Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) po gaisro Pramonės g. 1, Alytuje, atliko paviršinio grunto jungtinių mėginių (nuograndų) paėmimą ir mėgina identifikuoti oru perneštos taršos plotus. Tyrimo vietos ir mėginių ėmimo metodikos buvo parinktos įvertinus eilę gamtinių bei socialinių faktorių. Pirmenybė buvo teikiama pagal „vėjų rožę“ labiausiai nukentėjusioms apgyvendintoms teritorijoms – Miklusėnų gyvenvietei bei Putinų ir Panemunės mikrorajonams.

Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai.

Gaisro Alytaus rajone paveiktoje teritorijoje uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti, juo prekiauti. „Siekdami užtikrinti pieno gamintojų ir vartotojų interesus, šią problemą spręsime pirmadienį Vyriausybėje“, – informuoja žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Seimas priėmė Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti aiškius žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo teisinius pagrindus, užtikrinti atitiktį ES teisės aktams. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 20 parlamentarų.

„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai iš esmės yra didžiausi planetos teršėjai“, – liūdną statistiką atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros docentas Tomas Gečys. Kadangi klimato kaita jau yra nenuginčijamas ir itin grėsmingas reiškinys, reikia kuo skubiau rūpintis tvaria, aplinką tausojančia statyba – apie ją kalbamės su VGTU ekspertu.

Spalio 6 d., sekmadienį, 15 val., Šimonių girioje ant Mikierių-Inkūnų tilto per Šventąją Anykščių rajone, Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė kviečia drauge susikibti į gyvą grandinę. Pasak akcijos rengėjų, taip simboliškai bus sujungiami girios krantai ir parodoma, kad žmonėms rūpi girios ir Lietuvos likimas.

Klimatas keičiasi ir tai veikia daugelį gyvenimo sričių. Kuo greičiau įsisavinsime faktą, kad dėl to dalis darbų ir net sektorių išnyks ar turės stipriai keistis, bei imsimės veiksmų, tuo lengviau pakelsime pasekmes. Tiesa, yra ir gerų žinių – nemažai sektorių plėtosis ir atsiras naujų.

Sekmadienį ir visą artėjančią savaitę turėtų išsilaikyti lietingi, vėsūs ir vėjuoti orai, LRT radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas. Pasak jo, vilties teikia nebent kitas savaitgalis.

Amazonės atogrąžų miškų gaisrų dūmai driekiasi tūkstančius kilometrų ir yra matomi net iš kosmoso, tviteryje rašo Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautas Luca Parmitano, šiuo metu gyvenantis Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).

Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2288(2), kurias vetavo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, tokių kaip Punios šilas, apsaugą. Šalies vadovas yra įsitikinęs, kad unikalios šalies vietovės turi būti adekvačiai saugomos, todėl palaiko siūlymą didesnėje Punios šilo draustinio teritorijoje didinti aplinkos apsaugą.

Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys kūrėjai, kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu gelbėti Punios šilą – vieną vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų – kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.

Žemės ūkio ministerija ieško sprendimų, kaip padėti nuo sausros nukentėjusiems šalies ūkininkams – ketina numatyti lengvatas dėl žalinimo ir kitų reikalavimų įgyvendinimo.

Pirmadienį šalį dar alins karščiai, vietomis termometrai fiksuos 32 laipsnius. Tačiau nuo antradienio jau bus galima atsikvėpti lengviau, karščiai atslūgs, protarpiais nuvilnis lietus. Pirmadienį šalį dar alins karščiai, vietomis termometrai fiksuos 32 laipsnius. Tačiau nuo antradienio jau bus galima atsikvėpti lengviau, karščiai atslūgs, protarpiais nuvilnis lietus. Pirmadienį šalį dar alins karščiai, vietomis termometrai fiksuos 32 laipsnius. Tačiau nuo antradienio jau bus galima atsikvėpti lengviau, karščiai atslūgs, protarpiais nuvilnis lietus. Pirmadienį šalį dar alins karščiai, vietomis termometrai fiksuos 32 laipsnius. Tačiau nuo antradienio jau bus galima atsikvėpti lengviau, karščiai atslūgs, protarpiais nuvilnis lietus. Pirmadienį šalį dar alins karščiai, vietomis termometrai fiksuos 32 laipsnius. Tačiau nuo antradienio jau bus galima atsikvėpti lengviau, karščiai atslūgs, protarpiais nuvilnis lietus. Pirmadienį šalį dar alins karščiai, vietomis termometrai fiksuos 32 laipsnius. Tačiau nuo antradienio jau bus galima atsikvėpti lengviau, karščiai atslūgs, protarpiais nuvilnis lietus.

Klimato kaitos pasaulyje sukelta karščio banga jau tapo pražūtingų padarinių priežastimi, akcentuoja tarptautinių naujienų agentūra „Reuters“. „Ar mes visi tiesiog nusižudysime? („Shall we all just kill ourselves?") buvo keistas komedijos nakties pavadinimas, tačiau paaiškėjo, kad britų komikas Carlas Donnelly's savo „stand-up`ui“ pasirinko aplinkosaugos temą nepriekaištingu laiku. Klimato kaitos pasaulyje sukelta karščio banga jau tapo pražūtingų padarinių priežastimi, akcentuoja tarptautinių naujienų agentūra „Reuters“. „Ar mes visi tiesiog nusižudysime? („Shall we all just kill ourselves?") buvo keistas komedijos nakties pavadinimas, tačiau paaiškėjo, kad britų komikas Carlas Donnelly's savo „stand-up`ui“ pasirinko aplinkosaugos temą nepriekaištingu laiku. Klimato kaitos pasaulyje sukelta karščio banga jau tapo pražūtingų padarinių priežastimi, akcentuoja tarptautinių naujienų agentūra „Reuters“. „Ar mes visi tiesiog nusižudysime? („Shall we all just kill ourselves?") buvo keistas komedijos nakties pavadinimas, tačiau paaiškėjo, kad britų komikas Carlas Donnelly's savo „stand-up`ui“ pasirinko aplinkosaugos temą nepriekaištingu laiku.

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.

Ūkininkai, patyrę nuostolių nukentėjus žemės ūkio augalams dėl sausros 2018 m, šią savaitę sulauks kompensacinių išmokų. Iki penktadienio 17 tūkst. ūkio subjektų Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) planuoja išmokėti 4,2 mln. Eur paramos. 2018 m. sausros nuostoliams kompensuoti Žemės ūkio ministerija iš viso skyrė 8,5 mln. Eur.

Naktį iš liepos 16 į 17-tą įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. 23:01 val. ant patekėjusio pilno Mėnulio kairės pusės viršutinės dalies pradės slinkti Žemės šešėlis. 0:30 val. Žemės šešėlis uždengs  65% Mėnulio skritulio. Tai ir bus užtemimo maksimumas.

Liepos 12 d. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto posėdyje nuspręsta Palangos miesto administracijos projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ skirti 1,7 mln. Eur paramą.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektams, kurių pagrindinis tikslas – sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis bei leisti rinkai tiekti ne vien tik pluoštą ir sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus.