio Rytų Partnerystės programos dalyvių aukščiausios lygio susitikimo. Tačiau, kad šis tikslas būtų pasiektas, Ukraina turi imtis ryžtingų veiksmų ir akivaizdžios pažangos demokratijos, teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės srityse, ypač po tarptautinių standartų neatitikusių 2012 m. parlamento rinkimų. Parlamentas vakar priimtoje rezoliucijoje ragina Ukrainos valdžios institucijas ištirti rinkimų pažeidimus, taip pat rasti pagrįstą ir teisingą Julijos Tymošenko bylos sprendimą. ES sustabdė asociacijos susitarimo su Ukraina pasirašymą 2011 m., kai buvo suimta buvusi premjerė Julija Tymošenko.
Leonido Donskio Europarlamento biuro informacija
Atgal
.jpg)
(1).png)
